Moters (jos vardas ir ugdymo įstaigos pavadinimas „Delfi“ žinomi) teigimu, nemalonus įvykis nutiko lapkričio 19 d., kurio, kaip motina, negali pamiršti ir greičiausiai nepamirš. Pasak jos, viskas prasidėjo nuo to, jog jai, kaip visada nuvežus vaiką į ugdymo įstaigą, apie pietus paskambino darželio auklėtoja.
„Kaip tik gaminau pietus, pakėliau ragelį ir iš balso supratau, kad kažkas ne taip. Paklausiau, kas atsitiko, ar mano vaikas kažką padarė. Auklėtoja atsakė neigiamai, bet nurodė, kad sūnui akis sumušta, sumušė kitas vaikas, galvojo, kad praeis, bet nuėjus į sporto salę (na ten nėra atskiros sporto salės, renginių ir sporto salė viena, bendra) jis pradėjo trinti ta akį ir ašaroja, skauda“, - pasakojo ji.
Taip pat prisiminė, kad auklėtoja paminėjo, jog smurtą panaudojusį vaiką atkėlė iš mažesnių grupės ir jis truputį „kitoks“, kusina visus vaikus.
„Aš klausau ir negaliu patikėti, dar vis pasimetus ar taip gali būti, pasakiau: „Gerai nekalbam, atvažiuoju“, pokalbis truko apie minutę. Važiavau ir nė neįsivaizdavau ko tikėtis. Nuvykusi į darželį paklausiau, kaip viskas įvyko ir kuris vaikas tai padarė. Paprašiau duoti man jo mamos numerį.
Gavau numerį ir auklėtoja man pradėjo pasakoti: „Atkėlė šiandien pas mus vaiką iš mažesnių grupės, jis yra „kitoks“ ir jo vieno negalima palikti, turiu būti šalia, nes kepšioja vaikus“. Man iškart kilo klausimai: „kaip tai „kitoks“? Kaip į normalių vaikų darželį leidžia priimti tokius, jei yra mūsų rajone darželis būtent šiems spec. poreikius turintiems vaikams? Kaip jie nesupranta, kad tokie vaikai, būtent, jie jau yra kitokie! Jie kiekvienas kitaip yra linkęs, vienas – į meilę, kitas – į smurtą!“.
Mamos teigimu, auklėtoja tikino, kad nieko nežino, bet pridūrė, kad negali palikti to vaiko vieno, visada turi būti šalia jo, mat jau kažką daro ir kažką skriaudžia.
„Mano vaikas rengėsi namo, aš dar jį paskubinau, kad greičiau, bet jis iš skausmo verkė. Aš auklėtojai sakau: „Na, užauginus savo vaikus, dirbant tokį darbą reikės auginti svetimus“. Taip pasakiau, nes žinau, kiek dėmesio reikia tokiems vaikams.
Pati turiu sesę, kuri turi sūnų su negalia ir jai tikrai yra sunku, ir ji būtent veža vaikutį į mūsų rajone esantį specialų darželį tokiems vaikams. Tas darželis jau daug metų yra mišrus, priima visokius vaikučius, suskirsto į grupes, ten viskas yra, ko reikia vaikams su spec. poreikiais.“
Tęsdama istoriją apie jos vaikui nutikusį incidentą, moteris sakė maniusi, kad vaikui įlipus į mašiną jau praėjo skausmas.
„Galvoju mintyse ir širdyje, kad jis būtų ir pasibaigęs, drebu visa, verkiu. Kiekviena mama supras, jeigu skauda vaikui, skauda mamai. Grįžus namo pabaigiau daryti pietus ir pamaitinus vaikus, girdžiu, kad vėl lyg ir verkia, nubėgu pažiūrėti, tinsta akytė ir skauda.
„Tik netrink akytės, kad blogiau nebūtų“, sakau aš jam. Griebiu telefoną, skambinu savo vaikų daktarei, ką man daryti, ji iškart pasakiusi, kad tai bus kokia nors akies trauma, vežti iškart į ligoninės priėmimo skyrių.“
Teko vežti į priimamąjį
Moteris sakė, kad greitai susisuko, abu vaikus įsisodino į mašiną ir nuvyko į priimamąjį.
„Akies skausmas buvo toks spazminis, su pertraukomis. Vaikų daktarė iškart mus nusiuntė pas akių gydytoją ir ten mums pasakė, kad sūnus mato viską gerai, tačiau įdrėkstas akies skaidrusis obuolys. Išrašė antibiotikų ir tepaliuką, pasakė gydymo eigą.“
Vykstant namo, teigė ji, vaikas nuo skausmų verkė, paskambino ir auklėtoja pasiteirauti ką sakė daktarai.
