aA
Po sprendimo į naujus namus Žiežmariuose perkelti 10 protinę negalią turinčių asmenų visuomenė skilo į dvi dalis – tam nepritariantys vietos gyventojai atsidūrė vienoje barikadų pusėje, kiti stojo ginti neįgalių asmenų. Kilus skandalui pasisakė ir žinomi Lietuvos visuomenininkai, ir premjeras Saulius Skvernelis.
smurtas
© Shutterstock

Neįgalūs asmenys, kuriuos planuojama įkurdinti Žiežmariuose, šiuo metu gyvena Strėvininkų socialinės globos namuose.

Nors tiek Strėvininkų socialinės globos direktorius Kęstutis Jakelis, tiek kiti su socialiai pažeidžiamomis grupėmis dirbantys specialistai gyventojus bandė raminti, jog jokios grėsmės ar problemų į Žiežmarius perkeliami neįgalūs asmenys nekels, gyventojų tai neįtikina. Jų teigimu, bandymas integruoti protinę negalią turinčius žmones yra fiktyvus, o planas Žiežmariuose įkurdinti tokius namus nuo gyventojų esą buvo tiesiog nuslėptas.

Jaučiasi neišgirsti

Trečiadienį Žiežmarių miesto bendruomenė išplatino viešą laišką, kuriame prašo būti išklausyti.

„Mes daugelį kartų esame sakę, kad Žiežmarių miesto bendruomenė ir gyventojai niekada nenusisuks nuo tų, kuriems reikia pagalbos ir supratimo. Deja, bet iki šiol niekas mūsų neišgirdo ir net nesiruošia išgirsti bei įsiklausyti į mūsų nuomonę.

Patogu kalbėt, aiškinti, mokyti, vadinti mus buduliais, bet ar tokių reformų nori patys psichinę ir protinę negalią turintys ligoniai. Kaip žinome iš ankstesnių pasisakymų, šie ligoniai yra sveiki, tokie kaip mes, tai gal vertėtų paklausti ir jų nuomonės, kodėl kiti sprendžia tokių kaip mes likimus?“, – rašoma laiške.

Laiške Žiežmarių bendruomenės nariai taip pat teigia, kad nors miestelyje statyti naujus namus socialiai pažeidžiamiems asmenims buvo suplanuota jau seniai, nuo gyventojų tai esą buvo slepiama iki pat rugpjūčio.

„Kas gali paneigti, kad tie, kas suinteresuoti įvykdyti vyriausybės programą, nepasinaudojo iš anksto suplanuotu priešpriešos kurstymu, kadangi žinojo, kad pritarimo tikimybė maža. Nutylima ir tai, kad prieš šio sklypo pirkimą du kartus buvo bandyta įsigyti žemės sklypus, Žiežmariuose, bet sužinojus kas planuojama, buvo atsisakyta juos parduoti. Kaip ir įprasta neturint kitos išeities pasinaudota labai senomis ir laiko patikrintomis priemonėmis – melu ir slaptumu. Tai matyti projekto vykdymo eigoje, kuomet š. m. kovo mėnesį buvo paimtas kaimynės parašas, kuris supaprastino projektinius sprendinius, o apie projektą gyventojams informuota tik š. m. rugpjūčio mėnesį. Visi kaip vienas aiškina, jog apie tai nieko nežinojo, tačiau faktai sako priešingai ir ar tai yra ne melas?“ – klausiama laiške.

Kaip nekontroliuojamos situacijos pavyzdį žiežmariškiai pateikė atvejį, kai 2016 m. specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentu apsimetęs devyniolikmetis apgaulės būdu pasisavino Vilniaus savivaldybės automobilį.

