aA
„Čia Rūkas 121, gaisro požymių nematau.“ „Čia Rūkas 221. Rūkas 121, atvykite prie padangų sandėliavimo.“ Šie radijo ryšiu 2019 metų spalio 16-osios naktį užfiksuoti Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių šaukiniai gali tapti kertiniu įkalčiu prieš jų vadus – šiuo metu vadinamojoje Alytaus gaisro baudžiamojoje byloje įtarimų sulaukusių ir nuo pareigų nušalintų buvusių Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovų Algirdo Bautronio ir Sauliaus Mockevičiaus.
Skeletai didvyrių spintose: skandalingi įrašai liudija, kas iš tiesų vyko Alytaus gaisro istorijoje
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Būtent iš gaisro naktį vykusių pokalbių tarp pareigūnų aiškėja, kad faktas, jog adresu Pramonės gatvė 1 Alytuje esančiose „Ekologistikos“ patalpose vykusi veikla nebuvo nežinoma ne tik Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovams, bet ir eiliniams ugniagesiams.

Vyko ir gaisras, ir ugniagesių pratybos

O kodėl turėjo būti žinoma? Juk vos prieš keletą savaičių iki gaisro pradžios, kaip dabar jau aišku, būtent tose vėliau sudegusiose patalpose vyko Alytaus ugniagesių gelbėtojų pratybos.

„Delfi“ žiniomis, 2019 metų rugsėjo pradžioje abiejų Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandų pamainų vadovai lankėsi būtent „Ekologistikoje“, kur atliko objekto studijavimą ir galimai tapo priešgaisrinių pažeidimų liudytojais.

Teigiama, esą pareigūnai manė, kad šio objekto priešgaisrinė priežiūra yra vykdoma, tad apie netvarkingas patalpas jokių vadovų ar kitų pareigūnų neinformavo.

Abu ugniagesių komandų vadovai apklausti Alytaus gaisro baudžiamojoje byloje kaip specialieji liudytojai.

Dar daugiau – prieš pusantrų metų iki gaisro, 2018 metų birželio 1-ąją, būtent „Ekologistikos“ patalpose jau buvo kilęs nemažas gaisras.

Tuomet įtariamai neblaivūs įmonės darbininkai, kurie spėjo iki atvykstant ugniagesiams pasišalinti iš įvykio vietos, nesilaikydami saugos reikalavimų technologiniame procese, „Ekologistikos“ padangų perdirbimo gamykloje gaisrą sukėlė 9 valandą ryto – užsidegė 30 kubinių metrų dydžio metalinis konteineris su tekstilės atliekomis. Gaisro metu išdegė pastato stogas, sudegė dalis atliekų ir produkcijos.

Jau tada, kaip užfiksuota tuometiniuose oficialiuose ugniagesių gelbėtojų tarnybos pranešimuose, kuriuos matė ir „Delfi“, buvo aiškiai konstatuotas ne tik pats faktas, kad įmonė veikia, bet ir „Ekologistikos“ veiklos pobūdis – gumos perdirbimas bei technologinio proceso pavojingumas.

Tačiau, kilus 2019-ųjų spalio 16-osios gaisrui, o ir po jo, A. Bautronis ir S. Mockevičius tiek žurnalistams, tiek ir savo vadovybei PAGD teigė, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nieko nežinojo apie įmonės „Ekologistika“ veiklą, taigi ir neįtraukė jos į tikrinamų objektų sąrašą, nesudarė jai įvykio likvidavimo plano, nepaskyrė atsakingo priešgaisrinės priežiūros pareigūno kontroliuoti, kaip įmonė laikosi priešgaisrinių saugos reikalavimų.

Gaisras Alytuje
Gaisras Alytuje
© Romas Sadauskas – Kvietkevičius


Kaip matyti iš „Delfi“ pateiktų Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Vidos Šmigelskienės atsakymų į klausimus, pastate, kuriame kilo gaisras, Alytaus ugniagesiai prevenciškai tikrina septynias įmones. Kai kurias jų – netgi kasmet.

„Ekologistikos“ – didžiausios Baltijos šalyse naudotų padangų perdirbimo gamyklos – tuose sąrašuose nebuvo.

Tačiau, kaip matyti iš pateiktų PAGD atsakymų, Alytaus ugniagesiai nepamiršdavo kasmet prevenciškai patikrinti, kaip laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, vadinamosios Alytaus šampano gamyklos – akcinės bendrovės „MV Group Production“.

