Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė Ji atkreipė dėmesį, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų neturi santaupų.
„Skaičiuojama, kad 36 proc. Lietuvos gyventojų neturi net 380 eurų nenumatytoms išlaidoms. Tiek žmonių gyvena nuo algos iki algos: nebūtinai jie skursta, bet neturi iš ko atsidėti, tai bet koks kažkokių eilinių vartojimo prekių, paslaugų kainų išaugimas šiems žmonėms labai skaudžiai pasijaučia. Yra nemažai žmonių, kurie gauna ir labai mažas pajamas: senjorai, žmonės su negalia“, – vardijo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Laidos dalyvė pastebėjo, kad, vertinant gana senus – 2018 metų duomenis, 28 proc. Lietuvos gyventojų jau tuomet patyrė vadinamąjį energetinį skurdą.
„Tai apima gebėjimą sumokėti už sąskaitas, pakankamai šildytis būstą, būti informuotam apie įvairias priemones. Tikėtina, kad iki šios krizės šis rodiklis gerėjo – pagal kitas apklausas, jos signalizavo, kad situacija buvo geresnė. Deja, baiminamės, kad energetinį skurdą dabar gali patirti daugiau žmonių, nes bus sunkiau apmokėti sąskaitas, bus taupomas tiek centrinis šildymas, tiek žmonės, kurie kūrenasi ir šildosi pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, greičiausiai taip pat taupys“, – sakė A. Adomavičienė.
A. Adomavičienė teigė besivilianti, kad tokia sunki žiema bus vienintelė.
„Bet daliai žmonių tikrai reikia pagalbos ir reikia intensyvesnės pagalbos nei buvo iki šiol, ypač atsižvelgiant į bendrą infliacijos mastą. Kad išmokos kilo, tai gerai, deja, jos atsispyrė nuo labai mažų bazių, per mažai pakilo ir dabar sunkiai vejasi infliaciją“, – paaiškino tinklo direktorė.
Jos vertinimu, reikėtų lengvinti prieinamumą prie kompensavimo sistemos – mažinti administracinius barjerus, kad žmonės tikrai galėtų pasinaudoti kompensacijomis.
„Taip pat kelti pajamas – tai yra išmokos, pensijos: neįgalumo, senatvės, ta pati socialinė piniginė pašalpa, parama. Tai yra tokie „degantys“ pirmieji žingsniai, kurie turėtų būti įgyvendinti. Tuo pačiu žiūrėti ilgalaikius tikslus ir priemones, ką galima padaryti: renovacija, atsinaujinantys energijos šaltiniai, mažesnė priklausomybė nuo dujų, ypač rusiškų. Aišku, čia Lietuva susitvarkė tikrai gerai, bet bendrai rinkoje tos kainos yra didžiulės“, – komentavo A. Adomavičienė.
„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius laidoje pripažino, kad organizacija jau nuo liepos-rugpjūčio mėnesio jaučia, kad žmonėms darosi vis sunkiau.
„Pakilusios maisto kainos tikrai padarė įtaką tam, kad mūsų 600 nevyriausybinių organizacijų, partnerių poreikiai tikrai didėja. Mes vidutiniškai padedame dabar apie 170 tūkst. žmonių. Prašymų mums padėti maistu yra vis daugiau. Nėra situacija kažkokia drastiška, kad čia tiesiog būtų didelis antplūdis žmonių, bet kiekvieną mėnesį vis po tūkstantį tų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, daugėja“, – pasakojo S. Gurevičius.
„Jei mes maisto turėtume dar daugiau, mes tikrai dar daugiau žmonių padėtume“, – konkrečiai apie organizaciją „Maisto bankas“ kalbėjo jos vadovas.
S. Gurevičius paaiškino, kad organizacija padeda ne visiems gyventojams, esantiems žemiau skurdo ribos.
Dėl to jis ragino žmones, turinčius sodų ir daržų bei ūkininkus, kurie turi daug įvairių gėrybių, kurių nesuvartoja ir jų atlieka, tiesiog dalintis vaisiais ir daržovėmis su kitais.
„Mes labai kviečiame visus žmonės, ypatingai įmones, nes pas juos kiekiai didesni, dalintis tuo maistu. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kas trečias maisto produktas nepatenka ant žmogaus stalo, o tuo pačiu metu kas penktas Lietuvoje susiduria su skurdo rizika“, – sakė pašnekovas.
Jis paaiškino, kad toks dalinimasis maistu yra efektyvus dar ir dėl to, kad nereikalauja papildomų lėšų.
