aA
Diskusijos dėl Baltijos šalių apginamumo neslūgsta. Po to, kai JAV paskelbė apie papildomų 3,5 mlrd. dolerių skyrimą Rusijos atgrasymui Baltijos šalyse, jau pasirodė ir skeptikų balsų, kad tokių lėšų esą iš viso nereikėtų skirti, mat Lietuvos, Latvijos ir Estijos Kremlius nepuls.
Vladimiras Putinas
© Reuters/Scanpix

Nesibaigiantys debatai dėl to kokią grėsmę Gruzijos ir Ukrainos teritorijas atplėšusi Rusija kelia Baltijos šalims ir kokių priemonių reikėtų imtis vėl pabudino JAV populiarėjančio izoliacionizmo šauklius.

Amerikiečius nesikišti į užjūrio karus, nesilaikyti įsipareigojimų NATO ir neginti Europos raginantys veikėjai sulaukia vis daugiau dėmesio nuo konfliktų pavargusiose JAV. Tai rodo ne tik apie Vladimirą Putiną teigiamai atsiliepiančio bei vienu iš respublikonų favoritu dėl prezidento posto laikomo Donaldo Trumpo reitingai, bet ir analitikų komentarai.

Vienas pastarųjų tokių komentarų publikuotas vienos įtakingiausių politinės analizės organizacijų JAV - Cato instituto tinklapyje. Straipsnio autorius – Dougas Bandow, kuris per pastaruosius metus jau nesyk aiškino, kad Baltijos šalių priėmimas į NATO buvo klaida, o JAV esą iš viso neturėtų kištis į europiečių reikalus.

Įgėlė ir Lietuvai

Naujausiame savo komentare D. Bandow aiškiai leido suprasti, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pažadai Rusijos atgrasymui skirti 3,5 mlrd. dolerių, kurių bent pusė bus išleista amerikiečių pajėgumų stiprinimui Vakarų Europoje, yra klaida.

Cato instituto nuotr.
D. Bandow
© Cato instituto nuotr.

Anot D. Bandow, daugiau įsipareigojimų reiškia būtinybę stiprinti pajėgų struktūrą.

„O tokia našta beveik neabejotinai gultų ant Amerikos, o ne ant europiečių“, - piktinosi analitikas. Pasak jo, beveik neabejotina, jog nė viena Europos šalis, išskyrus Jungtinę Karalystę ar Prancūziją, nebūtų linkusi dislokuoti reikšmingų pajėgumų Rytų Europoje.

Priminęs, kad praėjusią savaitę išplatinta RAND studija atskleidė NATO silpnąsias vietas Baltijos šalyse bei parodė Lietuvos, Latvijos ir Estijos neapginamumą, D. Bandow tikina, jog tai esą tik darsyk įrodo jo nesyk kartotą mintį: NATO plėtra buvo klaida.

„NATO pavertimas socialiniu klubu ir naujų, kontinento saugumui nereikšmingų narių, turinčių tik minimalias karines pajėgas, priėmimas buvo didelė klaida. Dabar Aljansas supranta, kad yra įsipareigojęs kariauti prieš branduolinius ginklus turinčią Rusiją ir ginti iš esmės neapginamas šalis“, - rašė D. Bandow.

Analitikas tiesiogiai įgėlė ir Baltijos šalims, priminęs, kad šios pačios esą visiškai nesirūpina savo saugumu.

„Pernai Latvija ir Lietuva gynybai skyrė 1,06% ir 1,14 % nuo BVP”, - pabrėžė Baltijos šalių narystę Aljanse nesyk kritikavęs amerikietis.

Lietuvos pulkininkų asociacijos nario, Gynybos paramos fondo direktoriaus Vaidoto Malinonio nuomone, tokia D. Bandow kritika yra pagrįsta.

„Jis teisingas ta prasme, kad daugiau verkiame nei darome. Politinių partijų susitarimas dėl 2 proc. nuo BVP Krašto Apsaugai buvo deklaruotas tris sykius“, - priminė V. Malinionis apie niekada taip ir nepasiektą 2% ribą.

