Portalas RuBaltic.ru ne kartą yra patekęs į akiratį dėl savo propagandinio turinio, kuris buvo nukreiptas prieš Baltijos šalis. Apie tai galima paskaityti čia ir čia.
Šį kartą šiame portale išpublikuota analizė „Grybauskaitė prieš Skvernelį: garsiausiai nuskambėję dviejų politikų žodžių karai“.
„Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, norėdama sukritikuoti šalies ministrą pirmininką S. Skvernelį, nesibodi drastiškų pareiškimų. Jis oriai priima „smūgius“, tačiau nepamiršta ir atsakyti atgal. Analitinis portalas RuBaltic.ru savo skaitytojams siūlo prisiminti įspūdingiausius šių politikų retorinius susirėmimus“, – rašoma portalo straipsnyje.
Jis pradedamas nuo skyrelio apie „moterų diskriminaciją“ . Kur minima, kad 2018 metais skaičius pasaulyje vadovaujančias pozicijas užimančių moterų stambiausiose pasaulio bendrovėse sumenko 25 proc.
„Lietuvos Prezidentė teigia, kad šiuo klausimu Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Anot Prezidentės, tokią tendenciją puikiai iliustruoja situacija vyriausybėje, kur daugumą ministrų postų užima vyrai. O dėl to kaltas ne kas kitas, o Saulius Skvernelis, ir už jo stovinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Į tai dėmesį atkreipė ir Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjas Dovydas Špokauskas.
Ir iš tikrųjų: kai S. Skvernelis atėmė ministro portfelius iš Jurgitos Petrauskienės ir Lianos Ruokytės-Jonsson, Lietuvos vyriausybėje liko vieni vyrai. D. Grybauskaitė, gerai žinoma moterų teisių gynėja, tiesiog negalėjo ignoruoti šio fakto“, – rašoma propagandiniame straipsnyje.
Pro propagandinio portalo žurnalistų akis neprasprūdo ir konfliktai dėl teisingumo ministro posto, kai buvo atmesta advokato Giedriaus Danėlio kandidatūra, ir žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atleidimo.
Kremliaus propagandinę liniją atstovaujantys žurnalistai šitoje vietoje sumenkino abu valstybės vadovus. „Analitikų“ vertinimu, G. Danėlio atveju „premjero metami absurdiški kaltinimai antikonstituciniais veiksmais – paprasčiausia savigyna“, o D. Grybauskaitės argumentas, kad atsakomybę dėl B. Markausko turi prisiimti ir premjeras, esą „gana silpnas“.
„Trumpiau tariant, šį kartą tiesiog apsikeitė gana nevikriais smūgiais ir tiek“, – įvertino Kremliaus ruporai.
Jie taip pat prisiminė D. Grybauskaitės kritiką S. Skverneliui dėl „žemo politinės kultūros lygio“ , kai jis dar buvo vidaus reikalų ministras ir buvo sprendžiama krizė, su ginklu pabėgus antrakiais surakintam vyrui.
Straipsnyje minimi ir laiškai Eligijui Masiuliui, kur S. Skvernelis pavadintas pavojingu populistu, mokytojų streikas.
Dalį žodžių prigalvojo, dalį nutylėjo
Skyriuje apie premjero vizitą Izraelyje prokremliški analitikai įvertino, kad „neseniai lankydamasis Izraelyje S. Skvernelis ir vėl prisivirė košės. Jeigu iki tol Lietuvos politikai tradiciškai lankydavosi Palestinos autonomijoje, dabartinis Premjeras demonstratyviai nusprendė to nedaryti“.
Šio portalo žurnalistams pro akis neprasprūdo, kad „pristatydamas savo štabą ir rinkimų programą, S. Skvernelis kelis kartus sukritikavo dabartinės šalies vadovės darbą“.
„Pats skaudžiausias S. Skvernelio smūgis – priminimas, kad Lietuvos Prezidentė nesugebėjo pasiekti abipusio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis formato: „Prisiminkime gėdingą Baltijos šalių lyderių susitikimą su Donaldu Trumpu, kuris juos priėmė būriu“, – rašė prokremliniai žurnalistai.
