Visos Lietuvoje dėstomos studijų programos bus patikrintos per šešerius metus, šiuo metu nuo trejų metų bakalauro būtų galima susilaikyti, o dėstytojai, paskaitas skaitantys iš knygų, dažniausiai pakeičiami. Taip interviu DELFI sakė naujasis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Artūras Grebliauskas. A. Grebliauskas taip pat teigė manąs, kad Gedimino Kirkilo ir Viktoro Uspaskicho atvejų, kai kilo abejonių dėl jų išsilavinimo, Lietuvoje nėra daug.
© Corbis

- Interneto svetainėje SKVC giriasi būsimam studentui galįs patarti, kuo reikėtų pasidomėti renkantis aukštąją mokyklą Lietuvoje ar užsienyje. Tad kaip jaunuoliui pasirinkti tinkamas studijas?

- Studijų pasirinkimas reikalauja tam tikros kvalifikacijos ir pastangų. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo internete skelbiamų studijų programų, o paskui konkretaus universiteto tinklalapyje pažiūrėti programos struktūrą.

Jei universitetas turi gerą informacinę struktūrą, ten rasime ir dėstytojus, ir jų CV. Tokiu būdu suprasime, kur studijuosime. Tai galioja visoms programoms. Tačiau studentas turėtų domėtis ir darbo pasiūla, studijuoti darbo rinką. Tai – ne vienos dienos sprendimas.

Patarti galime daug kuo, tačiau pirmiausia tai priklauso nuo būsimo studento galimybių. Be to, studentai mato universitetų reitingus ir galbūt galėtų patys spręsti, kokią programą rinktis.

- Kokių revoliucijų imsitės pradėjęs vadovauti SKVC?

- Nesu revoliucionierius, bet turiu dvi darbo kryptis. Pirma – SKVC reikia tapti tikruoju kokybės europinės organizacijos nariu. Pasiruošimas tam truks apie pusantrų metų. Kai pateksime į kokybės vertinimo institucijų europinį registrą, turėsime teisę vertinti bet kurią Europos Sąjungos valstybės aukštąją mokyklą.

Antra darbo kryptis susijusi su komunikacija tarp aukštųjų mokyklų – kiek žinau, susiformavusi nuomonė, kad SKVC ir aukštosios tarpusavyje mažai bendrauja. Sieksime geriau pažinti vieni kitus.

- Prieš palikdamas centrą Eugenijus Stumbrys perspėjo apie po trejų metų gatvėje galinčius atsidurti studentus. Pasak E. Stumbrio, tai atsitiks aukštosioms leidus vykdyti naujas studijų programas, prieš tai neatlikus programų vertinimo – esą nauja tvarka leis „registruoti kas ką nori“. Ar galite užtikrinti, kad taip neatsitiks?

- Taip tikrai neatsitiks. Kai E. Stumbrys komentavo šį klausimą, matyt, buvo tokių minčių iš politikų kilę – kad galbūt leiskime registruoti studijų programas ir jų kokybę pažiūrėkime po dvejų metų. Bet politikai, matyt, tapo atsargesni ir tikrai tokių dalykų, dėl ko kentėtų studijų kokybė, nebebus.

- Kiek Lietuvoje gali būti kirkilų ir uspaskichų atvejų – štai ekspremjeras Gediminas Kirkilas į magistrantūrą priimtaspažeidžiant teisės aktus, jo diplomas bus anuliuotas, taip ir liko neaišku, ar dabartinis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas tikrai mokėsi G. Plechanovo akademijoje. Gal tai rodo, kad visuomenėje daug panašių atvejų?

- Ne, tokių atvejų nėra daug. Specialiai tuo nesidomėjau, bet jei tokių atvejų būtų buvę, matyt, SKVC darbuotojai būtų pasakę.

- Kiek Lietuvoje gali būti suklastotų diplomų?

-

Artūras Grebliauskas
Artūras Grebliauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nemanau, kad Lietuvos aukštosiose yra kokių nors klastočių. Įsivaizduoju, kad originalūs 100 proc. diplomų. O kiek suklastotų diplomų iš kitų šalių, neturiu duomenų.

- Nuo praėjusių metų rugsėjo universitetams uždrausta priimti studentus į 7 prastos kokybės studijų programas. E. Stumbrys tuomet pripažino, kad patikrinus visas šalies aukštąsias mokyklas, reikėtų uždaryti 10 -15 proc. jose veikiančių programų. Ar įmanoma jas patikrinti visas?

- Jeigu patikrintume, matyt, kažkokie skaičiai atsirastų. Man sunku komentuoti, ką E. Stumbrys turėjo omenyje.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, visų programų patikrinimas turi būti atliktas per šešerius metus. Tokios Lietuvos galimybės.

- Ar dėl sunkmečio bus įmanoma tai padaryti?

- Manau, tai tam tikra prasme ir politinis klausimas – tokiems tikrinimams ministerija turėtų skirti pinigų. Net neabejoju, kad patikrinsime visus, kaip nustatyta įstatymu.

- E. Stumbrys yra užsiminęs, kad Lietuvoje yra tokių studijų krypčių, kuriose reikėtų uždaryti visas siūlomas programas ir specialistus bent jau laikinai rengti užsienyje. Ar sutinkate? Kokių?

