aA
Specialioje DELFI debatų laidoje – dėl Prezidento posto besivaržantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis.

DELFI TV prezidentinius debatus moderuoja DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė ir Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis.

I. Šimonytės ir S. Skvernelio debatai – antrieji. Pirmuose susitiko G. Nausėda ir S. Skvernelis.

Šimonytė premjeru teiktų Skvernelį

Abu kandidatai – nepartiniai, tačiau iškelti ir remiami partijų: „valstiečių“ ir konservatorių. Koks bus santykis su partija, jei vienas jų laimėtų rinkimus?

„Man atrodo, kad man su skirtingų įsitikinimų žmonėmis sekasi bendrauti neblogai visą laiką“, – teigė I. Šimonytė, pabrėždama, kad ji gali kalbėtis ne tik su konservatoriais, bet ir su „valstiečiais“, socialdemokratais ir kitais.

Jai pritarė ir S. Skvernelis, teigdamas, kad ir dabar stengiasi išlaikyti neutralumą.

I. Šimonytė jam pritarė sukritikuodama prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Dabartinė prezidentė savo kadencijos pradžioje ne tai kad stengėsi laikytis virš partijų, bet nelaikė partijų kaip labai svarbaus demokratinio proceso instituto“, – teigė I. Šimonytė.

Abu kandidatai teigė, kad partijos – būtinas demokratinės valstybės institutas, tačiau nė vienas partijai nepriklauso. „Nebuvimas partijos nariu man asmeniškai nerodo nusistatymo prieš partijas“, – tvirtino S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė
Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė
© DELFI / Domantas Pipas

„Jei ir po kitų Seimo rinkimų valdančiųjų dauguma būtų ta pati, opozicijos palaikymas ir būvimas labai svarbus“, – kabėjo S. Skvernelis ir pridūrė, kad nemato jokios grėsmės demokratijai, jei nepartinis kandidatas, nors ir remiamas kažkurios partijos, laimėtų rinkimus.

I. Šimonytė įgėlė S. Skverneliui teigdama, kad prezidentinės kampanijos pradžioje jis kalbėjo, kad būtų patogiau dirbti ir lengviau susišnekėti, jei rinkimus laimėtų valdančiųjų atstovas. „Prisimenant tą pradžią kampanijos, kai pats paminėjote, kad būtų gerai, kad jūs laimėtumėte rinkimus ir tada Seime ta pati valdžia, Vyriausybėje, Prezidentūroje, – kalbėjo I. Šimonytė. – Demokratijai valdžių atskyrimo principas yra gerai.“

O kaip I. Šimonytė vertina buvusios, A. Kubiliaus Vyriausybės darbą? „Sprendimai buvo nesakyčiau, kad kontroversiški, bet vieninteliai, kurie galėjo būti padaryti, – teigė I. Šimonytė. – Bet kadangi jie buvo nemalonūs, o visuomenė buvo sunerimus dėl jų ir nepatenkinti, tai kritikos kliūdavo nemažai.“

Ji taip pat pridūrė: „Jei mane išrinktų, teikčiau premjero Skvernelio kandidatūrą, nes kitaip negalėčiau“.

Jei mane išrinktų, teikčiau premjero Skvernelio kandidatūrą.
Ingrida Šimonytė

O ką S. Skvernelis norėtų matyti premjero poste?

„Paskelbsiu. To laikausi principo. Balandžio mėnesį, – teigė S. Skvernelis. – Turiu bent dvi tris pavardes. Tai turi būti žmonės, kurie turėtų tvirtą Seimo daugumos palaikymą. Antra sąlyga – turi žmogus norėti. Ir turi norėti, kad ta pavardė būtų įvardyta.“

Dėl Vyriausybės – kritikuoja vienas kitą

Pasidomėjus, ką ji mano apie susisiekimo ministrą Roką Masiulį, ji teigė, kad pažymio nerašys. „Ne vieną kartą esu sakiusi, kad tam, kad ministras galėtų dirbti, ministras profesionalas, jį turi remti politinė jėga, kuri formavo Vyriausybę ir jį turi absoliučiai remti premjeras“, – savo vertinimą pateikė I. Šimonytė.

S. Skvernelis pritarė I. Šimonytei, kad dirbantys ministrai turi turėti premjero paramą ir ją, anot jo paties, jie turi.

S. Skvernelis į klausimą, ar liktų premjero poste, jei Prezidento rinkimus laimėtų I. Šimonytė, atsakė nekonkrečiai. „Manau, kad nereikia spėlioti. Manau, kad bus unikali situacija, priklausys nuo rinkimų rezultatų, koks antras turas, tada bus ir sprendimai“, – kalbėjo premjeras.