Sutapimas, kad paskutiniuosius ketvertą metų tokie patikrinimai vis vykdavo artėjant Kalėdoms: gruodžio 19-ąją, 20-ąją, 18-ąją, vėl 20-ąją.

Pirmosios gaisro minutės: keistas nurodymas – nesiųsti daugiau pajėgų

„Rūkas“ yra Alytaus miesto ugniagesių komandų šaukinys. Tą spalio 16-osios naktį pirmieji gaisrininkų automobiliai į gaisro vietą atvyko per 3–4 minutes.

„Delfi“ turimi dokumentai leidžia manyti, kad net ir eiliniams Alytaus ugniagesiams, pirmiesiems atskubėjusiems praėjusių metų spalio 16-osios naktį į degančius „Ekologistikos“ sandėlius, buvo žinoma, kokia veikla vykdyta minėtose patalpose.

Dar daugiau – aiškėja, kad pirmieji į kovą su ugnimi stoję gelbėtojai kreipėsi didesnių pajėgumų, tačiau tokį prašymą iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) priėmę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus (SKS) atsakingi pareigūnai papildomų pajėgų nesiuntė.

Pirmasis pranešimas apie gaisrą Pramonės gatvėje Alytaus BPC pasiekė 2 valandą 58 minutės. Skambinęs vyras teigė iš savo daugiabučio gyvenamojo namo Putinų gatvėje matantis degantį 18 aukštų pastatą: „Dega Alytaus tekstilė, dega stogas, 18 aukštų.“

Pirmieji ugniagesių automobiliai į įvykio vietą buvo išsiųsti iš karto – praėjus vos trims minutėms po skambučio apie gaisrą.

Tą naktį Alytaus BPC budėjusi vidaus tarnybos leitenantė Diana Kirkliauskienė, buvusi vieno iš Alytaus vaikų darželio darbuotoja, greičiausiai gerai suprato, kad situacija rimta: nors, pagal tvarką, gaisro lygis buvo priskirtas vadinamajam pirmajam pavojaus intensyvumo laipsniui – PIN 1 (tokiems priskiriami objektai, kurie nėra įtraukiami į prevencinių objektų priežiūros sąrašus), moteris iš karto į gaisro vietą išsiuntė visus tą naktį budėjusius Alytaus ugniagesių ekipažus. Iš viso – penkis automobilius su šešiolika pareigūnų.

Gaisras Alytuje
Gaisras Alytuje
© Romas Sadauskas – Kvietkevičius


Pirmieji ekipažai į įvykio vietą atvyko jau 3 valandą 6 minutės – tiek BPC, tiek Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo komandos yra įsikūrusios visai šalia „Ekologistikos“ pastato.

Netrukus viena iš komandų, atvykusi iš priešingos pastato pusės, vidaus radijo ryšiu pranešė nematanti gaisro. Kitas ekipažas į šaukinį atsakė važiuoti „prie padangų sandėliavimo“.

Jau po dviejų minučių nuo atvykimo, 3 valandą 8 minutės, įvykio vietoje buvęs Alytaus vienos iš ugniagesių pamainų vadas BPC informuoja, kad gaisro intensyvumas siekia PIN 3. Į įvykio vietą išsiunčiamos Alovės, Miroslavo ugniagesių komandos.

„Reikalingos kopėčios“, „Laužiam duris“, „Pirmiausia pasistatom keltuvą, tada bandysim leisti grandį į vidų, liniją pasiruoškit iki durų“, – visus šiuos gaisre buvusių ugniagesių šūkavimus girdėjo ir BPC, ir Vilniuje esantis Situacijų koordinavimo skyrius prie Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos.

Vilniaus SKS, kuris tokiais atvejais koordinuoja pajėgų į gaisravietes siuntimą ir jų darbą, praėjus aštuoniolikai minučių nuo pirmųjų gelbėtojų atvykimo į gaisravietę gauna informaciją iš įvykio vietos, kad „čia dega didelio ploto pastatas ir perdirbamos padangos <…>. Mes išpjovėm durų spyną, papuolėm į vidų, dūmų kvapas jaučiasi, bet gaisro židinio nesimato.“

Ugniagesiai perspėja, kad jų turimi švirkštai nepasiekia ugnies židinio, o pačių švirkštų – trūksta. Kaip trūksta ir pajėgų bei kvėpavimo apsaugos priemonių. Paaiškėja, kad iš savivaldybių atsiųstų ugniagesių pajėgų turimos technikos parametrai – sujungimo movos, žarnų diametrai – neatitinka statutinių ugniagesių naudojamos technikos parametrų, todėl kyla sunkumų sujungiant vandens tiekimo linijas į vientisas nenutrūkstamas vandens padavimo trasas.

