BNS Lietuvos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė laidoje džiaugėsi, kad pagaliau startavo vakcinavimas savaitgaliais.

„Manau, kad bent jau praėjusios savaitės duomenys nuteikia optimistiškai, kaip stebime, kaip pasistūmėjo konkrečiose savivaldybės vakcinacijos tempai ir apimtys. Šalies mastu irgi esame pasiekę tam tikrus rekordus. Ir tie savaitgaliai nėra tokie beviltiškai tušti, kaip buvo iki šiol“, – laidoje sakė J. Damulytė.

Kol kas viena iš mažiausiai 65 metų ir vyresnių asmenų paskiepijusi yra Šalčininkų savivaldybė. J. Damulytė Žinių radijo eteryje kalbėjo, kad galbūt verta ten nuvykti ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Žurnalistas Skirmantas Malinauskas taip pat gyrė pasiruošimą vakcinavimui.

„Man pačiam teko išbandyti šią sistemą. Žmona surado, kad esu sąrašuose, sergu bronchine astma, todėl buvau paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina. Pats procesas man paliko gerą įspūdį“, – sakė S. Malinauskas.

Jis teigė, kad ir jo buvo ne kartą klausiama, ką daryti, jei skiepo negauna, nors serga ta pačia liga.

„Kaip suprantu, tai labai priklauso nuo gydymo įstaigos. Bet esminis dalykas – jei stovėtų didžiulė eilė žmonių ir ten trūktų vakcinų, tai būtų skausminga. Bet vis dėl to, nepaisant tų eilių, vakcinų lieka, jų lieka daug“, – pastebėjo laidos pašnekovas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė, jog sunku be brukimo žmones priversti vakcinuotis.

„Yra savivaldybės, kurios gerai pasirodo, bet jos dažniausiai yra mažos. Kai yra maža savivaldybė yra paprasčiau. Yra Kauno atvejis, organizuota labai neblogai. (…) Be informacinės dedamosios labai sunku mobilizuoti žmones ir paaiškinti be propagandos, be brukimo, kad reikia ir viskas. Šitas momentas, manau, labiausiai ir pakenkė Lietuvoje“, – sakė B. Ivanovas.

Jis laidoje kalbėjo, kad informacinė kampanija raginanti skiepytis gerokai pavėlavo.

„Ją reikėjo organizuoti gerokai anksčiau, ji labai fragmentiška“, – savo poziciją pateikė B. Ivanovas.

VDU politologas taip pat tikino, jog kur kas anksčiau reikėjo pradėti kalbėti apie mobiliuosius vakcinacijos punktus, kurie pasiektų tolėliau gyvenančius senjorus, negalinčius atvykti skiepytis.

Tam pritarė ir S. Malinauskas. Jis laidoje „Įvykiai ir komentarai“ tikino, jog vyresni nei 80 metų asmenys patys vakcinuoti neatvyks

„Asmenimis, kuriems yra per 80 metų, turi būti pasirūpinta. Ir valstybė turi padaryti tai, tikėtis, kad žmogus pradės pats vaikščioti, skambinti ir reikalauti to, kas jam priklauso, yra naivu“, – pabrėžė S. Malinauskas.

Policijos pareigūnai praėjusią savaitę surengė protestą dėl to, kad vakcinos dar negavo. J. Damulytė taip pat stebėjosi, kodėl jiems teko vakciną „išsimušti“.

„Negali sakyti, kad jie eilėje nebuvo, jie buvo gana žemai sąrašo“, – sakė ji. Žurnalistė paminėjo ir dar vieną faktą – nuotoliu dirbančių dėstytojų paskiepijimą anksčiau policijos pareigūnų.

„Manau, kad tai išbalansavo nuoseklumą, kuris bent buvo pradžioje aiškus ir gan ryškus. Pirmiausia skiepijamos silpniausios grupės, tada pereinama prie kitų“, – Žinių radijo laidoje sakė J. Damulytė.

„SAM, kuri laikė tą kontrolę prioritetų grupių, paleido tai iš savo rankų“, – teigė ji.

B. Ivanovas tikino, jog šiuo metu susidarė nepalanki informacinė terpė.

„Tas disbalansas yra dėl to, kad vyksta vakcinų. Ir tas kelių greičių skiepijimo politika... (…) Ir dar šalia kalbama, kad paskiepyti asmenys gaus tam tikrų privilegijų: žalieji pasai. Visa tai sudaro nepalankią informacinę terpę. Išsilavinę ir suprantantys skiepo naudą veržiasi skiepo ir stumdosi alkūnėmis. Tas parodomasis Seimo skiepijimas irgi sukėlė klausimą – kiek čia noras parodyti pavyzdį, o kiek gauti privilegijas“, – stebėjosi jis.

S. Malinauskas Žinių radijo laidoje pabrėžė, kad pirmiausia skiepijasi turėtų būti daugiausiai kontaktuojantys asmenys.

„Sutinku visiškai, kad pirmiausia turėjo būti skiepyti policijos pareigūnai, kasininkai. Šie žmonės prisiima daugiausia kontakto. Dabar apie teismus kalbos yra juokingos, jie visi vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė S. Malinauskas.

Jis pabrėžė, jog policijos pareigūnas, kuris kontaktuoja su gyventojais, vairuotojais per mažą atstumą, patiria didelę riziką.

„Visuomenė labai aiškiai susipriešins, jei mes neturėsime aiškių kriterijų, tai yra faktas“, – kalbėjo jis.

Žaliojo pažymėjimo dilema

Valdančioji Laisvės partija spaudžia Vyriausybę kuo greičiau įteisinti žaliąjį pasą Lietuvoje. Jis leistų paskiepytiems, persirgusiems ir testuotiems asmenims greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

„Matome jau dabar tos įtampos. Todėl, kad vieni paskiepyti ir jaučiasi saugesnis, kiti labai nori, bet dar negali. Natūralu, kad neteisingumo jausmo, ar tarkime privilegijuotos padėties gali rastis daugiau visuomenėje. Bet kita vertus, girdžiu ir tuos argumentus, kad žalias pasas galėtų tapti paskata skiepytis tiems, kurie dvejoja, tai gali būti bilietas į laisvesnį gyvenimą, keliavimą. Kodėl ne“, – kalbėjo BNS Lietuvos naujienų redaktorė J. Damulytė.

S. Malinauskas aiškino, jog žaliasis pažymėjimas galėtų dar labiau supriešinti visuomenę.

„Kai mes kalbame apie tą žalią pasą, tai reikia suprasti, kad motyvacija galioja tada, kai visi turi galimybę pasiskiepyti. Vieni gauna saldainį, kiti ne. Čia kaip su vaikais darželyje. Bet pas mus problema yra didžioji, kad yra dauguma, kurie nori skiepytis, bet neturi tam galimybės. Tada dar labiau sukuri segmentavimą – vieni sėdi baruose ir geria alų, o kiti sako, kad ne tik negauna vakcinos, bet atsiduria antrarūšėje visuomenėje.

To reikėtų vengti, mes tikrą vaizdą turėsime tada, kai vakcinomis galėsime paskiepyti visus to norinčius“, – Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė S. Malinauskas.