„Užsienio politikos širdis turėtų būti nacionalinis interesas“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat pabrėžė, kad reikalinga „ne personalinė, o nacionalinio konsensuso politika“.
„Tą galima padaryti tik kalbantis įvairioms valdžios šakoms“, – sakė S. Skvernelis.
Jis užsiminė, kad norėtų, kad būtų įsteigta Užsienio politikos taryba, tai būtų patariamoji institucija, kur susitiktų pagrindinių klausimų pagrindinės valdžios institucijos, Seimo atstovai.
Kandidatas taip pat keistų per Dalios Grybauskaitės kadencijas įsitvirtinusią tradiciją, kai Europos vadovų tarybose (EVT) Lietuvą atstovauja išskirtinai prezidentas. S. Skvernelio nuomone, tuose EVT posėdžiuose, kur sprendžiami ekonominiai, socialiniai klausimai, galėtų Lietuvą atstovauti Ministras Pirmininkas.
Diskusijos metu S. Skvernelis sulaukė klausimo, kodėl siūlytų į dalį ES viršūnių susitikimų vykti premjerui, o ne vyktų pats. Ar tai reiškia, kad jis mažintų savo įgaliojimus?
„Ne. Yra kompetencijos apibrėžtos. Nacionalinis saugumas, tarptautiniai reikalai – Prezidento atsakomybės ir tai privalo dirbti Prezidentas, – teigė S. Skvernelis ir pridūrė, kad mato galimybių glaudesniam premjero ir Prezidento – Grįžus svarbu pasidalinti visomis plonybėmis. Bendradarbiavimas yra būtinas. Šiandien šioje vietoje matau gerokai didesnį proveržį nei dabar yra.“
Sieks dvišalių susitikimų su JAV
Kandidatas teigė, kad kertinė užsienio politikos kryptis yra transatlantinė dimensija, ten reikia skirti didesnį dėmesį.
„Turime galvoti ne tik ko tikimės, bet ir ką galime duoti, (…) kuo galime būti naudingi“, – sakė S. Skvernelis.
Savo darbo tikslu jis keltų dvišalių susitikimų su JAV vadovais atstatymą.
Kandidatas tvirtino, kad Lietuva privalo didinti savo indėlį stiprinant strateginių partnerių gerovę. Kartu S. Skvernelis užsiminė apie potencialias JAV investicijas į giliavandenį Klaipėdos uostą.
Premjeras priminė Lietuvos balsavimą Jungtinėse Tautose, kada Vilnius nepalaikė JAV iniciatyvos pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Pasak jo, būtina nuspręsti, kas yra pagrindiniai Lietuvos interesai ir sąjungininkai. Tad, akcentavo jis, nepalaikyti JAV Jungtinėse Tautose buvo blogas sprendimas.
Kalbėdamas apie europinę politiką, jis pabrėžė, kad reikia „ gerai jausti pulsą ir gerai perteikti visuomenei“.
„Privalome išlaikyti vienybę, ir realiai spręsti problemas“, – sakė S. Skvernelis.
Svarstytų galimybę ambasadą perkelti į Jeruzalę
S. Skvernelis sako, kad jam tapus prezidentu Lietuva svarstytų galimybę perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę, rašė BNS.
Pasak S. Skvernelio, ambasados perkėlimas amerikiečių pavyzdžiu galėtų sustiprinti Lietuvos dvišalius ryšius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – antradienį sakė S. Skvernelis, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.
Jo teigimu, Lietuva neturėtų vengti diskusijos, o joje reikėtų pasverti visus pliusus ir minusus.
Anot S. Skvernelio, ambasados perkėlimas būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu saugumo ir prekybos srityje.
Premjero teigimu, toks žingsnis taip pat atvertų galimybę glaudesniam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis ir parodytų, kad „JAV ne vien žodžiais yra mūsų partneris, bet net ir tokiuose aštriuose diskusiniuose klausimuose“ stoja į tą pačią pusę.
Kalbėdamas Rytų Europos studijų centre, jis pabrėžė, kad šią poziciją dėsto kaip kandidatas į prezidentus, o ne Vyriausybės vadovas.
Savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę gegužę perkėlė tvirtai Izraelį remiančios Jungtinės Valstijos, tačiau dauguma Europos šalių tokiam žingsniui nepritaria.
Jeruzalės statusas yra vienas aštriausių klausimų izraeliečių ir palestiniečių konflikte.
Žydų valstybė laiko Jeruzalę savo nedaloma sostine, o palestiniečiai siekia, kad rytinė Jeruzalės dalis būtų pripažinta jų būsimos valstybės sostine.
Skvernelis: su latviais – broliai, bet yra neišspręstų klausimų
Kalbėdamas apie santykius su Baltijos valstybėmis jis teigė, kad citata, kad „latviai mums – ne broliai, o konkurentai“ yra jo žodžių iškraipymas. Tačiau kalbėdamas apie Baltijos valstybių brolybę jis paminėjo ir tuos klausimus, kuriuos, pasak kandidato, yra svarbu spręsti.
Jis paminėjo ekonominę konkurenciją su Latvija, sprendimus dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jūros sienos klausimą ir strateginius projektus.
„Mano žinia ir kalba apie Baltijos valstybes irgi yra žiūrima kitu aspektu po įvairiausių interpretacijų ir mano citatų iškraipymo. Taip, Baltijos valstybės, su kuriomis mes turime ypatingus emocinius ryšius, mūsų tautos yra ir kultūriškai, ir emociškai, ir istoriškai labai artimos, mes esame partneriai ir broliai.
