Vilniaus apygardos teismas (VAT) trečiadienį atmetė 4 mln. eurų dydžio ieškinį greituosius testus NVSPL pardavusioms bendrovėms, bet skyrė 20 tūkst. eurų baudą laboratorijai.
Teismo nutartyje pateikiama daugiau detalių, parodančių, kaip vyko skandalu pasibaigęs pirkimas. Jame detaliai aprašoma, kas nutiko su 6 mln. eurų, pervestų už greituosius testus.
Iš VAT dokumento matyti, kad nors testus NVSPL pardavė įmonė „Profarma“, didžiausios sumos – 3,5 mln. eurų, prokurorai valstybės naudai reikalavo ne iš jos, o iš įmonės „Bona Diagnosis“.
Iš „Profarma“ prašyta valstybei priteisti per 145 tūkst. eurų, iš Latvijos įmonės „Rouen Grains LV“ – 454,9 tūkst. eurų.
Į pigesnį pasiūlymą nekreipė dėmesio
Prokurorų duomenimis, 6 mln. eurų sutartį dėl 510 tūkst. greitųjų testų su laboratorija 2020 kovo 19 dieną pasirašiusi „Profarma“ tą pačią dieną sudarė atskirą sutartį su šviežiai, vos prieš dieną, įkurta įmone „Bona Diagnosis“, kurios vadovu tapo „Profarmoje“ dirbęs Redas Laukys.
Prokurorai atkreipė dėmesį, kad šios naujos įmonės buveine tapo 3 kvadratinių metrų sandėliukas.
R.Laukiui ir „Profarmos“ direktorei Editai Mištinienei yra pareikšti įtarimai ikiteisiminiame tyrime, kuriame detaliau narpliojamos sutarčių sudarymo aplinkybės – jis dar nėra baigtas. Delfi neseniai skelbė, kad specialiaisiais liudytojais šiame tyrime anksčiau buvę tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio komandos žmonės liko paprastais liudytojais.
VAT sprendė tik dėl 4 mln. eurų civilinio ieškinio – prokurorai mano, kad būtent tiek valstybė permokėjo už greituosius COVID-19 testus.
Tai, kad sumokėta gerokai per daug, prokurorai grindė tuo, jog tuo pat metu, kai SAM apie greituosius testus kalbėjosi su „Profarma“, į ministeriją kreipėsi kita įmonė – „ProAris“ ir siūlė įsigyti greitųjų testų už gerokai mažesnę kainą.
„ProAris“ siūlė testų už 3,65 eur., 3,99 eur ir 3,74 eur, tuo metu „Profarma“ valstybei vėliau parduoto vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.
Kurį pasiūlymą imti, nusprendė viceministrė
Teismas nustatė, jog sprendimą pirkti testus 2020 kovo 18 dieną priėmė operacijų vadovas, jame buvo nurodyti konkretūs kiekiai ir prekių pristatymo terminai.
Tuo metu šias pareigas ėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis įpareigojo NVSLP direktorių nedelsiant organizuoti testų įsigijimą.
Tą pačią dieną ministerijoje gautas „ProAris“ pasiūlymas.
Kovo 18-ąją laboratorija kreipėdsi į „Profarma“ ir paprašė pateikti pasiūlymą. Tą pačią dieną „Profarma“ atsiuntė SAM greitųjų testų informacinį lapelį, o kitą dieną – du alternatyvius pasiūlymus dėl testų.
„2020-03-19 NVSPL gavo SAM viceministrės elektroninį laišką, kuriame nurodyta „imame antrą pasiūlymą“, – teigiama teismo nutartyje.
Kokia tai viceministrė, nekonkretizuojama, tačiau nesunku atspėti, jog greičiausiai kalbama apie Liną Jaruševičienę. Po pareikštų įtarimų ji atsistatydino iš pareigų.
Beveik visa gauta suma – kitai bendrovei
Teismo nutartyje skelbiami duomenys atskleidžia, kas nutiko su 6 mln. eurų, sumokėtų už greituosius testus.
Bylos duomenimis, beveik visus laboratorijos pervestus 6 mln. eurų „Profarma“ pervedė „Bona Diagnosis“, o ši kovo 20 dieną sudarė sutartį su greitųjų testų gamintoja „AMEDA Labordignostik GmbH“ ir už 510 tūkst. vienetų testų sumokėjo 1,135 mln. eurų.