Apie R. Masiulį S. Skvernelis taip pat kalbėjo nekonkrečiai. „Jis mūsų Vyriausybės narys, aš ministru pasitikiu, jis turi mano paramą“, – kalbėjo S. Skernelis.

Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis
Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdamas apie auditą Švietimo, sporto ir mokslo ministerijoje, premjeras teigė, kad dabar visi veiksmai – dabartinio ministro Algirdo Monkevičiaus rankose, nors auditą inicijavo laikinai ministro pareigas ėjęs R. Masiulis.

S. Skvernelis teigė, kad Vyriausybė dirba bendrai ir sutartinai, nors I. Šimonytė tuo suabejojo.

I. Šimonytė įvardijo, kad daugiausia pokyčių dabar reikalauja švietimo sritis, tačiau S. Skvernelis sukritikavo I. Šimonytę, esą buvusi Vyriausybė, kurioje dirbo ir I. Šimonytė, paliko daug spragų.

O ar Vyriausybė dabar yra vieninga? S. Skvernelio teigimu, visi keturiolika ministrų dirba vieningai, ypač tada, kai reikia priimti strateginius sprendimus.

Paaiškino, kodėl žurnalistų klausimus vadino neteisėtais

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi prašydama paviešinti tarnybinę nuobaudą, kuri premjerui buvo skirta 1999 metais, kai jis ėjo Trakų kelių policijos viršininko pareigas. S. Skvernelis teigė, kad neturi ką dėl to pasakyti: „Neturiu, ką spręsti, nuobauda buvo paskirta prieš dvidešimt metų. Po to ji buvo panaikinta. Tai visas atsakymas“.

Jo teigimu, dauguma inkriminuojamų įtarimų nepasitvirtino. „Aš vieną žmogų nubaudžiau per griežtai, – įvardijo premjeras ir pridūrė, kad ir antspaudo neuždėjo ten, kuri jis buvo uždėtas. – Aš to antspauduko neuždėjau.“

I. Šimonytė pridūrė, kad S. Skverneliui reiktų paviešinti tą įvykį ir dokumentą, kad nekiltų daugiau nesusipratimų. „Mūsų interesas – padėti viską ant stalo, ką galime padėti ir žmonės tegul vertina“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

Į I. Šimonytės repliką sureagavęs S. Skvernelis teigė, kad yra pasiryžęs paviešinti pažymą. „Ypač jei Ingrida prašo, tai paviešinsime DELFI. Priimsime tokį sprendimą ir per jūsų portalą paviešinsime“, – tvirtino S. Skvernelis.

I. Šimonytė taip pat sukritikavo BNS debatų metu išsakytą S. Skvernelio mintį, kad žurnalistai klausimus apie šią nuobaudą klausė neteisėtai.

Jei Ingrida prašo, tai paviešinsime DELFI. Priimsime tokį sprendimą ir per jūsų portalą paviešinsime.
Saulius Skvernelis

„Ši informacija nėra prieinama, ji negali būti paimta nuėjus į bylą. Vadinasi, kažkas pasinaudojo, paėmė informaciją. Klausimas, ar teisėtai“, – savo įvardijimą, kad žurnalistai užduoda klausimus neteisėtai, paaiškino S. Skvernelis.

Klausimai vienas kitam

I. Šimonytė S. Skvernelio paklausė, ar, jeigu jis būtų išrinktas Prezidentu, važiuotų į Europos vadovų tarybą?

„Mes turime du atstovus vadovų taryboje: Prezidentą ir premjerą“, – teigė S. Skvernelis. Jo teigimu, tik vėliau buvo pradėta taikyti nerašyta taisyklė, kad vadovų taryboje dalyvaudavo tik Prezidentas.

Premjero teigimu, jei klausimai būtų susiję su Prezidento kompetencija – važiuotų Prezidentas, o jei su premjero – premjeras.

Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis
Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

S. Skvernelis I. Šimonytei uždavė dėl skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo. Ar ir vėl darytų taip, kaip tada darė? „Man impotencija negrėstų niekaip pagal apibrėžimą. Tai šitie vertiimai man turėjo mažiausiai įtakos. Retorika yra retorika, – kalbėjo I. Šimonytė. – Faktai liudija visai ką kitą. Ta pati Latvija, turėdama programa, turėjo padaryti gerokai daugiau nemalonių sprendimų nei mes padarėme.“

Abu galėtų kautis antrame ture

Kandidatai buvo paprašyti įvardyti, kokie didžiausi jų skirtumai. „Aš esu laisvės vaikas ir man ta tokia griežta retorika ir toks tvirtos rankos požiūris nėra artimas. Manau, kad svarbiausia gyvenime – dialogas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

S. Skvernelis priminė krizės metu priimtus sprendimus. „Galbūt skiriasi tam tikras požiūris į sprendimus, kurie priiminėjami ir dabar priimami. Man būtų sudėtinga priimti sprendimus, kurie buvo priimti krizės metu, – kalbėjo S. Skvernelis įvardydamas kad jam būtų sunku nurėžti pinigus nuo paprastų žmonių. – Aš būčiau ėjęs kitu keliu.“

O koks didžiausias panašumas? „Mes abu nelabai linkę vynioti savo nuomonę į vatą“, – kalbėjo I. Šimonytė ir sulaukė pritarimo iš premjero. „Pagirsiu Ingridą, abu turime gerą subtilų humoro jausmą“, – kalbėjo S. Skvernelis.

O ar jie norėtų abu patekti į antrąjį turą? „Kodėl gi ne“, – choru atsakė abu kandidatai.

Nausėdos vertinti pažymiu nepanoro

Seime vykdomą Stasio Jakeliūno tyrimą dėl krizės jie vertino abstrakčiai.

Pagirsiu Ingridą, abu turime gerą subtilų humoro jausmą.
Saulius Skvernelis

„Manau, kad turime teisę žinoti ir teisė žinoti yra gerbtina. Jei yra informacija, kuri patvirtinta arba paneigta įrodymais, turi būti pateikta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

O I. Šimonytė sulaukė klausimo, kaip ji vertina tai, kad pirmųjų DELFI debatų metu Gitanas Nausėda buvusios Vyriausybės sprendimą skolintis krizės metu įvertino ketvertu. „Nieko neatsakinėsiu. Jo teisė rašyti pažymius, tegul rašo pažymius, – kalbėjo I. Šimonytė. – Gitanas Nausėda tuo metu nebuvo Vyriausybėje.“

Ji pridūrė, kad tuo metu „buvo daugybė Lietuvoje ekspertų, kurie žinojo, kad viską reikėtų daryti atvirkščiai“.

I. Šimonytė teigė, kad jai parašytas pažymys greičiausiai yra „būdas atliepti viešumoje sklandančius įsitikinimus, galbūt patikti publikai“.

Skvernelis teigia, kad vidurinė klasė uždirba 1-2 tūkst.

Į klausimą, kokios dabartinės Vyriausybės reformos buvo nukreiptos į viduriniąją klasę, S. Skvernelis atsakė įvardydamas vaiko pinigus, didėjančias pensijas ir panašiai.

O kas, jo nuomone, yra vidurinioji klasė? „Uždirbantys nuo tūkstančio iki beveik dviejų „į rankas“, – įvardijo S. Skvernelis ir sureagavo į repliką, kad tai greičiausiai Kauno ir Vilniaus gyventojai. – Ne tik Vilnius ir dalis Kauno. Lankausi regionuose ir matau įmones, kur įmonėse ne Vilniuje ir ne Kaune vidutinis darbo užmokestis siekia gerokai daugiau nei tūkstantį. Ir du tūkstančius eurų. Yra įmonių, kur vidurkis yra po 3 tūkst. eurų.“

Jo teigimu, ir švietimo reforma, ir vaiko pinigai yra susiję su viduriniąja klase.

Su juo nesutiko I. Šimonytė. „Visiškai priešingai pažiūrėsiu į tą stiklinę nei premjeras ką tik pažiūrėjo“, – kalbėjo kandidatė.

Aurimas Perednis, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis
Aurimas Perednis, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

„Tokiu būdu, kaip mes dabar sprendžiame klausimus tampydami neapmokestinamų pajamų dydį ir bandydami patrupinti papildomų pajamų žmonėms, kurie dirba, taip pat kai kurioms kitoms socialinėms grupėms, mes nesprendžiame kelių pamatinių dalykų, – teigė I. Šimonytė. – Vidutinė klasė labai dažnai praktiškai visose valstybėse yra tas branduolys: mokytojai, medikai, valstybės tarnautojai ir kiti žmonės, kurių pajamos labai stipriai priklauso nuo mūsų finansinių įsipareigojimų vieni kitiems.“

I. Šimonytės teigimu, dėl dabartinės Vyriausybės sprendimų tik trumpam papilnėja žmonių piniginės. Ir, anot jos, labai nežymiai – kelias ar keliolika eurų.

