aA
Skurstančiojo Lietuvoje portretas atrodo taip: maždaug penkiasdešimties metų bedarbis, dažniausiai turintis priklausomybių, labai dažnu atveju neturintis savo būsto, turintis nebevažiuojantį automobilį „Passat“. Tokį vaizdą galima susidaryti iš Lietuvos savivaldybių asociacijos tyrimo „Socialinės pašalpos gavėjo portretas“.
© DELFI / Andrius Ufartas

Šį mėnesį pasirodė naujausia skurdo statistika, bet ir Valstybės kontrolės audito ataskaita apie socialinės paramos skurstantiesiems sistemą. Kontrolieriai nustatė, kad Socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ diskutavo Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.

Apžvelgdamas duomenis, kaip Lietuvoje keitėsi skurstančiojo portretas, B. Gruževskis naudojosi Lietuvos savivaldybių asociacijos tyrimo duomenimis. Tyrime buvo lyginami 2012 ir 2018 metų duomenys.

„Jis labai pasikeitė. (…) Jeigu anksčiau tai buvo jaunesnio amžiaus (30-40 metų amžiaus) žmonės, dabar tai jau yra 40-50 metų amžiaus žmonės. Dažniausiai tai yra ilgalaikiai bedarbiai. (…) Labai dažnai jie turi priklausomybių. Labai dažnai jie neturi savo būsto, anksčiau tas neturėjo įtakos. Dažniausiai jie turi nevažiuojantį automobilį „Passat“. O anksčiau buvo, kad turėjo važiuojančius automobilius, ir dažnai važiuodavo į užsienius. Dabar to socialinės paramos gavėjams neprikiši“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Pasak mokslininko, galima sakyti, kad ta karta, kuri skurdo prieš dešimt metų, tiesiog skursta ir toliau.

„Galima pasakyti, kad tą dabartinių penkiasdešimtmečių kartą aptiksime ir po dešimties metų. Tas parodo, kad socialinės paramos sistema yra nepakankamai aktyvinanti“, – sakė B. Gruževskis.

Mokslininko teigimu, būtina ieškoti būdų, kurie skatintų savivaldybes labiau taikyti aktyvinančias priemones.

„Galima drąsiai konstatuoti, (...) kad pasyvi socialinė parama yra neefektyvi šiandien. Jeigu didinsime išmokų sumas, realiai efektai bus nedideli. Taip absoliutaus skurdo rodiklius gerinsime, bet ar pamaitintas žmogus jau yra pasiekimas? Nepasiekimas.

Kas iš to, jei bus daugiau pamaitintų, atitinkamai nemažės savižudybių skaičius. Ar tikrai laimėsime, jei didės vaikų pajamos, o nemažės prievarta šeimose arba patyčios mokyklose?“, – retoriškai klausė B. Gruževskis.

Mokslininkas patikslino, kad jis tikrai nėra prieš geresnį maistą – atvirkščiai.

„Bet aš sakau, kad tai yra tik pradžių pradžia, o reikia žiūrėti žymiai plačiau. Dar svarbu pasakyti, kad faktiškai tyrimas parodė, kad skurdo ir nelygybės sprendimui reikia labai aukšto išmanymo. Primityvus požiūris, kad „duokite pinigų, ir mes išspręsime skurdo problemas“, neveikia“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Mažėja absoliutus skurdas

Pasak mokslininko, rodikliai rodo, kad mažėja absoliutaus skurdo rodikliai.

„Naujausia statistika parodo, kad beveik 80 tūkst. sumažėjo absoliučiame skurde gyvenančių žmonių skaičius. Tai yra žmonių, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės negu 245 eurai. Tai yra kryptingų veiksmų rezultatas, manau, kad 2019 m. šitie rodikliai turėtų dar labiau pagerėti“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak mokslininko, šitie žingsniai mums garantuoja geresnes pozicijas mūsų gyventojų akyse. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad visų rodiklių tikslas yra realus vidutinio Lietuvos gyventojo pasitenkinimas, ir jo aukštesnis gyvenimo lygis.

„Jeigu matuotume pagal žemiausią lygį, kuris ir yra matuojamas 245 eurais, tai, žinoma, padėtis gerėja, ir ateityje ji gerės. Bet manau, kad būtų nepadoru Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje, matuoti teigiamus pokyčius socialinės apsaugos srityje pagal absoliutų skurdą“, – sakė B. Gruževskis.

Mokslininkas teigė, kad būtų gerai, kad ir pagal santykinio skurdo rodiklius mes pakiltume nors į 18 vietą.

„O labiausiai norėčiau, kad žmonės mažiau emigruotų, kad pajamos ir ekonomikos pajėgumas labiau tarnautų vidutiniam Lietuvos žmogui“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak mokslininko, to negalima pasiekti tik per socialinės paramos sistemą.

„Norėčiau, kad žmonės daugiau uždirbtų. Kad jie tiesiogiai patys paimtų iš sistemos, o valstybei reikėtų tik garantuoti, kad sistema generuotų darbo vietas, pajamas, o viduje – atitinkamai tas perskirstymas užtikrintų didesnes pajamas Tai yra, kad skurdas nebūtų atnešamas iš darbo vietos.

O aš teigiu, kad dažniausiai jis atnešamas iš darbo vietos. Jeigu yra blogai apmokama darbo vieta, atitinkamai mažiau pajamų tenka šeimos nariams, yra ir kitos pasekmės – mažesnės pensijos, didesnis nepasitenkinimas, emigracija, arba gyvenimas skurde“, – sakė B. Gruževskis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
3.6222

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (204)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (52)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (86)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (196)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (113)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (13)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (77)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (90)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...