„Aš jai ir pasakiau: „įdrėkstas akies obuolys, gydysimės namuose, manau, man reiktų kreiptis į policiją ir rašyti skundą, nes čia ne pirmas ir ne paskutinis toks atvejis“. Iš auklėtojos balso girdėjau, kad ji šneka su šypsena: „Na, gal policijos nereikia, bandykite su direktoriumi ar pavaduotoja pasikalbėti“.
Man išgirdus tą tokį kalbėjimą su šypsena, pyktis suėmė, kad kaip galima tokioje situacijoje dar šypsotis. Aš jos paprašiau atsiųsti direktoriaus numerį. Ji netrukus jį atsiuntė.“
Moteris sakė, kad jai vėliau skambino ir smurtavusio vaiko mama, bet ji ne iškart norėjo su ja kalbėti apie susiklosčiusią situaciją, pirmiausia viską aptarė su direktoriumi.
„Pradėjus pokalbį, kodėl į mūsų grupę buvo atkeltas tas vaikas, jei jis mušė mažesnius vaikus, direktorius taip atsakė: „Mes galvojome, kad jis būdamas pas didesnius nustos muštis“. Jūs rimtai?! Vaikas, kuris smurtavo vienoje grupėje, jis tai darys ir kitoje, ir dar kitoje. Direktorius man pradėjo aiškinti, kad jis išmesti vaiko iš darželio negali, ir panašiai. Jam atsakiau, kad to aš ir nesiūlau, o siūlau kalbėtis su mama ir tegul ji vaiką leidžia į tą darželį, kur jo mąstymo vaikai. Jis man tada paaiškino, kad dabar tokie įstatymai, jog tokius vaikus reikia integruoti ir leisti su visais.
Bandė mane raminti, kad supranta, bet žinote ką, jis nei velnio nieko nesupranta. Sėdi šiltoje ir patogioje kėdėje. Paklaususi gal vaiko mama yra socialinėms darbuotojoms žinoma ir panašiai, direktorius man atsakė, kad ji mokytoja. Vadinasi, jei jau mokytoja, tai jai viskas galima. Ko
tik šiais laikais nepadarysi dėl „mokinių krepšelio“! Net leisi traumuoti kitus vaikus. Aš jam paaiškinau, kad kiekviena mama dėl savo vaiko lygiai taip ardytųsi kaip aš, kitos net baisiau, jį po teismus užtampytų.“
Turėjo klausimų ministerijai
Galiausiai, tęsė moteris, ji pasikalbėjo vakare ir su jos vaiką nuskriaudusio berniuko mama. Pasak moters, jai labai nepatiko, kaip buvo suformuluotas atsiprašymas.
„Pakėlus ragelį pasigirsta: „Labas vakaras, norėčiau atsiprašyti, kad mano vaikas netyčia sumušė jūsų vaiką“. Viskas, mano širdis rėkia, protas stabdo nieko nesakyti, mintyse galvoju – tu rimtai netyčia?!
Auklėtoja juk sakė, kad jos vaiką atkėlė iš mažesnių grupės, nes ten mušė, dabar mūsų grupėje pirma dieną nukentėjo mano vaikas, ir jos vaiką reikia prižiūrėti labiausiai ir ji vadina tai netyčia, jis priėjęs mano vaikui trenkė ir ji vadina tai netyčia.“
Moteris tikino, kad giliai įkvėpė ir pasakė, kad berniukas jos vaikui perdreskė akies obuolį.
„Ji pasakė, kad labai atsiprašo ir kad gali apmokėti gydymą. Pasakiau, kad nereikia man nieko, tik noriu, jog mokytų savo vaiką nesmurtauti. Filmukais, ar kaip jis supranta, nes jis yra „kitoks“. O ji man sako: „iš kur jus žinot, kad aš nemokau? Aš jį mokau“, atsakiau, kad „pasekmės kalba pačios už save…“ . Ji man atsakė: „atsiprašau ir viskas, manęs neįžeidinėsite“ ir numetė ragelį.
Aš jos nesistengiau įžeisti ar pan., bet stengiausi paaiškinti, kad ji su savo vaiku dirbtų namuose. Matant iš jos kalbėjimo, jai visiškai nusispjauti, kas ką sako.“
Nukentėjusio vaiko mamos teigimu, ji pati augina du vaikus, turi dar vieną mažesnį, kurį vyresnėlis labai globoja.
„Sunkiau būna dėl žaislų dalybų, bet jis nusileidžia mažesniam broliui ir, gink Dieve, jo nemuša! Kiekvieną rytą vaiką palydėdama į darželį jam pasakau kelis žodžius: „Mokykis, klausyk auklėtojos, dūk ir žaisk su draugais, nesimušk“. Pabučiuoju į abu skruostus ir jis visada atsako: „Gerai mamyte, myliu tave“.
Žinote, jau šitaip 3 metai ir aš žinau, kad mano vaikas nenuskriaus nei vieno vaiko, nebent tai bus būtinybė gintis. Kaip ir tądien, jis tam vaikui netrenkė atgal… O pasekmės yra man, kaip motinai.