Lankausi regionuose ir matau įmones, kur įmonėse ne Vilniuje ir ne Kaune vidutinis darbo užmokestis siekia gerokai daugiau nei tūkstantį. Ir du tūkstančius eurų. Yra įmonių, kur vidurkis yra po 3 tūkst. eurų.
Saulius Skvernelis

O kiek, jos nuomone, turėtų uždirbti asmuo, kad galėtų būti priskirtas viduriniajai klasei? Ji neprieštaravo S. Skvernelio įvardytai sumai, tačiau pridūrė, kad reiktų skaičiuoti viena asmeniui, jei jų šeimoje yra daugiau. „Priklauso nuo to, ar yra šeima, vaikai, turime skaičiuoti vienam žmogui“, – kalbėjo I. Šimonytė ir pridūrė, kad visai kitaip pajamas reiktų dalyti tiems, kurie turi šeimas, o ne gyvena vieni.

Vidurinei klasei, anot S. Skvernelio, priklauso ne tik valstybės tarnautojai. Jo teigimu, nemaža dalis tokių asmenų dirba privačiame sektoriuje.

Premjeras tvirtino, kad mokesčių reforma sustiprino viduriniąją klasę.

S. Skvernelis taip pat įvardijo, kad per artimiausius trejus metus bus pasiekta tai, kad sutarta su medikais: „Gydytojo atlyginimas bus ne mažesnis kaip trys vidutiniai darbo užmokesčiai, slaugytojo – pusantro“.

Premjeras įvardijo, kad kalbant apie mokytojų atlyginimus, tai bus „120 procentų, kalbant apie šalies vidurkį arba 130 procentų“.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Domantas Pipas

Kovoje dėl Prezidento posto – 9 kandidatai

Antradienio rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino, kad įregistravo 9 kandidatus rinkimuose dėl Prezidento posto. Buvo patvirtinti visi asmenys, pristatę VRK reikiamą parašų skaičių.

Pirmąjį rinkimų laiptelį peržengė asmenys, surinkę 20 tūkst. ir daugiau parašų.

VRK kandidatais paskelbė socialdemokratą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį, filosofą Arvydą Juozaitį, europarlamentarą Valentiną Mazuronį, ekonomistą Gitaną Nausėdą, Seimo narius Mindaugą Puidoką ir Naglį Puteikį, „valstiečių“ kandidatą premjerą Saulių Skvernelų, konservatorių kandidatę parlamentarę Ingridą Šimonytę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Oficialiai jie kandidatais taps penktadienį, nuo tada jie įgis teisinę neliečiamybę.

Debatų akimirkos:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
3.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siaubo naktis netoli Vilniaus: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (147)

Taip žiauriai nužudyto vyro nei policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai dar nebuvo matę...

Kirkilas ir Kubilius: į Zelenskio pergalę žiūrime viltingai, kaip ir į Ukrainos narystę ES 2027-aisiais (187)

Vienas pirmųjų iššūkių naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bus...

Iš Zelenskio – griežtas atsakas Rusijai (675)

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai...

Vasara artinasi: su 24 laipsniais šilumos atkeliaus ir lietaus debesys (2)

Ketvirtadienį pietų oro srautas į Lietuvą toliau plukdys šiltus orus. Tačiau jau pasirodys ir...

Liūdniau nei „Žalgiriui“: katalonai sutrypti savo pačių tvirtovėje (9)

„Barcelona“ tapo penktąja komanda, pralaimėjusia Eurolygos atkrintamųjų varžybų dvikovą...

Sunkūs laikai Lietuvos bitininkams: dėl išgyvenimo ir kainų kovoja su ukrainiečiais (185)

Lietuvos bitininkai , spaudžiami pigesnio importo ir vidaus konkurencijos, ieško būdų, kaip...

Daugybės žmonių ieškotas dingęs 19-metis rastas negyvas (35)

Trečiadienį, apie 14 val., Alytaus apskrities policija gavo pranešimą, kad žvejodamas Ilgio...

Fotografas įamžino pažastų plaukų nešalinančias moteris: tai gali būti labai gražu (102)

Iš Londono kilęs fotografas Benas Hopperis nufotografavo galybę pažastų plaukų nešalinančių...

Neurochirurgas žino, ką reiškia būti tarp gyvenimo ir mirties: dabar gelbėja žmonės, kuriuos ištinka panašios problemos papasakojo įsimintiniausią operaciją (24)

„Malonus, rūpestingas ir atidus ligoniams gydytojas. Jis savo energija, dėmesių ir šypsena...

Klasiškas De Colo pastūmė baskus prie prarajos krašto (4)

Eurolygos finalo ketverto šeimininkai rizikuoja virsti žiūrovais. Vitorijos „ Baskonia “...