„Daugelis žiežmariečių ir Lietuvos gyventojų žinome nesena istorija, kuomet Žiežmarius garsino STT agentas. Nuo tokio, galimai psichinio ligonio, kentėjo ne tik kaimynai, bet ir Lietuvos valstybinės institucijos. Ar valstybė pajėgi kontroliuoti tokius atvejus? Matome, kad ne. Ir kas gali paneigti, kad tai daugiau nepasikartos. Ar Kaišiadorių mero pasakojimai, kad šie asmenys tokie kaip mes, yra argumentuoti? Tuomet kyla klausimas, ką jie veikia tokiose institucijoje, kodėl jie negyvena su savo giminaičiais ar artimaisiais, kodėl juos jie tik lanko?... Neabejotinai galima atsakyti, kad visgi šie žmonės yra ne tokie kaip mes, o psichinę ir protinę negalią turintys ligoniai, kurie negali savarankiškai gyventi ir tvarkytis, o jiems būtina pastovi priežiūra, analogiška institucijoje, kurioje jie ir gydomi“, – rašoma laiške.

DELFI primena, kad STT agentu apsimetusiam devyniolikmečiui bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ir psichiatrinė ekspertizė, tačiau po jos vaikinas nebuvo pripažintas nepakaltinamu.

Nerimą gyventojams kelia darbuotojų kiekis

Savo laiške Žiežmarių bendruomenė taip pat reiškia nerimą dėl specialistų, kurie dirbs su neįgaliais asmenimis, skaičiaus.

„Sakykim, meluojama tam, kad būtų pateisinta vyriausybės programa ir nurodymai, tebūnie tai valdininkų sąžinės reikalas, bet integracija vykdoma net nesigilinant ar patys neįgalieji to nori. Pakalbėkime faktais. Ką gali veikti 11 žmonių 10 arų sklype? Arba kaip jie galės vaikščioti siaura gatvele, kurioje net šaligatvio nėra? Arba, kaip juos, visus 10, prižiūrės 1 darbuotojas? Kai tuo tarpu Europoje penkis protinę psichinę negalią turinčius ligonius prižiūri trys darbuotojai, pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo V. Nikežentaičio prižiūrėti turėtų minimum du darbuotojai, o planuojamas vienas darbuotojas pasako, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė labai taupo darbuotojų sąskaita, o galiausiai, ką reiškia gyvenamasis namas, kurio funkcija-visuomeninė?

Jei žmonės yra ligoniai, tai jie ir turi gyventi visuomeniniame objekte su gydymu, o jei sveiki, kas trukdo juos grąžinti ir integruoti į artimųjų ratą. Kam meluojama žmonėms pasinaudojant įstatymo spragomis ir kodėl nekalbama apie artimuosius, kuriems šiuo metu ir turėtų būti pirmiausia suteikta teisė juos susigrąžinti ir prižiūrėti“, – rašoma laiške.

Gyventojai reiškia pasipiktinimą ir dėl to, kad dėl kaimynystėje atsirasiančio objekto su vietiniais kalbėtasi esą nebuvo.

„Jau dabar aišku, kad visi viską žinojo ir visą tą laiką ruošėsi, tyliai laukė to momento kada jau niekas negalėtų nieko pakeisti. Šiai dienai matome, jog net ir teoriniai pokyčiai ieškant sprendinių jau nebeturi prasmės ir niekam neįdomūs ir nereikalingi, nes viskas jau nuspręsta, mums liko tik valdininkų sąžinė. Ar jie ją turi, netrukus pamatysime...

Niekaip kitaip nepavadinsi šios integracijos kaip tik intervencija ir dar per prievartą. Žiežmariai nuostabus miestas, kuriame valstybinės žemės yra ne 10 arų, čia ne Kaunas, kad 6 arų sklype spaudžiasi iki beprotybės. Visas miestas ir rajonas pilnas laisvų, didelių sklypų, kuo puikiausiai tinkamų ir gyventojams, ir naujakuriams. Šio konkretaus sklypo pirkimo niekaip kitaip nepavadinsi kaip mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, – teigiama laiške.