Prokurorai teisme įrodinėjo, kad, pagal bendrovių susirašinėjimą, testų pardavėjai žinojo, jog tikroji jų kaina be tarpininkavimo mokesčio ir transporto išlaidų nesiekė nė milijono ir buvo 943,5 tūkst. eurų.
„Tuo tarpu pasiūlymo kaina buvo beveik 6 kartus didesnė, o tai rodo atsakovų siekį pasinaudojus ekstremalia situacija pasipelnyti“, – įrodinėjo Generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė.
„Bona Diagnosis“ savo ruožtu pasirašė sutartį su latviais „Rouen Grains LV“ dėl gamintojų, galinčių tiekti greituosius testus, paieškos. Prokuratūra įsitikinusi, kad sutartis buvo sudaryta atbuline data, o latvių įmonė apskritai jokių paslaugų neteikė. Kodėl tuomet buvo mokami pinigai, iš teismo nutarties liko neaišku.
„Elektroninis susirašinėjimas ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ direktoriaus parodymai patvirtina, kad tikrasis tarpininkas surandant „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus buvo bendrovė „Bio Medical Scinetific LLC“, kuriai ir buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis už testus“, – teismui nurodė prokuratūra.
Advokatai: siekiama ne restitucijos, o sumažinti kainą
Įmonės nesutiko su 4 mln. ieškiniu ir prašė jį atmesti.
„Profarma“ advokatas Laurynas Lukošiūnas tvirtino, kad kita SAM testus siūliusi bendrovė „ProAris“ nebūtų sugebėjusi pateikti tokio kiekio testų, be to, prokuratūra esą neįrodė, kad „ProAris“ siūlė SAM analogiškus testus.
Advokatas teismui akcentavo, kad NVSPL parduotų testų kokybė buvo tikrinama pačios „Profarma“ laboratorijoje. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad testus įgijusi laboratorija priekaištų dėl sutarties vykdymo neturėjo.
„Profarma“ nesutiko, kad jos siūlyta kaina buvo per didelė ir tvirtino, kad ji buvo net mažesnė už kainas, kuriomis ji pardavė testus kitiems pirkėjams.
Teismui buvo pabrėžta, kad „Bonus Diagnosis“ nebuvo viešojo pirkimo dalyvis, o „Profarma“ sutartis su ja tebuvo dviejų privačių asmenų sandoris.
„Bonus Diagnosis“ advokatas Teisutis Jasiulionis teisme aiškino, kad prokurorai teismo prašė ne restitucijos, o prekių kainos sumažinimo.
Šios įmonės gynėjas greitųjų testų kainas aiškino tuo, jog tuo metu situacija buvo labai nestabili, vėluojant pristatymams buvo kilusi rizika teistų nepristatyti laiku, o tai grėsė neigiamomis pasekmėmis įmonei, tad su augančia rizika augo ir testų kainos.
Esą kainą lėmė ir tai, kad buvo atskirai tikrinama jų kokybė, nors tiekėjai to neprivalėjo daryti.
„Testų kaina turi būti vertinama ne pagal tai, už kiek testus įsigijo „Bona Diagnosis“ iš „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, o pagal tai, už kokią kainą rinkoje galėjo nusipirkti NVSPL“, – aiškino bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau kovo 24 dieną „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ vienašališkai padidino testų kainą, o tai esąs dar vienas aspektas, kurį „Bona Diagnosis“ numatė iš anksto ir šią riziką įtraukė į perparduodamų testų kainą.
Viešojo pirkimo procedūra buvo imituota
NVSCL teismui teigė sutinkanti su ieškiniu ir tikino, kad jos viešųjų pirkimų komisija vykdė SAM nurodymą pirkti testus iš „Profarma“, manydama, kad privalo juos vykdyti, nes yra pavaldi ministerijai.
Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo komisijos priimtas sprendimas dėl „Profarma“ pasirinkimo buvo formalus ir priimtas vykdant SAM nurodymą.
Teismas nusprendė, kad prokurorų vertinimas, jog šiuo atveju buvo imituota viešojo pirkimo procedūra, yra pagrįsta. Tačiau VAT taip pat nusprendė, kad prokuratūra neįrodė, jog tai, kad buvo pasirinktas „Profarma“ pasiūlymas, lėmė nesąžiningi bendrovės veiksmai.
Pardavėjas neatsakingas už kainą, jeigu ji tiko pirkėjui
Atmesdamas 4 mln. ieškinį teismas atkreipė dėmesį, kad nei SAM, nei NVSPL nesidomėjo „Profarma“ pasiūlytos kainos pagrindimu – nereikalavo jos pagrįsti, nesiderėjo.
