Liepos pabaigoje į DELFI redakciją atėjo VDAI raštas, kuriame reikalaujama atskleisti „kada (nurodant tikslią datą) ir kas (nurodant fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, juridinio asmens pavadinimą ir adresą)“ DELFI suteikė informaciją apie „Vilniaus energijos“ darbuotojus, dėl kurių atvesdinimo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kreipėsi į policiją. Tokių veiksmų VDAI ėmėsi reaguodama į šių „Vilniaus energijos“ darbuotojų skundą.

DELFI šią informaciją inspekcijai atsisakė pateikti. Mat Visuomenės informavimo įstatymas žurnalistams suteikia teisę į informacijos šaltinio apsaugą.

VMI nebežino, kaip elgtis

Panašius raštus, DELFI žiniomis, iš VDAI gavo ir VPT bei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Mokesčių inspektoriai, tiriantys ir galimus politikų neteisėto praturtėjimo atvejus, nebežino, ar gali apie tai informuoti visuomenę.

„VMI šiuo metu negali teikti informacijos apie tiriamus asmenis, nes VDAI pateiktas nurodymas draudžia atskleisti informaciją, ar konkretus asmuo yra tiriamas. Šiuo metu aiškinamės, ar šis nurodymas galioja tik dėl vykstančių kontrolės procedūrų, ar apima ir jau baigtus patikrinimus. Nuo platesnių komentarų dėl to susilaikome“, - DELFI teigė VMI atstovas spaudai Darius Buta.

A.Kunčinas: VMI gali informuoti apie tyrimus, kai to reikalauja viešas interesas

VDAI direktorius Algirdas Kunčinas teigia, kad į ją kreipėsi vienas asmuo bei pasiskundė, jog VMI galimai neteisėtai paskelbė jo asmens duomenis. Ištyrusi skundą A. Kunčino vadovaujama inspekcija pateikė VMI nurodymą, kad ši nebeinformuotų žiniasklaidos apie pradėtus ir vykdomus tyrimus. Tiesa, nurodymas dar nėra įsigaliojęs, o VMI gali skųstis teismui.

„Tai buvo konkretus skundas, kurį mes tyrėme. Ten nustatėme paviešinimą, kuris, mūsų nuomone, yra neproporcingas, kadangi paviešinama žmogaus, kuris yra pakankamai privatus asmuo, pavardė, o tyrimas yra dar tik prasidėjęs“, - sakė A. Kunčinas, pridūręs, kad skundą parašęs asmuo buvo „nei politikas, nei viešas asmuo“.

„Įsivaizduokite, jeigu paskelbiama, kad tiriama, ar žmogus praturtėjo teisėtai. O paskui nustatoma, kad neteisėto praturtėjimo nėra. Daug kas gali būti paskaitęs pirmą dalį, o antrosios dalies bus neskaitęs“, - aiškino inspekcijos vadovas.

Pasak A. Kunčino, VMI dėl paviešinimo turi spręsti kiekvienu konkrečiu atveju – jeigu viešasis interesas reikalauja viešinti asmenis, prieš kuriuos pradėtas tyrimas, juos reikia viešinti, jeigu viešojo intereso konkrečiu atveju nesama – tuomet tiriamas asmuo privalo būti išlaikytas paslaptyje.

„Mūsų nuomone, VMI negali nieko skelbti, kol tyrimo procesas nėra užbaigtas. Nebent, to reikalautų viešas interesas, pavyzdžiui, viešumas tuo atveju visuomenei svarbesnis nei jo privatumo apsauga“, - sakė VDAI direktorius.

Paklaustas, ar politikų ir valstybės tarnautojų atveju, VMI gali skelbti informaciją apie pradėtus tyrimus, A. Kunčinas sakė, kad apie patį tyrimą informacijos VMI skelbti negali, o informuoti visuomenę, ar toks tyrimas apskritai pradėtas, gali tik labai atsargiai.

„Apie patį tyrimą tikrai negali, o kalbėti, kad tas tyrimas vykdomas, reikia labai atsargiai, žiūrint, kokią tai turi reikšmę viešam interesui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti priimamas konkretus sprendimas“, - sakė A. Kunčinas, pridūręs, jog teisminė praktika šiuo atveju nėra susiformavusi.

Pasak jo, tokia asmens duomenų apsauga taikoma ir dėl to, kad dažnai būna, jog tyrimas vykdomas prieš viešą asmenį, tačiau dalį jo buvusio turto valdo to asmens giminaitis, kuris jau nėra viešas asmuo – tokiu būdu kyla dilema, kiek duomenų skelbti.

D.Radzevičius: visuomenės informavimo galimybes riboti gali tik teismas

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius DELFI teigė, jog įstatymai nedraudžia žmonių minėti kritiškame kontekste.

„Lietuvoje yra vienintelis įstatymas, kuris kalba apie vienos kategorijos žmonių draudimą minėti neigiamame kontekste. Tai yra Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Vienintelė kategorija žmonių Lietuvoje atskiru įstatymu yra išskirta, kurios negalima neigiamame kontekste minėti, ir dėl labai aiškių priežasčių – nes tai yra susiję su nepilnamečių apsauga. Pasakysiu truputį šaržuodamas, bet rimtai. Manau, kad demokratinėje visuomenėje politikai ir tie kiti žmonės dažniausiai būna pilnamečiai. Ir nemanau, kad neigiamą poveikį jų asmenybių vystymuisi galėtų padaryti kritika“, - ironizavo D. Radzevičius.

Pasak jo, žiniasklaida disponuoja teise į kritiką, kai tai susiję su viešuoju interesu, tačiau ši teisė esą dažnai pamirštama valstybinėse įstaigose.

„Draudžiama persekioti už kritiką žurnalistus ir žiniasklaidos priemones. Šitas straipsnis, matyt, yra pamirštamas. Kai ką nors paminime kritiškame kontekste, galbūt tam žmogui atrodo, kad čia neigiamai apie jį. Bet tas neigiamas aspektas turi ir teigiamų savybių. Nes kritika, ypač valstybiniame sektoriuje, gali išeiti į naudą. (...) Jeigu jie sveiko proto, pakankamai išsivystę ir pilnamečiai asmenys, jie turėtų suvokti, kad kritika yra visai normalus dalykas. Ir persekioti už tai – ne visai sveikas požiūris“, - tęsė LŽS vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad viešąjį interesą atitinka ir informavimas apie šilumos tiekimo peripetijas, kadangi šis sektorius – gyventojams būtina viešoji paslauga.

Paklaustas, kaip vertina VDAI veiksmus, LŽS pirmininkas teigė manąs, jog inspekcija turi pakankamai savų rūpesčių.

„VDAI nėra įgaliota institucija spręsti teisinius ginčus, kurie susiję su viešosios informacijos rengėjų veikla platinant, skleidžiant informaciją. Ypač apie viešuosius asmenis arba dalykus, kurie turi viešą interesą. Tik įstatymas, o pagal įstatymą – teismas, turi teisę riboti informacijos skleidimą. VDAI tegul rūpinasi, kaip tvarkomi duomenys, ar tie, kas renka duomenis, juos renka tinkamai. Bet kištis į žiniasklaidos, informacijos šaltinių apsaugos reikalus, teisę turi tiktai teismas, ir tik išimtiniais atvejais“, - konstatavo pašnekovas.