Nesibaigiantys debatai dėl to kokią grėsmę Gruzijos ir Ukrainos teritorijas atplėšusi Rusija kelia Baltijos šalims ir kokių priemonių reikėtų imtis vėl pabudino JAV populiarėjančio izoliacionizmo šauklius.
Amerikiečius nesikišti į užjūrio karus, nesilaikyti įsipareigojimų NATO ir neginti Europos raginantys veikėjai sulaukia vis daugiau dėmesio nuo konfliktų pavargusiose JAV. Tai rodo ne tik apie Vladimirą Putiną teigiamai atsiliepiančio bei vienu iš respublikonų favoritu dėl prezidento posto laikomo Donaldo Trumpo reitingai, bet ir analitikų komentarai.
Vienas pastarųjų tokių komentarų publikuotas vienos įtakingiausių politinės analizės organizacijų JAV - Cato instituto tinklapyje. Straipsnio autorius – Dougas Bandow, kuris per pastaruosius metus jau nesyk aiškino, kad Baltijos šalių priėmimas į NATO buvo klaida, o JAV esą iš viso neturėtų kištis į europiečių reikalus.
Įgėlė ir Lietuvai
Naujausiame savo komentare D. Bandow aiškiai leido suprasti, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pažadai Rusijos atgrasymui skirti 3,5 mlrd. dolerių, kurių bent pusė bus išleista amerikiečių pajėgumų stiprinimui Vakarų Europoje, yra klaida.
Anot D. Bandow, daugiau įsipareigojimų reiškia būtinybę stiprinti pajėgų struktūrą.
„O tokia našta beveik neabejotinai gultų ant Amerikos, o ne ant europiečių“, - piktinosi analitikas. Pasak jo, beveik neabejotina, jog nė viena Europos šalis, išskyrus Jungtinę Karalystę ar Prancūziją, nebūtų linkusi dislokuoti reikšmingų pajėgumų Rytų Europoje.
Priminęs, kad praėjusią savaitę išplatinta RAND studija atskleidė NATO silpnąsias vietas Baltijos šalyse bei parodė Lietuvos, Latvijos ir Estijos neapginamumą, D. Bandow tikina, jog tai esą tik darsyk įrodo jo nesyk kartotą mintį: NATO plėtra buvo klaida.
„NATO pavertimas socialiniu klubu ir naujų, kontinento saugumui nereikšmingų narių, turinčių tik minimalias karines pajėgas, priėmimas buvo didelė klaida. Dabar Aljansas supranta, kad yra įsipareigojęs kariauti prieš branduolinius ginklus turinčią Rusiją ir ginti iš esmės neapginamas šalis“, - rašė D. Bandow.
Analitikas tiesiogiai įgėlė ir Baltijos šalims, priminęs, kad šios pačios esą visiškai nesirūpina savo saugumu.
„Pernai Latvija ir Lietuva gynybai skyrė 1,06% ir 1,14 % nuo BVP”, - pabrėžė Baltijos šalių narystę Aljanse nesyk kritikavęs amerikietis.
Lietuvos pulkininkų asociacijos nario, Gynybos paramos fondo direktoriaus Vaidoto Malinonio nuomone, tokia D. Bandow kritika yra pagrįsta.
„Jis teisingas ta prasme, kad daugiau verkiame nei darome. Politinių partijų susitarimas dėl 2 proc. nuo BVP Krašto Apsaugai buvo deklaruotas tris sykius“, - priminė V. Malinionis apie niekada taip ir nepasiektą 2% ribą.
„Tai demotyvuoja sąjungininkus investuoti į mūsų pačių gynybą. Mes sakome, kad yra grėsmės, o jie stebisi, kodėl patys nedarome reikiamų žingsnių“, - pabrėžė jis.
Be to, anot atsargos pulkininko, turint omeny, kad geopolitinė situacija kaista, tai gynybos finansavimo greičiai ir dydžiai turėtų būti vertinami dar atsakingiau.
Tuo tarpu D. Bandow yra dar kritiškesnis ir atviresnis Baltijos šalių atžvilgiu.
Pernai gruodį jo komentarą išleido leidinys „Forbes“, kuriame D. Bandow taip pat tikino, jog Baltijos šalys niekuo neprisideda prie NATO saugumo, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos pajėgos yra „bejėgės“.
„Baltijos šalių priėmimas į NATO buvo didelė klaida, nes jos turi daug karčių nesutarimų su Rusija, o kitos Europos valstybės neturi jokio intereso jų ginti.