Į įvykio vietą 3 valandą 44 minutės atvyksta laikinai atostogaujantį Alytaus ugniagesių vadą A. Bautronį pavaduojantis S. Mockevičius. Jis perima vadovavimą gaisro gesinimo darbams.

Būtent šio specialisto pareigos – ne gaisro metu užtikrinti Alytaus savivaldybėje stebėtinų objektų priešgaisrinę priežiūrą, ją organizuoti ir kontroliuoti, kaip jos laikomasi.

Algirdas Baut­ro­nis
Algirdas Baut­ro­nis
© DELFI / Rinatas Chairulinas


Iš karto po „Ekologistikos“ gaisro minėtas pareigūnas žurnalistams sakė, kad Alytaus ugniagesių vadovybė neturėjo jokios informacijos apie pradėtą „Ekologistikos“ veiklą, nors „Delfi“ turimuose taršos leidimų išdavimo dokumentuose, kuriuos norint gauti derinimas su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais yra būtinas, yra būtent paties S. Mockevičiaus parašai. Pareigūnas aiškino, kad „tai yra du atskiri dalykai – leidimo derinimas ir informacija apie pradėtą veiklą“.

Apie 4 valandą ryto pastate pagaliau pavyksta atjungti elektrą. Kaip pasakoja tos nakties liudininkai, ugniagesiai užrūdijusias elektros išjungimo svirtis išjungė daužydami kūjais, mat rankomis to padaryti buvo neįmanoma.

Vienai iš ugniagesių komandų pasibaigia vandens tiekimas. Gaisravietėje esantis gelbėjimo darbų vadovas prašo Vilniaus SKS susisiekti su pastato savininku Juozu Cicėnu. Pastarojo rasti nepavyksta. Į gaisrą atvežamas putokšlis, kuriuo tikimasi pasiekti gaisro židinį, mat ugniagesių turimi švirkštai jo nepasiekia.

Viduje pasigirsta keletas sprogimų. Vėliau paaiškės, kad sprogo patalpoje, kurioje buvo laikoma panaudota tekstilė ir kurios koridoriai bei įėjimai buvo užversti metaliniais vielų ryšuliais, stovėjusios dyzelinio kuro ir alyvos talpos. Kiek jų buvo ir kodėl laikytos kartu su itin degia tekstile, – klausimas, kurį aiškinasi gaisrą tiriantys prokurorai.

5 valandą griūva pastato stogas ir viena iš sienų. Dėl neaiškių priežasčių ugniagesių turimuose švirkštuose baigiasi vandens tiekimas. Į gaisravietę jau atvykusios ugniagesių pajėgos iš Prienų, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos, Marijampolės, Kauno.

5 valandą 39 minutės gesinimo darbams vadovaujantis pamainos vadas Centrui SKS perduoda prašymą: „Mums reikalingi skyriai ir daugiau žmonių“, kiek vėliau – dar vieną: „Reikia daugiau pajėgų su kvėpavimo aparatais, gaisras pradėjo labai plisti pažeme.“

6 valandą 50 minučių įvyksta dar viena degančio stogo griūtis.

6 valandą 58 minutės gelbėjimo darbų vadovas radijo ryšiu į BPC perduoda prašymą „atsiųsti dar dvi autocisternas ir daugiau pajėgų su kvėpavimo aparatais“. Centro darbuotoja tokį nurodymą suprato ir priėmė, tačiau, užuot skubiai siuntusi naujas pajėgas į gaisravietę, skambinosi į Vilniaus SKS ir klausė, kurių savivaldybių ugniagesių pajėgas dar siųsti į Alytaus gaisrą.

Tačiau pastarojo budėtojas esą nurodė naujų pajėgų nesiųsti, neva jie bandys sukviesti iš namų laisvus Alytaus ugniagesius.