- Gali būti kokios nors ypatingos sferos, kur Lietuvai reikia, tarkime, iki 10 specialistų arba dar mažiau. Tokių specialistų paruošimas labai brangus. Galbūt tada juos reikėtų ruošti užsienyje.

Štai atominės energetikos specialistų paruošimas brangus, tačiau tai – valstybės prestižo klausimas. Šiuo metu jie yra ruošiami, Lietuvoje yra fizikos mokslo tradicijos. Todėl atsisakyti tokio, atrodytų brangaus, bet labai svarbaus, malonumo nevertėtų. Gali būti ir kitų specialistų, kurių Lietuvai mažai reikia – aukštos kvalifikacijos karo lakūnų arba karo naikintuvų pilotų. Vis tik aš ruoščiau tuos specialistus Lietuvoje, nes tai ne vien studijų sąnaudų klausimas.

- Ką manote apie trejus metus trunkančias bakalauro studijas?

- Visur yra galimybės, tarp jų – ir žmogiškosios. Jeigu manome, kad studentas bakalaurą gali įgyti ir per trejus metus, tai jis vis tiek turėtų įsisavinti tokį patį informacijos kiekį. Vadinasi, jis turi studijuoti žymiai intensyviau. Tačiau žymiai intensyvesnis studijavimas esant tokioms galimybėms mažai tikėtinas – studentai visą laiką tuo pačiu nori ir dirbti. Tai būtų brangiau ir, matyt, sudarytų kitokių sunkumų. Todėl manau, kad šiuo metu nuo trejų metų bakalauro būtų galima ir susilaikyti. Nebent kokiose nors išskirtinėse profesijose, tačiau tokių nežinau.

Ko gero yra profesijų, kuriose trejų metų niekaip nebūtų galima padaryti.

- Kiek tikite Lietuvoje atliekamais aukštųjų mokyklų reitingais? Juk kartu reitinguojamos visiškai skirtingos aukštosios mokyklos – ir didieji universitetai, ir specializuota Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

- Aš tikiu reitingais, bet negaliu pasakyti, kiek. Jie yra reikalingi, parodo tam tikrą situaciją. Kol kas Lietuvoje turime mažą reitingų istoriją.

- Nuo ko priklauso studijų kokybė? Dėstytojai akcentuoja studentų motyvaciją, studentai – dėstytojų kvalifikaciją...

- Tai priklauso nuo visų studijų sistemos dalyvių tikslų, veiksmų ir taip toliau. Pirmiausia studijų kokybė priklauso nuo paties universiteto – jis studijų kokybę prižiūri vidaus sistemomis. Studijų kokybė taip pat turi priklausyti nuo studentų motyvacijos, nuo valstybės, nustatančios minimalius kokybės reikalavimus. Trečia – tai priklauso ir nuo darbo rinkos - kokį atlyginimą gauna absolventas.

Studijų kokybė priklauso ir nuo to, kaip Vyriausybė žiūri į universitetus. Negalime išskirti nė vieno kokio nors esminio elemento. Jeigu šiandien dėstytojas, kaip studentai sako, skaito iš vadovėlio paskaitas, dažniausiai aukštoji mokykla jį pakeičia kitu. Dabar tikrai nežinau atvejo, kad aukštosios administracija būtų įsispyrusi ir nereaguotų į akivaizdžias studentų rodomas problemas. Netikiu, kad taip galėtų būti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė. Kai Rumunija mus aplenkia (151)

Šiuo metu sudėtingoje politinėje situacijoje esančios Rumunijos vardas Lietuvoje minimas ne tik...

Perspėjimas stambiesiems – melavusiems teks atsisveikinti su žeme imsis ir miškų (271)

Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo,...

Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje gydytoja pateikė naujausią informaciją; atnaujinta 13:58 (183)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona 90 m. Alma nuo šeštadienio gydoma Vilniaus universiteto ligoninės...

Legendinis NBA milžinas – apie du Sabonius, Valančiūno padėtį ir Ballų šeimos klaidą specialiai DELFI iš Londono (15)

Ką reiškia būti vidurio puolėju NBA lygoje? Atsakymas į šį klausimą per pastaruosius 20...

Panevėžio rajono medikai pas ligonius vyksta „plikomis“ padangomis (1)

Naujienų portalą JP pasiekė informacija, kad VšĮ Panevėžio rajono poliklinikos Greitosios...

Krepšininkas Simas Jasaitis areštinės išvengė dėl kurioziškų aplinkybių (249)

Garsusis krepšininkas Simas Jasaitis , kuris sekmadienio rytą buvo atvežtas į policiją dėl...

Pasikeitimai darbo rinkoje: lūpdažių pardavėjos tampa IT įmonių vadovėmis (36)

Moterys gali kuo puikiausiai vadovauti nuo vyrų knibždančioms technologinėms įmonėms,...

Šiaurės Korėjos dainininkei – akibrokštas Seule (80)

Seule pirmadienį įvyko protesto akcija, susijusi su Šiaurės Korėjos muzikinio moterų kolektyvo...

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą (73)

Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo...

Tampame modernia valstybe: vilkų apsauga šiemet keisis iš esmės (68)

Miškininkai, Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų darbuotojai, medžiotojų būreliai,...