Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Skirma Kondratas pabrėžė, kad Lietuva iki 2020 metų įsipareigojo ketvirtadaliu sumažinti skurdo lygį šalyje, tačiau skurdo lygis pernai šalyje išaugo 2 proc. Kovojant su skurdu, NVO siūlo įtvirtinti nuostatą, antstoliams draudžiančią iš minimalias pajamas gaunančių asmenų nuskaičiuoti daugiau kaip 20 proc. lėšų jų įsipareigojimams padengti. Norint išvengti klaidų išieškant skolas, vieno asmens skolų administravimą siūloma patikėti vienam asmeniui.
„Dabar antstolių išieškojimai dažnai siekia iki 70 proc., nors tokia nuostata įstatymuose nėra įtvirtinta“, – teigė S. Kondratas.
Ilgalaikį nedarbą taip pat siūloma mažinti indeksuojant pensijas (pensijas koreguojant pagal kainų lygi, – ELTA), ypatingą dėmesį siūloma kreipti į vienišus pensininkus, jiems mokant papildomus priedus. Vaikų globos srityje, NVO pritaria Prezidentės siūlomai Civilinio kodekso pataisai, kuria būtų apribotas vaikų iki trejų metų patekimas į institucinius globos namus.
Europos skurdo mažinimo tinklo politikos koordinatorė Sian Jones teigimu, santykinai aukštas skurdo lygis būdingas visoms Baltijos regiono šalims, o padėtį dar labiau apsunkina menka skurstančių asmenų prieiga prie socialinių paslaugų. Spręsti šią problemą siūloma sudarant ilgalaikes teisių ir pareigų sutartis tarp savivaldybių ir pašalpų gavėjų. Šiomis sutartimis šelpiamiesiems būtų sudaromos galimybės mokytis ir įgyti specialybę, taip pat gydytis nuo įvairių priklausomybių.
Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos pernai gyveno 20,6 proc. šalies gyventojų (apie 610 tūkst. žmonių). Lyginant su 2012 metais šis rodiklis išaugo 2 proc. Skurdo riba 2013 m. siekė 811 litų vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 703 litus šeimai, kuri susideda iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka patikslino, kad skurdo lygis būna trijų rūšių: kada asmens pajamos nesiekia 60 proc. pajamų vidurkio, kada sunkiai besiverčiantys žmonės negali įpirkti būtiniausių prekių ir paslaugų, bei susijęs su nedarbu – kuomet šeimoje daugelis darbingo amžiaus asmenų nedirba.
S. Kondratas teigimu, siekdamos įgyvendinti savo siūlymus, NVO ketina užmegzti glaudžius santykius su viešojo sektoriaus institucijomis, rinkti skurdo apraiškų įrodymus, juos viešinti visuomenėje.
Prezidentė: skurdui mažinti reikalingos bendros pastangos
Sveikinimo žodžius konferencijoje „Telkiamės skurdo mažinimui“ sakiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad kovojant su visuomenės skurdu, būtinas glaudus viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus įstaigų bendradarbiavimas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2013 metais žemiau skurdo ribos gyveno virš 600 tūkst. žmonių. D. Grybauskaitės teigimu, valstybinės institucijos vienos negali išspręsti visų skurdo problemų, todėl bet koks nevyriausybinių organizacijų (NVO) indėlis yra sveikintinas.
„Labai džiaugiuosi, kad jūsų (NVO, – ELTA) yra daug. Tai dalinai gerai ir nelabai gerai. Gerai, kad yra kam padėti ir sujungti jėgas, bet gal ne visai gerai, kad jūsų tiek daug reikia toms problemoms spręsti, nes jų labai daug turime“, – kalbėjo Prezidentė. – Lietuvoje kas penktas žmogus sunkiai suduria galą su galu. Tai yra visos valstybės žaizda ir pareiga padėti žmogui. Kovai su skurdu reikia telktis visiems. Kiekvienas žmogus turi sulaukti realios pagalbos tiek ieškodamas darbo, tiek jo netekęs, tiek susirgęs ar išėjęs į pensiją. Niekas negali būti paliktas likimo valiai“.
D. Grybauskaitės teigimu, skurdui mažinti reikalingi kompleksiniai sprendimai užimtumo, švietimo, sveikatos prieinamumo srityse. Sprendžiant šią problemą būtina į traukti savivaldos institucijas, nevyriausybines organizacijas, kaimo bendruomenes ir visuomenę, kad vargingai gyvenantys žmonės sulauktų realios ir greitos pagalbos.
„Ne visada valdžios institucijos tą gali padaryti korektiškai, kartais dirbama valdiškai: tai ir palikimas ir galbūt negebėjimas ir galbūt motyvacijos trūkumas. Jūs visada ateinate atvira širdimi, tai ką jūs darote, niekas jūsų nevaro, niekas neliepia, todėl tai darote geriau už bet kokią valdišką įstaigą“, – teigė šalies vadovė.
Dėl užsitęsusios ekonominės krizės skurdo problema nemažėja visose Europos Sąjungos šalyse – nuo 2009 metų žmonių, gyvenančių skurde ir socialinėje atskirtyje, skaičius Europos Sąjungoje išaugo 10-čia milijonų ir dabar viršija 124 milijonus. Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena penktadalis žmonių, daugiausia skurstančiųjų yra kaime, tarp bedarbių.
Mažinant skurdą akcentuojama investicijų ir darbo vietų kūrimo svarba
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad prie skurdo mažinimo šalyje gali žymiai prisidėti papildomos investicijos ir darbo vietų kūrimas.
Tarptautinės konferencijos „Telkiamės skurdo mažinimui“ atidaryme kalbėjusi ministrė pristatė šiuo metu vykdomas ir planuojamas priemones gyventojų socialinei atskirčiai mažinti, taip pat informavo apie šiuo metu kuriamą socialinį modelį, apimantį užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Pasak A. Pabedinskienės, įveikiant skurdą ir mažinant socialinę atskirtį, svarbu įtraukti socialinės integracijos programose dalyvaujančius žmones, skatinti jų savanorystę.
„Skurdo mažinimo sritis reikalauja esminių, kompleksinių sprendimų, nes pats skurdas ir socialinė atskirtis yra sudėtingas reiškinys, kurio negalima įveikti tik socialinės apsaugos priemonėmis. Tai ypač aktualus klausimas ir prasidedant naujajam Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinės paramos laikotarpiui“, – sakė ministrė A. Pabedinskienė. – Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas nėra vienkartinis veiksmas, o procesas, kuriame turi dalyvauti kiekvienas visuomenės narys ir kiekvienas turi prisiimti atsakomybę, siekiant rezultatų“.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai buvo virš 600 tūkst. asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos. SADM duomenimis, skurdą ar socialinę atskirtį mūsų šalyje šiuo metu patiria apie 917 tūkst. žmonių. Iki 2020 metų šį rodiklį tikimasi sumažinti 11 proc.