Čia yra svarbus momentas, kuris gali lemti Alytaus ugniagesių vadovams pateiktų įtarimų apimtį.

Mat A. Bautronio pasirašytame gaisro plane, kurio kopiją matė ir „Delfi“, rašoma, kad Vilniaus SKS nurodė BPC operatorei nesiųsti naujų pajėgų, nes bus stengiamasi sukviesti laisvadienius turinčius Alytaus ugniagesius, ir ši informacija esą nepasiekė gelbėjimo darbų vadovo S. Mockevičiaus.

Gaisras Alytuje
Gaisras Alytuje
© Romas Sadauskas – Kvietkevičius

Saulius Džiautas, ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas, teigia, kad tą lemtingąją naktį Vilniaus SKS budėjęs pareigūnas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo neskelbiami), sulaukęs BPC skambučio, skambino pačiam S. Mockevičiui ir klausė, ką dar pasiųsti į pagalbą.

„Jis paskambino telefonu Mockevičiui, o šis pasakė, kad nereikia, nes iš namų iškvietė laisvus nuo darbo alytiškius“, – sakė S. Džiautas.

Pasak ilgamečio ugniagesio S. Džiauto, jau nuo pat pradžios buvo matyti, kad gesinimo darbai vykdomi nekoordinuotai, o atsakingi asmenys nevykdo jiems numatytų pareigų taip, kaip tai reglamentuota teisės aktuose.

„Aš nebijau to pasakyti: gaisras buvo gesinamas pareigūnų sveikatos sąskaita, rizikuojant net jų gyvybėmis. Užuot tinkamai įvertinus padėties rimtumą ir įveikus savo ambicijas prašyti ir net reikalauti pagalbos iš centro Vilniuje, buvo vadovaujamasi Leningrado aukštosios gaisrinės mokyklos taktika, verčiant ugniagesius dirbti gaisro židinyje ištisą pamainą, nesudarant jiems sąlygų pailsėti, persirengti, pavalgyti ir kita. O „viršūnė“ buvo, kad, užuot raportavę ir atsiskaitinėję apie gaisro eigą savo statutiniams vadams, kaip tai priklauso, vidaus tarnybos pulkininko laipsnį turinčiam tarnybos vadovui, A. Bautronis leido gaisrui praktiškai vadovauti vietos merui, kurio pagal tvarką ten net negalėjo – kaip pašalinio asmens – būti“, – sakė S. Džiautas.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas: situacija – daugiau nei netoleruotina

Kaip atsitiko, kad ilgametę patirtį turintys Alytaus ugniagesių vadovai gaisro metu informaciją teikė ne laikydamiesi galiojančių teisės aktų, t. y. neinformavo PAGD, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų, nereikalavo iš jų tokiais atvejais numatytos pagalbos, o gaisro gesinimo darbus derino ir net leido jiems vadovauti politikui, Alytaus merui Nerijui Cesiuliui?

Dar vykstant gaisro gesinimo darbams, į „Delfi“ žurnalistės klausimą – ką pašalinis asmuo veikia gaisro zonoje, vidaus tarnybos pulkininko laipsnį turintis A. Bautronis sakė: „Čia jūs, žurnalistai, galite vaikyti visus į kairę ir į dešinę, o man rytoj gal reikės eiti pas merą su ištiesta ranka prašyti paramos ugniagesiams.“

Šiandien šis neprincipingumas pareigūnui kainavo pareigas ir garbę. Vidaus reikalų ministerijos sudarytos darbo grupės, tyrusios Alytaus gaisrą, išvadose aiškiai konstatuota, kad toks Alytaus ugniagesių vadovybės neprincipingumas ir liberalus vidaus tarnybos statuto traktavimas gaisro metu lėmė, kad tiek PAGD, tiek VRM neturėjo visos informacijos apie gaisro mastą, darbų eigą, taigi neturėjo ir galimybės tinkamai įvertinti bei reaguoti dėl gelbėjimo darbų reikalingumo.