Siaubingos naktys be miego, vaiko ašaros ir motinos skausmas.“
Moters nuomone, ji supranta, kad tokius vaikus reikia leisti į mokymo įstaigas, bet tikina, kad jiems reikia specialios priežiūros.
„Kai yra vieta, kur jie visi vienodi, jam geriausia ten augti. Paprastoje mokykloje iš tokio vaiko vėliau gali net tyčiotis, juk visi vaikai yra skirtingi. O kaip auklėtojoms ar mokytojoms dirbti su jais? Jei jie reikalauja viso dėmesio, jos negali sutelkti dėmesio į mokymą, nes reikia prižiūrėti tą vaiką, vieną iš visos klasės.
Aš norėčiau, kad švietimo skyrius ar ministerija atkreiptų į tai dėmesį, suprastų mane ir kitus tėvus. Suprastų, kad vaikams su specialiais poreikiais reikia mokymų ir įstaigos, kur jie visi tokie. Darbuotojų, kurie butų kvalifikuoti tam darbui, neapsunkintų tėvelių galvos, ar jų vaikai pareis šiandien sveiki.“
Įtraukiojo ugdymo principas galioja ir darželiams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija komentavo, kad įtraukiojo ugdymo principas galioja ir ikimokykliniame, ir priešmokykliniame ugdyme. Įtrauktimi siekiama pritaikyti darželio, mokyklos aplinką ir ugdymo metodus įvairių vaikų poreikiams.
„Įtraukusis ugdymas, nors ir iškelia iššūkių, neabejotinai duoda ilgalaikių pozityvių rezultatų. Šalys, kuriose įtraukusis ugdymas jau tapęs ilgamete praktika, išanalizavo jo įtaką specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems žmonėms. Išskirtos trys sritys, kurioms įtraukusis ugdymas daro teigiamą įtaką: jiems besiugdant švietimo įstaigoje, įsidarbinant bei gyvenant bendruomenėje. Įtraukiojoje aplinkoje ugdyti mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, akademiniu ir socialiniu požiūriu yra pranašesni, nei ugdyti izoliuotoje aplinkoje.
Išsilavinimas įtraukiojoje aplinkoje yra vienas iš veiksnių, didinančių savarankiško gyvenimo galimybes. Įgiję vidurinį išsilavinimą, jie gana greitai po mokyklos baigimo tampa finansiškai nepriklausomi nuo tėvų ar globėjų. O ilgas buvimas izoliuotoje aplinkoje, pvz., specialiajame darželyje ar mokykloje, siejamas su prastesnėmis akademinėmis bei profesinėmis kvalifikacijomis, mažesniu įsidarbinimu, didesniu globos poreikiu ir finansine priklausomybe, siauresnėmis galimybėmis gyventi savarankiškai, nepatvariais socialiniais ryšiais“, – „Delfi“ paaiškino ministerija.
Taip pat akcentavo, kad būtent atskirtis ir didina patyčias, mat nuolatiniu išskyrimu ir ribos nubrėžimu tarp „normalus“ ir „kitoks“, vaikai nemokomi būti tolerantiškais.
„Iš vaikų atimama ir draugystės susiformavimo galimybė. Šiuo aprašytu atveju darželio bendruomenei labai padėtų psichologo ar kito švietimo pagalbos specialisto konsultacijos. Jeigu darželis jų neturi, galima kreiptis į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Nors darželiuose ir mokyklose dirba daugiau nei 6 tūkst. socialinių pedagogų, psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų bei mokytojo padėjėjų, jų vis dar stinga. Tačiau ministerija deda pastangas, kad situacija pasikeistų.
Pvz., nuo šių metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai 22 proc. padidinti mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, tam skirta papildomai 8 mln. eurų. Nors rūpintis švietimo pagalba, švietimo įstaigose įdarbinti reikiamus specialistus – savivaldybių pareiga, ministerija, atsižvelgdama į 2020 m pabaigoje savivaldybių pateiktą papildomų pareigybių poreikį, šiemet pavasarį savivaldybėms skyrė 4,67 mln. eurų įsteigti papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams.“
ŠMSM pridūrė, kad dar 1 mln. eurų skirta papildomai savivaldybėms naujiems socialinių, specialiųjų pedagogų, psichologų etatams steigti nuo rugsėjo 1 d.
„Savo lėšomis steigiant naujus etatus ir juos išlaikant prisideda savivaldybės. Iki 2024 m. visas ugdymo įstaigas turėsime parengti įtraukiajam ugdymui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su socialiniais partneriais parengė Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų planą, kuriame suplanuoti etapai ir uždaviniai, kaip pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, kad ji tiktų įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams, numatyta įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją.
Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti specialistų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės. Jeigu mokykla neturės reikiamo specialisto, bus galima užsisakyti, kad specialistai atvyktų į mokyklą“, – nurodė ministerija.