Klausia, kodėl nepasirinko Druskininkų ar Palangos

Gyventojų laiške karčių žodžių negailima ir miestelio seniūnei bei Kaišiadorių merui, kurie esą iki šiol nerado laiko šia tema pakalbėti su gyventojais.

„Net ir šiuo metu spekuliuojama, meluojama, neįsiklausoma į mūsų ir į psichinę, protinę negalią turinčių ligonių nuomonę, kitaip kam slėpti taip reikalingus ir teisingus veiksmus, jei tai ne pinigai ar interesai. Prašome visų budulių ir kitų individų įsiskaityti ką mes, žiežmariečiai, norime pasakyti: statykite namus Žiežmariuose, niekas tam neprieštarauja, tik prašome neignoruoti gyventojų, nei tų, kuriems likusį gyvenimą reikės praleisti barake.

Netikėtai atradome, kad 2018 metais meras per konferenciją kalbėjo, kad tokių žmonių integracija ne vieno Kaišiadorių rajono reikalas, tai turėtų būti aktualu ir kitiems rajonams, tačiau ar tai svarstoma, ar tai tik pokalbis akims apdumti. Kodėl kiti miestai nesidomi integracija, Druskininkai, Palanga, Neringa?“ – laiške klausia gyventojai.

Laiško pabaigoje tikinama, kad miestelio gyventojai „gina visų, kurie yra pažeidžiami, interesus“, tačiau planus iš Strėvininkų socialinės globos namų perkelti 10 protinę negalią turinčių asmenų vadina tik valdininkų noru „parodyti, kad dirba“.

„Valdininkams pasakysime viena – baikite meluoti sau ir žmonėms, pasigailėkite tų, kurie gyvens visą likusį gyvenimą barake, nesivadovaukite posakiu „po manęs nors ir tvanas“.

Žiežmarių miesto bendruomenė visada objektyviai vertina situaciją ir gina visų interesus, kurie yra pažeidžiami, ir nepateisina tų, kurie vardan posto griebiasi visko, kad tik pateisintų savo veiksmus ir parodytų, kad dirba. Melo kojos trumpos“, – rašo žiežmariškiai.

Gyventojų reakciją vertina kaip nepamatuotą ir nežmonišką

Anksčiau Strėvininkų socialinės globos namų, iš kurių į Žiežmarius ir ketinama perkelti 10 gyventojų, direktorius Kęstutis Jakelis DELFI sakė, kad gyventojams pergyventi nėra pagrindo. Jo teigimu, Žiežmariuose bus apgyvendinti nesunkią negalios formą turintys, be to, dirbantys asmenys. Pasak direktoriaus, tai žmonių su negalia integracijos programos dalis.

K. Jakelis tokią priešišką vietos gyventojų reakciją pavadino nepamatuota ir netgi nežmogiška.

„Vietinių reakcija yra visiškai nepamatuota, sakyčiau, ta reakcija netgi nežmogiška. Apie jų kaltinimus, kad tie žmonės kažką blogo jiems darys ar nuogi vaikščios ar dar kažką, net neturiu ką komentuoti. Strėvininkų gyvenvietėje virš 50 metų gyvena tokie žmonės. Nei vaikus jie skriaudžia, nei po gatves vaikšto nuogi. Tie teiginiai visiškai neturi pagrindo“, – DELFI sakė 8 metus globos namams vadovaujantis K. Jakelis.

Direktorius tikino, kad didžioji dalis naujuose namuose gyvensiančių asmenų dirba socialinėse įmonėse. Jie geba dirbti, laikosi darbo drausmės. Esą kaimuose tokių žmonių būna dažnai, jie gyvena, integruojasi.

Strėvininkų socialinės globos namų vadovas pabrėžė, kad čia yra gyvenamoji statyba, kaip gyvenamo namo statyba, tad pagal įstatymą nusipirkus sklypą atsiklausti kaimynų leidimo nereikia.