S. Skvernelis per štabo pristatymą iš tikrųjų kalbėjo apie dvišalių santykių su JAV svarbą ir apgailestavo, kad iki šiol buvo bendradarbiaujama tik regioniniu pagrindu, bet nesakė tokių žodžių, kad Baltijos šalių vadovų susitikimas su D. Trumpu esą buvo gėdingas.
Portalas analizę baigė kritika S. Skvernelio „planui-chuliganui“ dėl Astravo ir tuo, kad „S. Skvernelis atsiribojo nuo draugystės su latviais“, ką sukritikavo prezidentė. Jie nebepaminėjo S. Skvernelio paaiškinimų, kad jo žodžiai dėl latvių buvo iškraipyti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) politologas ir Freedom House Lietuva vadovas Vytis Jurkonis teigė,kad Kremlius visada yra suinteresuotas išryškinti bet kokius konfliktus Vakaruose.
„Paprasčiausia, ką jie gali daryti, tai žaisti „skaldyk ir valdyk“ žaidimą, eskaluoti ir užpilti šiek tiek žibalo ant bet kokių žarijų, kurios yra. Kremlius nepraleidžia progos, ir, jeigu tik galima parodyti, kad kaimyninėse valstybėse arba Vakaruose kažkas vyksta blogai, kad yra konfliktas, chaosas, tai jie ne tik tą nušvies, bet dažniausiai sutirštins spalvas ar net iškreips rodydami, kad tai yra didesnė problema, nei iš tikrųjų yra“, – sakė V. Jurkonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad ekspertų bendruomenė ne kartą tą pabrėžė, kad artėjant rinkimams eskalavimas ir pasinaudojimas situacija bus ryškiau matomas.
„Ir čia tiesiog visada reikia pagalvoti, ar mes nesuteikiame papildomo peno Kremliaus informacinio karo mašinai. Jeigu yra kažkokie konkretūs klausimai, dėl kurių nesutariama, tai yra natūralus dalykas demokratinėse valstybėse.
Bet kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie dalykai eskaluojami dirbtinai, ypač užsienio politikos klausimai permetami į vidaus politikos mūšius, ir kad yra ne tiek svarbu išspręsti vieną ar kitą klausimą, kiek įkąsti vienam ar kitam politiniam oponentui. Tai yra toks nebūtinai valstybiškas mastymas“, – sakė V. Jurkonis.
Politologas neabejoja, kad Kremlius stengsis pasinaudoti bet kokiais pretekstais mūsų šalies viduje.
„To viso „plano-chuligano“ atsiradimas apskritai buvo labai keistas ir sunkiai paaiškinamas, skirtingos institucijos apie tai mažai žinojo. Būtent tai – nekoordinuoti veiksmai, kuomet institucijos, pareigūnai nesikalba tarpusavyje, tai atrodo blogai ir šimtu procentu bus išnaudota. Tas buvo sakyta, ir tas vyksta“, – sakė V. Jurkonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad ta Rubaltic.ru analizė skirta rusakalbei auditorijai.
„Tai – bandymas parodyti, kad kairė nežino, ką daro dešinė ir atvirkščiai, taip pat – kad tokiais išskirtiniais klausimais nėra nuoseklios Lietuvos pozicijos“, – sakė V. Jurkonis.
Pasak jo, tokiais tekstais Kremlius bando siųsti savo vidaus auditorijai žinią, kad esą „kur kas geriau, kai yra tvirtos rankos politika, kai yra priimami sprendimai, o ne kuomet blaškomasi“ ir nukreipti dėmesį nuo vidaus klausimų ir ekonomikos problemų.
„Per paskutinę V. Putino kalbą matėsi, kad jie patys supranta, kad problemų yra, bet kam kalbėti apie tai, kokios problemos yra viduje? Jeigu tu tą nori kažkiek maskuoti, tai geriau parodyti, kad ir kitur yra bėdų: „Brexit'as“ vyksta ir niekaip neįvyksta, kažkokie protestai – Vokietijoje, Prancūzijoje, rinkimų atmosfera kur tai bebūtų – šiuo konkrečiu atveju – Lietuvoje. Aš manau, kad, kuo labiau artės prezidento rinkimai, to labiau tą matysime“, – sakė V. Jurkonis.