Jei kas atsitiktų, visi tikėtųsi iš Amerikos, kad ji su minimalia Europos „sąjungininkų“ parama stotų į kovą su Rusija, kai patys „sąjungininkai greičiausiai slėptųsi Briuselyje. JAV saugumas nukentėjo nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos priėmimo į Aljansą“, - tuomet pabrėžė D. Bandow.
Rusija nepuls, nes jai neapsimoka?
Savo ruožtu naujausiame komentare analitikas griebėsi kitų argumentų – esą Maskva Baltijos šalyse iš viso nesiimtų karinių avantiūrų.
„V. Putino elgesys yra blogas, bet jis kelia menką grėsmę Amerikai, „senajai“ Europai ar netgi daugeliui Rusijos kaimynių. V. Putinas gražino Rusiją į imperijos, o ne Sovietų sąjungos laikus. Jo vyriausybė reikalauja pagarbos Rusijos tarptautinei padėčiai, sienoms ir interesams“, - aiškina D. Bandow.
"Žinoma, "Rusijos grėsmė" nėra tokia didelė kaip lenkai ir kiti mus norėtų įtikinti. Nebuvo ir nėra jokių tiesioginių Rusijos grėsmių Vidurio ir Rytų Europos šalims. V. Putinas neišreiškė savo intereso užkariauti kaimynines šalis", - argumentavo D. Bandow.
Jo teigimu, dėl pastarųjų metų konfliktų Gruzijoje bei Ukrainoje negalima kaltinti Maskvos, mat minėtos šalys arba pačios išprovokavo konfliktus arba istoriškai labiau nei Baltijos valstybės rūpėjo Rusijai.
„Putinas rodo, kad neturi jokių interesų užimti Baltijos šalis, kurios nors ir nekelia jokios grėsmės Rusijai, greičiausiai jai aršiai priešintųsi. Vietiniai rusakalbiai nejaučia didelių sentimentų prisijungti prie motinos Rusijos.
Tad ką Maskva pasiektų puldama Baltijos šalis? Trumpalaikį populiarumo pliūpsnį namuose ir trumpalaikę pergalę prieš Vakarus. Bet kaina būtų per didelė – Baltijos šalių užėmimas greičiausiai sukeltų emigracijos bangą, ekonomikos griūtį bei, greičiausiai, pralaimėtą konvencinį karą prieš NATO. Dar baisesnė būtų branduolinio karo tikimybė“, - tikino analitikas.
Pasak D. Bandow, nėra jokios grėsmės JAV interesams, todėl Vašingtonas turėtų susilaikyti nuo pažadų kitoms šalims.
„Europiečiai turėtų patys rūpintis savo gynyba“, - kartojo D. Bandow.
Praeityje - skandalingos dėmės ir melas
Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje jis dirbo prezidento Ronaldo Reagano administracijoje – tuo jis itin didžiuojasi, kaip ir savo publikacijomis leidiniuose „Foreign Policy“, „Forbes“, „National interest“ ar Cato institute. Tiesa, su pastaruoju darbu D. Bandow sieja ir juoda karjeros dėmė.
2005 m. pabaigoje D. Bandow buvo priverstas pasitraukti iš Cato instituto dėl kyšininkavimo skandalo. D. Bandow buvo priverstas pripažinti, kad apie 10 metų ėmė pinigus iš žinomo ir vėliau nuteisto lobisto Jacko Abramoffo mainais į pastarojo klientams palankius straipsnius.
D. Bandow dar bandė išsisukinėti ir tikino nepamenantis, kiek jo publikacijų buvo nupirkta, bet pripažino, kad jų galėjo būti dešimtys. Be to, jis nebuvo linkęs atremti kritiką dėl savo abejotinų teiginių apie Turkiją ir Pietų Korėją.
Pastarąją šalį D. Bandow papiktino aiškinimais, jog Seulas esą yra itin silpnas ir per mažai skiria gynybai, o Šiaurės Korėją esą nekelia jokios grėsmės. Tuo tarpu Turkiją D. Bandow gretino su Lietuva ir Latvija, tikindamas, kad turkai taip pat nesirūpina savo gynyba, nors iš tikrųjų Turkijos armija yra didžiausia Europoje iš NATO šalių, o Ankara gynybai skiria 2,2 proc. nuo BVP.
Lobisto klientams palankius straipsnius už honorarus kepęs ir dabar itin aktyviai bei neigiamai apie Baltijos šalių narystę NATO pasisakantis D. Bandow vėliau vėl gavo teisę rašyti straipsnius Cato institutui.