Skvernelis: neįgalieji negali tapti pykčio ar pašaipų objektu

Po to, kai buvo paragintas parolimpinio komiteto prezidento Mindaugo Biliaus ir žurnalistės, visuomenininkės Daivos Žeimytės-Bilienės, į situaciją Žeižmariuose sureagavo ir premjeras Saulius Skvernelis.

„Valstybė yra stipri tiek, kiek geba pasirūpinti silpniausiais. Nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo negalios ar senatvės. Nei vieno iš mūsų vaikai negali būti tikri, kad užaugs globojami tėvų. Be šeimos likę vaikai, neįgalieji, senyvo amžiaus žmonės negali tapti pykčio, paniekos ar pašaipų objektu“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas pareiškė, kad viešai kurstoma neapykanta netoleruotina.

„Valstybės ir savivaldybės institucijos privalo derinti savo veiksmus su vietos bendruomenėmis, teikti informaciją, tačiau nepriimtina situacija, kai prasideda aiškūs silpnesnės pusės užgauliojimai. Raginu atsakingas centrinės valdžios ir savivaldos institucijas kuo greičiau rasti sprendimus, kur būtų geriausia vieta įkurti be tėvų globos likusius vaikus ir apgyvendinti neįgaliuosius asmenis“, – rašė S. Skvernelis.

Premjeras paragino vietos bendruomenių lyderius ir teisėsaugos institucijas suprasti, kad „neapykantos kurstymas veda į dar sunkesnes veikas, kurios vėliau baigiasi labai liūdnomis pasekmėmis“.

„Jei norime būti saugūs, pirmiausia turime pagalvoti apie savo elgesį ir jo pasekmes. Šioje situacijoje vaikai ir neįgalūs asmenys patys neapsigins ir jiems turi padėti valstybė“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(46 žmonės įvertino)
3.4348

Top naujienos

Niūrus ir apleistas rajonas tapo prestižiniu: kiek dabar čia kainuoja būstas (62)

Užupis – neabejotinai išskirtinis sostinės rajonas, turintis savitą dvasią ir stilių. Šis...

Buvęs „Žalgirio“ ir „Ryto“ treneris patyrė insultą (4)

Praeityje Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubus treniravęs Aleksandras Trifunovičius...

Nepasimaukite ant sukčių kabliuko: kaip jie sukelia avarijas ir kaltais palieka kitus (45)

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi...

Pogrebnojus: prieš dvidešimt metų pusė pagrindinių dizainerių klienčių buvo banditų žmonos (36)

Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus – žodžių į gražų popierėlį nevyniojantis žmogus,...

Milijardierius, apie kurį naujoje Ukrainoje kalba visi (52)

Ukrainos rinkėjai sulaukia sparčių permainų, kokių jie reikalavo, kai šiais metais rimtai...

Prieš vėją nepapūsi: kodėl Lietuva nebediktuoja krepšinio madų? laida „Krepšinio zona“ (39)

Jonas Valančiūnas NBA lygoje yra patikimesnis snaiperis nei Marcas Gasolis (karjeros taiklumas...

Mokslų daktaras Sujeta: norite kardinalių sveikatos pokyčių – pradėti užtenka nuo dviejų dalykų (68)

Jei savo mitybos racione išbrauktumėte cukrų ir pusfabrikačius, neilgai trukus pasiektumėte...

Irūna Puzaraitė-Čeponienė susilaukė antrojo vaikelio: suteikė lotynišką vardą (140)

Atlikėja Irūna Puzaraitė -Čeponienė pirmadienį pasidalijo itin džiugia žinia. Žinomos moters...

Eleonora Sebrova pirmąkart atvirai papasakojo apie skyrybas su Selu: mano vietos niekas niekada neužėmė ir neužims (79)

Po dviejų metų buvusi Selo mylimoji Eleonora Sebrova ryžosi atvirai išpažinčiai. Šįkart LNK...