„Tai demotyvuoja sąjungininkus investuoti į mūsų pačių gynybą. Mes sakome, kad yra grėsmės, o jie stebisi, kodėl patys nedarome reikiamų žingsnių“, - pabrėžė jis.

Be to, anot atsargos pulkininko, turint omeny, kad geopolitinė situacija kaista, tai gynybos finansavimo greičiai ir dydžiai turėtų būti vertinami dar atsakingiau.

Tuo tarpu D. Bandow yra dar kritiškesnis ir atviresnis Baltijos šalių atžvilgiu.

Pernai gruodį jo komentarą išleido leidinys „Forbes“, kuriame D. Bandow taip pat tikino, jog Baltijos šalys niekuo neprisideda prie NATO saugumo, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos pajėgos yra „bejėgės“.

„Baltijos šalių priėmimas į NATO buvo didelė klaida, nes jos turi daug karčių nesutarimų su Rusija, o kitos Europos valstybės neturi jokio intereso jų ginti.

Jei kas atsitiktų, visi tikėtųsi iš Amerikos, kad ji su minimalia Europos „sąjungininkų“ parama stotų į kovą su Rusija, kai patys „sąjungininkai greičiausiai slėptųsi Briuselyje. JAV saugumas nukentėjo nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos priėmimo į Aljansą“, - tuomet pabrėžė D. Bandow.

Rusija nepuls, nes jai neapsimoka?

Savo ruožtu naujausiame komentare analitikas griebėsi kitų argumentų – esą Maskva Baltijos šalyse iš viso nesiimtų karinių avantiūrų.

„V. Putino elgesys yra blogas, bet jis kelia menką grėsmę Amerikai, „senajai“ Europai ar netgi daugeliui Rusijos kaimynių. V. Putinas gražino Rusiją į imperijos, o ne Sovietų sąjungos laikus. Jo vyriausybė reikalauja pagarbos Rusijos tarptautinei padėčiai, sienoms ir interesams“, - aiškina D. Bandow.

"Žinoma, "Rusijos grėsmė" nėra tokia didelė kaip lenkai ir kiti mus norėtų įtikinti. Nebuvo ir nėra jokių tiesioginių Rusijos grėsmių Vidurio ir Rytų Europos šalims. V. Putinas neišreiškė savo intereso užkariauti kaimynines šalis", - argumentavo D. Bandow.

Skandalingas JAV analitikas užsipuolė Baltijos šalis: niekam jūsų nereikia
© Reuters/Scanpix

Jo teigimu, dėl pastarųjų metų konfliktų Gruzijoje bei Ukrainoje negalima kaltinti Maskvos, mat minėtos šalys arba pačios išprovokavo konfliktus arba istoriškai labiau nei Baltijos valstybės rūpėjo Rusijai.

„Putinas rodo, kad neturi jokių interesų užimti Baltijos šalis, kurios nors ir nekelia jokios grėsmės Rusijai, greičiausiai jai aršiai priešintųsi. Vietiniai rusakalbiai nejaučia didelių sentimentų prisijungti prie motinos Rusijos.

Tad ką Maskva pasiektų puldama Baltijos šalis? Trumpalaikį populiarumo pliūpsnį namuose ir trumpalaikę pergalę prieš Vakarus. Bet kaina būtų per didelė – Baltijos šalių užėmimas greičiausiai sukeltų emigracijos bangą, ekonomikos griūtį bei, greičiausiai, pralaimėtą konvencinį karą prieš NATO. Dar baisesnė būtų branduolinio karo tikimybė“, - tikino analitikas.

Pasak D. Bandow, nėra jokios grėsmės JAV interesams, todėl Vašingtonas turėtų susilaikyti nuo pažadų kitoms šalims.

„Europiečiai turėtų patys rūpintis savo gynyba“, - kartojo D. Bandow.

