aA
Pernai skurdo rizikos lygis šalyje siekė 21,9 proc. Palyginti su 2015-aisiais, jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. 2016 m. apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 11,6 proc., kituose miestuose - 21,8 proc.), kaime - 34,8 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose - 3,3 procentinio punkto), o kaime - padidėjo 4,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2016 m. buvo 282 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 EUR - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2015 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 9 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2016 m. jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.

Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 EUR ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

18-64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir 2016 m. siekė 19,1 proc., vaikų iki 18 m. amžiaus - sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir siekė 25,6 proc.

Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, socialinės apsaugos išlaidų šeimai ir vaikams didėjimas, minimalios mėnesinės algos padidinimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 5,4 proc., vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis - 5,1 proc., o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo liepos 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 8,4 proc. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 EUR mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2016 m. siekė 21 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir 2016 m. sudarė 22,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių - 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų - 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų - 1,8 procentinio punkto, o senatvės pensininkų - padidėjo 3 procentiniais punktais.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2016 m. padidėtų iki 27,9 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2016 m. padidėtų nuo 21 iki 29,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus - nuo 25,6 iki 34,2 proc.

Baltijos šalyse 2016 m. skurdo rizikos lygis skyrėsi nedaug, o pokyčiai, palyginti su 2015 m., buvo labai panašūs. Estijoje skurdo rizikoje 2016 m. gyveno 21,3 proc. gyventojų, Latvijoje - 21,8 proc. Palyginti su 2015 m., Estijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,3 procentinio punkto, Latvijoje - 0,7 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (105)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Tiekėjai kyla prieš vieną didžiausių pirkėjų (40)

Lietuvos daržovių augintojų asociacija planuoja skųstis atsakingoms institucijoms vieno iš...

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

Putino slaptųjų misijų Ukrainoje ir Sirijoje vado lėktuvas išskrido iš Lietuvos: buvo taisomas Žiemelio įmonėje patikslinta 18:23 (221)

Penktadienį dėl techninių problemų Lietuvoje priverstinai nusileidęs artimo Vladimiro Putino...

Vilniaus savivaldybės planuose – keliskart didėjantis finansavimas informacijos viešinimui papildyta 20.05 (4)

Vilniaus savivaldybė , planuodama išlaidas viešiesiems pirkimams, artimiausiu metu numato...

Vaida Kurpienė: jokiais laikais nevalgėme tiek daug mėsos (7)

Kad ir kokia aktuali atrodytų aplink vis eskaluojam sveikos mitybos tema, Lietuvoje padėtis ne tik...

Varšuvos universiteto profesorė įspėja: po Prezidento rinkimų Lietuvos gali laukti nelinksmas scenarijus (165)

Nerimą turėtų kelti ne tik realios valdžios galimybės čia ir dabar primesti savą valią,...

35 kg antsvorio atsikračiusi buvusi TV laidų vedėja Aušra Kilkuvienė renginyje - sunkiai atpažįstama (6)

Pirmą kartą prie vakarienės tamsoje stalo svečiai rinkosi 1999 metais Ciuriche, Šveicarijoje, kai...

Metų seklys: sukčius geriausiai atbaido frazė „Aš neturiu pinigų“ (11)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...