aA
Vilniaus rajono Klevinės kaime paslapčia nuo gyventojų savivaldybė bandė uždegti žalią šviesą sandėliavimo paskirties statinio statybai. Tačiau kai situacija susidomėjo DELFI, padėtis ėmė keistis. Kritikos sulaukusi rajono merė Marija Rekst antradienį patvirtino, kad viešinimo procedūros bus organizuojamos iš naujo.
M. Rekst
© DELFI montažas

Merė: apie leidimo išdavimą nekalbama

Pirmadienį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika informavo, kad jį stebina savivaldybės sprendimas žemės naudojimo būdą keisti administracijos direktoriaus įsakymu apie tai nieko nežinant visuomenei. Jis kreipėsi į Statybos inspekciją, kad dėl to būtų pradėtas tyrimas.

M. Rekst teigė, kad bus atsižvelgta į tai, kad gyventojai apie statinio projektą neturi informacijos. Anot jos, bus siūloma dar kartą organizuoti viešinimą.

„Pažymiu, kad šiai dienai projekto stadija – pristatyti projektiniai pasiūlymai. Projektuotojui bus persiųstos visos gautos pretenzijos ir pasiūlyta dar kartą organizuoti viešinimo procedūrą”, - dėstė merė.

Kodėl žemės naudojimo būdas keistas administracijos direktoriaus įsakymu, o ne tarybos sprendimu keistas detalusis planas, ji nekomentavo. Tačiau pridėjo, kad apie statybos leidimo išdavimą kol kas nekalbama.

„Dar kartą atkreipiu Jūsų dėmesį, kad tai yra tik pradinė projekto stadija, susijusi su teritorijų planavimu. Statybų leidimo išdavimas nėra svarstomas”, - teigė M. Rekst.

Skandalingas projektas privertė prabilti Vilniaus rajono merę: bandys kalbėtis su gyventojais
© DELFI / Kiril Čachovskij


Ji sakė, kad savivaldybė linkusi ieškoti kompromiso: „Siekiame kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas Vilniaus rajono gyvenamosiose vietovėse, taip pat sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, suderinant visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybės bei valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje galimybių bei sąlygų.“

Opozicija ruošiasi kreiptis į STT ir prokuratūrą

DELFI situaciją sutiko pakomentuoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Robert Duchnevič.

Anot jo, informacijos apie šį projektą trūksta ne tik gyventojams, bet ir opozicijai. „Opozicijai gauti informacijos mūsų savivaldybėje nėra paprasta. Vilniaus rajono savivaldybės komunikacija niekada nepasižymėjo aukštu lygiu. Į šitą situaciją žiūrime kompleksiškai, t. y. kaip galėjo keistis sklypo, dėl kurio kilo konfliktas, paskirtis bei naudojimo būdas”, - pokalbį pradėjo Tarybos narys.

Jo įsitikinimu, žvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, kyla daug klausimų. „Pradėkime nuo bendrojo plano, kuriame matome, kad ši teritorija pažymėta U1. Tai reiškia, kad ten vyrauja kitos paskirties žemės paskirtis. U1 yra gyvenamųjų vietų grupė. Į ją patenka gyvenamosios, komercinės, visuomeninės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos, su joms reikalingoms socialinėms, paslaugų ir kt. infrastruktūroms. Gamybos ir sandėlių grupė yra U2. Į ją patenka pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos. Detaliojo plano, kaip suprantame, nėra. Tiksliau sakant, jis turėjo būti, kai kažkada žemės ūkio paskirties žemė buvo keičiama į kitos paskirties žemę”, - aiškino Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantis tarybos narys.

Robert Duchnevič
Robert Duchnevič
© LSDP


Pasak jo, svarbu atskirti tai, kad aptariamu atveju, keičiama ne žemės paskirtis, o naudojimo būdas. Kaip pridėjo R. Duchnevič, teisiškai žiūrint, tokiam sprendimui detalusis planas nėra reikalingas, jei tai neprieštarauja bendrajam planui. Tačiau šiuo atveju, kaip teigė politikas, tuo nebuvo galima vadovautis.

„Administracijos direktorė priimdama sprendimą, turėjo vadovautis kažkokiu dokumentu, pavyzdžiui, tuo pačiu bendruoju planu. Kadangi, kaip minėjau, bendrajame plane ši teritorija pažymėta U1, keisti naudojimo būdą į gamybos ir sandėliavimo nebuvo galima. Tam turėjo būti tikslinamas kažkada priimtas detalusis planas ar priimtas bendrąjį planą patikslinantis specialusis planas ar kažkoks kitas dokumentas, kurio pagrindu, galima būtų teisėtai priimti tokius sprendimus. Tačiau informacijos apie tokius dokumentus mes neturime”, - dėstė R. Duchnevič.

Kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus, Lietuvos socialdemokratų frakcija rajono taryboje kreipėsi į savivaldybės merę M. Rekst ir administracijos direktorę Liuciną Kotlovską, prašydama pateikti chronologišką veiksmų, susijusių su šio sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimu, seką bei informuoti, kokiais teisės aktais ir planais buvo vadovaujamasi, priimant šį sprendimą.

„Žiūrint ne iš teisinės, o teisingumo pusės, manau, kad administracijos direktorė turėjo vadovautis protingumo principu ir pirmiausiai ginti viešąjį interesą. Matydama bendrą vaizdą, tiesiog privalėjo neleisti pakeisti šio žemės sklypo naudojimo būdo. Svarstant šį klausimą, turėjo būti užtikrintas maksimalus gyventojų įtraukimas”, - dėstė R. Duchnevič.

Anot jo, jei artimiausiu metu nebus gauti įtikinami atsakymai, bus kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą.

„Kadangi pats esu savivaldybės antikorupcinės komisijos pirmininkas, tai turiu pareigą stebėti ir, esant reikalui, informuoti atitinkamas tarnybas. Jei artimiausiomis dienomis negausime išsamaus atsakymo, pagrindžiančio direktorės sprendimą, taip ir padarysime (kreipsimės į STT ir prokuratūrą – aut. past.)”, - sakė Tarybos narys.

DELFI bandė susisiekti su savivaldybės administracijos direktore L. Kotlovska. Tačiau ji į pateiktus klausimus neatsakė.

Kaimynai sužinojo atsitiktinai

Žurnalistams kaimo gyventojai sakė, kad jie dar visai neseniai sužinoję apie verslininko ir savivaldybės planus puolė gilintis į situaciją ir aiškintis, ką iš tiesų ketinama statyti šalia jų namų.

Vietiniai su žurnalistais pasidalino nuogąstavimais, kad savivaldybėje galbūt buvo sufalsifikuoti jų sutikimai, nes esą nė vienas kaimo gyventojas nėra davęs sutikimo pramoninio objekto statyboms Klevinės kaime.

DELFI ėmusis aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad Klevinės kaime, Sūkurio g. 2, ketinama statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Ir gyventojams nieko nežinant statytojui palankūs sprendimai skynėsi kelią žaibišku greičiu.

Pagal detalųjį planą sklypas yra gyvenamojoje teritorijoje. Aplink nėra jokių pramonės objektų – vien gyvenamieji namai. Šią gyvenvietę pamėgę naujakuriai dėl ypatingai gražios gamtos – šalia yra didelis miškas ir unikali pelkė.

Registrų centro duomenimis, sklypas, kuriame planuojamos statybos, priklauso Valdui Želniai ir jo sutuoktinei Jūratei Želnienei. Įdomu tai, kad šis sklypas yra labai mažas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad jis tesudaro 11,17 aro. Tačiau sklypo užstatymo tankumas gerokai didesnis nei greta esančių sklypų – 48,7 proc. Kaip ir užstatymo intensyvumas – 0,56.

Projekte nurodoma, kad pastate planuojama įrengti ne tik sandėliavimui skirtas patalpas, bet ir administracines patalpas. Tačiau jos užimtų gerokai mažiau vietos nei sandėliavimo patalpos. Be to, projekte rašoma, kad pastato bendras plotas – 622,58 kvadratiniai metrai, pastato tūris – 4000 kubinių metrų. Numatomas aukštis – 8,30 metro.

Svarbu ir tai, kad šiaurinėje ir rytinėje pusėse numatomos pasikrovimo/iškrovimo rampos. Tai reiškia, kad prie šio pastato važinės sunkvežimiai, atveždami ir išveždami tam tikrą produkciją.
Mįslingai pakeistas sklypo naudojimo būdas

Detaliojo plano nutarė nekeisti

Klevinės kaime ruošiamasi statyti pramoninį objektą, tačiau pagrindinė daikto naudojimo paskirtis to daryti neleido. Ir čia M. Rekst vadovaujama Vilniaus rajono savivaldybė surado būdą, kaip uždegti žalią šviesą planuojamoms statyboms. Aplinkinių sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, kad pradėtų veikti sandėlis, reikėjo korekcijų.

Administracijos direktorius nutarė savo įsakymu padaryti korekciją, nors, teisininkų nuomone, su kuriais konsultavosi DELFI žurnalistai, šiuo atveju reikėjo keisti detalųjį planą. Tiesa, detaliojo plano keitimas užtruktų ilgiau, nes sprendimą turėtų priimti rajono taryba. Ilgesnės ir plano korekcijos procedūros.