„Situacija yra daugiau nei netoleruotina. Tose pačiose išvadose pažymima, kad gaisravietėje net kelias dienas lankėsi tiek PAGD, tiek VRM vadovybė, tai man kyla klausimas, kodėl net atvykę į vietą ir matydami situacijos rimtumą savo akimis, tiek departamento vadovybė, tiek ministerija neperėmė tiesioginio vadovavimo?“ – klausia Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Andrius Ufartas


Būtent šio politiko iniciatyva į gaisro tyrimo procesą buvo įtraukta ir Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaujanti dabar gaisro gesinimo darbus vykdžiusių pareigūnų interesams. Įtariama, kad netinkamai organizavus pareigūnų darbą, neužtikrinus jų darbo sąlygų saugumo, galėjo būti sutrikdyta pareigūnų sveikata.

Anot L. Kasčiūno, Alytaus gaisras parodė, kad ši Vyriausybė ir pavaldžios institucijos yra nepasirengusios ekstremaliems įvykiams suvaldyti, jau nekalbant apie jų užkardymą.

„Bijau, kad tyrimo metu dar sužinosime ne vieną faktą, kuris visą nelaimę iš naujo nušvies visai kita šviesa, nei tai atrodė gaisro liepsnų fone“, – sakė parlamentaras.

Tyrime – septyni įtariamieji

Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau septyniems asmenims.

Dviem įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai pareikšti dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės Aušra Bružienė ir Aušra Kričenienė netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus – taip padarė valstybei didelę turtinę ir neturtinę žalą.

UAB „Ekologistika“ generaliniam direktoriui Juozui Cicėnui ir įmonės darbuotojui Romualdui Varanauskui, kuris buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, pareikšti įtarimai dėl statinių, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Gamybos vadovu „Ekologistikoje“ dirbusiam Audriui Petrusevičiui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Įtariama, kad šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala. Visiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Šiuo metu ikiteisminiame tyrime yra atlikta daugybė veiksmų – 109 liudytojų apklausos, apribota turto už daugiau nei 4 mln. eurų, paskirta 15 užduočių objektams tirti, atliktos 23 objektų ir daiktų apžiūros, įvairioms įstaigoms išsiųsti 158 paklausimai. Ikiteisminį tyrimą kuruoja Kauno apygardos prokuratūra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(171 žmogus įvertino)
4.2749

Top naujienos

Šauktinis pasibaisėjo kariuomenės reakcija į jo sveikatą: tegul žino visa Lietuva (302)

„Tegul žino visa Lietuva“, – tokiais žodžiais savo laišką redakcijai pradėjo šauktinis...

Piktnaudžiaujate aikštele prie namų? Jūsų automobilis gali būti konfiskuotas (3)

Prie namų laisvos vietos automobiliui pastatyti nerandantys miestiečiai gali kaltinti...

Vairuotojai rado priešnuodį prieš trikojus – susidomėjimas išaugo kartais (155)

Vairuotojų tarpe paniką sukėlę trikojai greičio matuokliai gali tapti nebe tokie veiksmingi, kaip...

Ukrainos ministras apie neprognozuotus įvykius: tai didelės gėdos diena sulaikyti 24 žmonės (322)

Vidurio Ukrainoje dešimtys žmonių ketvirtadienį susirėmė su policija dėl vyriausybės planų...

Vartotojai įspėjami dėl įvežtos vištienos: rasta salmonelių (34)

Uždrausta tiekti rinkai šaldytą, mechaniškai atskirtą vištieną iš Lenkijos dėl joje...

Imigracija Lietuvoje: atlyginimai priklausys nuo dviejų veiksnių (41)

„Imigracijos poveikis darbo užmokesčiui priklauso nuo to, ar atvykstanti darbo jėga konkuruoja,...

Vilniaus rajono savivaldybė pritarė planui toliau asfaltuoti Skvernelio gatvę (93)

Vilniaus rajono politikai penktadienį patvirtino 2020–2022 metų strateginį veiklos planą,...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų

Šį kartą „Kur varom?“ laidoje keliausime į Šiaurės Lietuvą, kur stūkso didingas...

Auklėtinius aprėkęs Obradovičius: neatrodo, kad Eurolygoje galėtume ką nors pasiekti (1)

„Derrickai, tu nori manęs klausytis ar ne?! Žaidžiate taip, tarsi to visai nenorėtumėte!“ –...

Gyvai / Jūs rimtai? Jurijus Smoriginas – apie „Euroviziją“ ir apsinuoginusią Ingą Stumbrienę (9)

Choreografas, baleto šokėjas ir TV projektų dalyvių kritikas Jurijus Smoriginas penktadienį sės...

|Maža didelių žinių kaina