„Pardavėjai yra privatūs pelno siekiantis asmenys“, – pabrėžė VAT, pridėjusi, kad ūkinės veiklos laisvės principas yra įtvirtintas Konstitucijoje.
„Taigi, sutarties kaina nustatoma laisvu šalių susitarimu ir tiekėjas negali būti atsakingas už pasiūlytą kainą, jei kita šalis su tokia sąlyga sutiko, tuo labiau, perkančiajai organizacijai ir SAM turint kitų alternatyvių pasiūlymų“, – nutartyje pabrėžė teismas. Jis be kita ko atkreipė dėmesį, kad testų rinka, skirtingai nuo vaistų rinkos, valstybės nereguliuojama.
„Rinkos vertė – tai kaina, už kurią pirkėjas sutiktų pirkti, o pardavėjas sutiktų parduoti objektą, neveikiant išoriniam spaudimui ar iškreipiančioms aplinkybėms“, – nutartyje.
Teisėjų nuomone, Generalinė prokuratūra neįrodė, kad parduotų prekių kaina esmingai viršijo analogiškų prekių kainas.
Byloje buvo pateiktas pavyzdys, kad Krašto apsaugos ministerija iš tos pačios pigius testus siūliusios „ProAris“ pirko 15 tūkst. greitųjų testų po 3,63 eurus. Tačiau teismą įtikino ne prokurorų teiginiai, o atsakovų argumentai, kad tais laikais svarbu buvo ir tai, kokį kiekį testų pajėgus pateikti pardavėjas.
Tad, VAT vertinimu, Generalinė prokuratūra neįrodė, kad „ProAris“ galėjo pateikti 510 tūkst. vienetų testų per nustatytus terminus, be to, esą neįrodyta ir tai, kad šie testai buvo tokie pat, kokius pasiūlė „Profarma“.
Teismo teigimu, kitų gamintojų SAM siūlomos prekės savo kaina skyrėsi nedaug, pavyzdžiui, įmonė „DC Solutions“ siūlė testus po 12 eurų, „Kvarkas“ ir „Decoflux“ – po 10,08 eurų, „Lexano“ – po 14,04 ir 13,07 eurų.
Teismas konstatavo, jog įsigyjant prekes nebuvo laikytasi esminių viešojo pirkimo principų, todėl neužtikrintas racionalus lėšų panaudojimas, tačiau Generalinė prokuratūra neįrodė, kokia konkrečiai suma nepagrįstai sumokėta „Profarma“, nes nepasinaudojo teise tai įrodinėti eksperto išvadomis.
Be to, net tokiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad už tai atsakingos pelno siekiančios bendrovės.
„Šioje byloje svarbu tai, kad perkančioji organizacija žinojo, kad rinkoje yra pigesnių pasiūlymų, tačiau laisva valia sutartį sudarė su „Profarma“. Sprendžiant dėl kitų ieškovo ginčijamų sandorių galiojimo, pažymėtina, kad nei UAB „Bona Diagnosis“, nei SIA „Rouen Grains LV“ nedalyvavo viešajame pirkime ir negali būti atsakingos už valstybės pinigų racionalų panaudojimą“, – pabrėžė teismas.
Melavo, kad testus gamino pati
Jame paaiškėjo dar viena įdomi detalė – „Profarma“, siūlydama testus, nurodė, kad juos pagamino pati, nors tai nebuvo tiesa – jokių testų ji negamino.
„Viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu „Profarma“, tikėtina, nežinojo, kokio konkrečiai gamintojo testus ji įsipareigojo parduoti NVSPL“, – teigiama teismo nutartyje.
Kai reikėjo pradėti tiekti testus, „Profarma“ laboratorijai pranešė, kad negali tiekti savo gamybos testų, todėl tieks „AMEDA Labordiagnostik GmbH“.
Teismas nusprendė, kad taip darydama įmonė elgėsi nesąžiningai.
„Profarma“ advokatas L.Lukošiūnas penktadienį savo iniciatyva Delfi atsiųstame komentare pabrėžė, kad po šio VAT sprendimo turėtų būti nutrauktas tebevykstantis ikiteisminis tyrimas, nes esą akivaizdu, kad jokia žala valstybei nepadaryta, o galimi procedūriniai pažeidimai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.
Tačiau VAT sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jį galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Ar tai darys, Generalinė prokuratūra dar nenusprendė.