DELFI Vilniaus rajono savivaldybės paklausė, kodėl nebuvo keistas detalusis planas, tačiau savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič į šį klausimą konkrečiai neatsakė. Tik dar kartą pakartojo jau žinomą informaciją, kad teritorijos naudojimo būdą pakeitė administracijos direktorius.

„Savivaldybės teritorijos planavimo organizatorius pagal Teritorijų planavimo įstatymo 1 str. 34 p. Teritorijų planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. 6 str. 2 d. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Konkrečiu atveju teritorijos naudojimo būdas buvo pakeistas administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, - sakė J. Gulbinovič.

Net dar kartą paklausus, kodėl rajono tarybos nebuvo keistas detalusis planas, ji tik pakartoto tą patį, kad korekcijas padarė administracijos direktorius. Taip pat ji paminėjo, kad Žemės paskirtį pakeitė Nacionalinė žemės tarnyba dar 2016 metais.

„Žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalintas ir pakeista žemės paskirtis į kitą 2016 metais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu. Konkretaus sklypo teritorijos naudojimo būdas pakeistas į pramonės ir sandėliavimo – 2018 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu”, - aiškino savivaldybės atstovė.

Vis dėlto DELFI rado ankstesnį Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, kad keičiant žemės paskirtį turėtų būti rengiami detalieji planai: „Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 77-2975; 2009, Nr. 159-7205) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti, rengiami detalieji planai. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364) (toliau – Taisyklės) 27.1.1 punktą detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus”, - teigiama viešai pasiekiamame išaiškinime.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Domantas Pipas



Ministrą savivaldybės veiksmai nustebino

Aplinkos ministras K. Mažeika liko nustebęs Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu žemės naudojimo būdą keisti be detaliojo plano korekcijų. Anot jo, prieš išduodant statybos leidimą būtina atsižvelgti į gretimų teritorijų užstatymą.

„Gaila, kad savivaldybės numoja ranka į Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimą, kad be detaliojo planavimo galima statyti tik atsižvelgiant į gretimų teritorijų užstatymą. Aplinkos ministerija, matydama tokius savivaldybių veiksmus, parengė Teritorijų planavimo įstatymo projektą, kuriuo stiprinamas gyventoju informavimas apie planavimą, o taip pat ir informavimą apie paskirties keitimą”, - aiškino K. Mažeika.

Be to, jis pridūrė, kad dėl šio atvejo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši atliktų tyrimą, ar teisėtai buvo pakeisti teritorijų panavimo dokumentai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Vieni smerkia, kitiems – tai vienintelė išeitis: papasakojo, kaip šiandien atrodo darželiai, kur vaikai lieka per naktį

Daugeliui šiandien išgirdus žodžių junginį „savaitinis darželis“, sukyla prisiminimai, kad...

Krivickas: Kručinskienę nori išmesti iš socialinio būsto gyveno svetimame bute; papildyta savivaldybės komentaru (407)

Kristupas Krivickas feisbuke pranešė, kad jo politine bendražyge tapusią Eglę Kručinskienę...

Klastingas buvusio Vokietijos prezidento sūnaus nužudymas: įtariamasis keršto planą nešiojosi net 30 metų (25)

Aiškėja šaltakraujiškos, klastingos žmogžudystės, savaitės pradžioje sukrėtusios Vokietiją,...

Į išsipūtusį rezervą rodantis Seimas medikų algoms norėtų 100 mln. eurų daugiau (4)

Ketvirtadienį Seimas apsvarstė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ir...

Galvos skausmas – ne tik nemalonus pojūtis: savo ligos istoriją papasakojusi Lina nori įspėti kitus (2)

„Mano laisvalaikis seniau visada buvo aktyvus, daug mokiausi, siekiau karjeros, sportavau", –...

Bunda žiemiškos nuotaikos: Vilniuje įžiebta pirmoji kalėdinė eglė (4)

Pagrindinės miesto eglės įvaizdį vis dar laikydama paslaptyje, sostinė pamažu puošiasi...

„Panorama“ šventiniam laikotarpiui keičia pavadinimą (7)

Prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ šventiniam laikotarpiui keičia pavadinimą ir...

Alytaus katastrofos pasekmės: dabar jau išsigando kūdikius maitinančios mamos (69)

Alytiškės motinos tvirtina, kad, norėtų išsitirti savo pieną, kuriuo maitina kūdikius, kad...

„Sodros“ darbuotojų atlyginimams – papildomi 3 mln. eurų papildyta (39)

Ketvirtadienį Seimas apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) 2020 metų...

Kamblevičius – apie į keturias dalis skilusią partiją: yra, kas laukia Pakso (40)

Nuo Seimo „tvarkiečių“ atskilęs ir naują partiją su filosofu Arvydu Juozaičiu kuriantis...