Bet brolybė ir tuose klausimuose, kurie vienam ar kitam broliui yra svarbūs spręsti. Šiandien tikrai matau, ko nepadarėme kaip valstybė. Turime pakankamai didelę ekonominę konkurenciją, ypač kalbant apie Latviją. Galėčiau paminėti pavyzdžius, kur sprendimai galėjo būti kitokie: pirmiausia, SGD terminalas, jį tiek statant tiek įsigijant nebuvo pasiektas sutarimas, kad tai būtų Baltijos valstybių projektas.
Galiausiai, ir dabar , kai mes susidūrėme su iššūkiu, kalbant apie šito terminalo regionalizavimu, ir galimybe pasinaudoti ES struktūriniais fondais, kad sumažėtų našta ir būtų užtikrinta Baltijos valstybių aprūpinimas alternatyviais dujų šaltiniais, nepavyko padaryti, kadangi nepasirašė viena iš valstybių susitarimo, ir šitas projektas nebuvo priimtas, negavome paramos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, dabar yra sprendimai priimti dėl vieningos Baltijos valstybių dujų rinkos, bet Lietuva joje nedalyvauja. „Tai yra Latvija, Suomija ir Estija. Mūsų sprendimas tokiomis sąlygomis kenktų mūsų vartotojams“, – tęsė S. Skvernelis.
Skvernelis: Lietuva galėtų būti Baltarusijos advokatė ieškant finansavimo Astravo AE pertvarkant į dujinę jėgainę
Jeigu Baltarusija imtųsi idėjos pertvarkyti Astravo atominę elektrinę (AE) į dujinę jėgainę, Lietuva galėtų būti Baltarusijos advokatė ir partnerė Minskui ieškant tam reikalingų investicijų, sako ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus S. Skvernelis, rašė ELTA.
„Nesinorėtų man šiandien kalbėti apie tai, kad sustabdyti šitą monstrą (Astravo AE. - ELTA) buvo galima tada, kai jis tik gimė, arba dar prieš gimimą, nedarant komunikatų, sprendimų, tikintis, kad jis niekada nebus pastatytas. (...) Nuoširdžiai sakau, tai (nusiųsti Baltarusijai siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujinę. - ELTA) nėra vien mano idėja, be specialistų tikrai to nebūčiau padaręs. Bet aš noriu užtikrinti, kad jeigu įvyktų taip, jog tas branduolinis objektas pradės funkcionuoti, ir jeigu ten įvyktų branduolinis incidentas, - noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos piliečių akis, kad padariau viską, jog to išvengtume. Taip, šiandien tai yra paskutinis šiaudas. (...) Tikrai nenorėjau to daryti iki rinkiminės kampanijos pabaigos, tačiau laikas spaudžia, ir teko tai padaryti“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Ministro pirmininko teigimu, Baltarusijai pateiktas pasiūlymas racionalus, nors keičiant AE iš elektrinės į dujinę išeitų panaudoti ne visą jau sukurtą infrastruktūrą.
„Reikėtų ieškoti investicijų. Bet Lietuva vėlgi gali galbūt būti šioje vietoje Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo būdų ir šaltinių. Taip, mes galime šiandien Baltarusijai pasiūlyti nepriklausomą dujų tiekimą per Klaipėdos terminalą ir (tuo pačiu. - ELTA) spręsti ir savo klausimą, kadangi pusė terminalo pajėgumų neišnaudojama. Jeigu Baltarusija deklaruoja, kad reikia diversifikuoti energetinių šaltinių tiekimą į tą valstybę, kad nebūtų priklausoma nuo Rusijos šaltinių, tai mes siūlome alternatyvų tiekimą“, - sakė S. Skvernelis.
Premjeras sakė, kad sėkmingų tokios konvergencijos pavyzdžių pasaulyje būta.
Pasak S. Skvernelio, iš Baltarusijos oficialaus atsakymo dar nėra.
„Bet jeigu bus motyvuotas atsakymas - nes be pasiūlymo dar yra ir pakvietimas mūsų energetikos ministrams susitikti, jeigu būtų bent jau kažkoks teigiamas pasvarstymas, - galima tuo keliu toliau eiti ir stabdyti procesą, kol dar nėra įtrauktas branduolinis kuras. Po to iš esmės kelio atgal nebus“, - kalbėjo premjeras.
Santykiuose su Rusija galimybės proveržiui nemato
Rytų partnerystės klausimais S. Skvernelis kalbėjo apie Lietuvos lyderystę padedant Ukrainai ir Gruzijai siekti narystės ES.
„Rusija yra kaimynas, su kuriuo santykiai nesusiklostė, kaip norėjome tai įvyko ne dėl mūsų kaltės. Pagrindinis principas išlieka – pagarba tarptautinei teisei, pagarba teritoriniam vientisumui, galiausiai nusistovėjusiai po Antro pasaulinio karo tvarkai, kuri garantuoja taiką mūsų regione.
Kol nėra išspręsti klausimai, susiję su Ukrainos rytinių teritorijų okupacija, Krymo aneksija ir okupacija, veiksmai Pietų Osetijoje, Abchazijoje, niekada nepripažinsiu ir net nediskutuosiu dėl šitų teritorijų pripažinimo Rusija arba jų satelitinių sukurtų valstybių atžvilgiu. Apie esminį santykių perkrovimą vien dėl to, kad santykiai turi būti geri, nėra ir kalbos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Tačiau, pasak jo, kalbant apie nacionalinių interesų apsaugą bendradarbiavimas tarp atskirų pareigūnų gali būti – „ne dėl gerų santykių, o dėl konkrečių sprendimų“.
Užsienio politikos ir nacionalinio saugumo programos pristatyme Rytų Europos studijų centre (RESC) dalyvauja ir konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, socialdarbiečių pirmininkas Gediminas Kirkilas.