Praeityje - skandalingos dėmės ir melas

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje jis dirbo prezidento Ronaldo Reagano administracijoje – tuo jis itin didžiuojasi, kaip ir savo publikacijomis leidiniuose „Foreign Policy“, „Forbes“, „National interest“ ar Cato institute. Tiesa, su pastaruoju darbu D. Bandow sieja ir juoda karjeros dėmė.

2005 m. pabaigoje D. Bandow buvo priverstas pasitraukti iš Cato instituto dėl kyšininkavimo skandalo. D. Bandow buvo priverstas pripažinti, kad apie 10 metų ėmė pinigus iš žinomo ir vėliau nuteisto lobisto Jacko Abramoffo mainais į pastarojo klientams palankius straipsnius.

D. Bandow dar bandė išsisukinėti ir tikino nepamenantis, kiek jo publikacijų buvo nupirkta, bet pripažino, kad jų galėjo būti dešimtys. Be to, jis nebuvo linkęs atremti kritiką dėl savo abejotinų teiginių apie Turkiją ir Pietų Korėją.

Pastarąją šalį D. Bandow papiktino aiškinimais, jog Seulas esą yra itin silpnas ir per mažai skiria gynybai, o Šiaurės Korėją esą nekelia jokios grėsmės. Tuo tarpu Turkiją D. Bandow gretino su Lietuva ir Latvija, tikindamas, kad turkai taip pat nesirūpina savo gynyba, nors iš tikrųjų Turkijos armija yra didžiausia Europoje iš NATO šalių, o Ankara gynybai skiria 2,2 proc. nuo BVP.

Lobisto klientams palankius straipsnius už honorarus kepęs ir dabar itin aktyviai bei neigiamai apie Baltijos šalių narystę NATO pasisakantis D. Bandow vėliau vėl gavo teisę rašyti straipsnius Cato institutui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažeika: lietuviai turės atsisakyti senų automobilių, plastikinių indų ir lauko tualetų (125)

Aplinkos ministerija , praėjus 4 mėnesiams po to, kai iš aplinkos ministro pareigų buvo...

Iš aikštelės su BMW iškritusios moters būklė sunki: liudininko teigimu, ji buvo keleivio vietoje (342)

Iš prekybos centro „Europa“ automobilių stovėjimo aikštelės su BMW iš trečio aukšto...

Nauja tvarka Seime: kiekvienam parlamentarui steigiamos trijų Seimo nario padėjėjų pareigybės (52)

Atsižvelgiant į pernai gruodį priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, Seimo statute...

Kaunietis parodė, kiek erkių surado grįžęs iš miško: kartais nurenka net 300 (19)

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Mindaugas Kirstukas gamtoje ir...

Šią savaitę siautę gaisrai užgesinti, tačiau pavojus išlieka didelis

Šią savaitę Lietuvoje siautusius gaisrus pavyko užgesinti, tačiau gaisrų pavojus išlieka...

„Žalgirio“ kovingumo sužavėti „Fenerbahče“ krepšininkai: jie privertė mus atidirbti savo atlyginimus (1)

„Bang bang! Jis mane nušovė. Bang bang!“, – tokia daina ketvirtadienį suskambo...

Gyvai / GARSIAI! Lietuvos elektroninės muzikos legendos Manfredas bei Vidmantas Čepkauskas-V – apie festivalį „Alfavilnius“

Klubas „Opium“ balandžio 25-28 dienomis vilniečius ir miesto svečius kviečia į trečiąjį...

Aistis Mickevičius apie nišinių kvepalų madą: kartais man graudu žiūrėti, kaip žmonės painioja tam tikrus dalykus

Kai ruošiamės ypatingai progai ir norime savo aprangos eilutę paįvairinti nauju kvapu ar tiesiog...

Universitetą į teismą padavęs indas: baigiu parašyti knygą apie baisią patirtį Lietuvoje savo nuotrauką įvertino trim milijonais  (360)

Nepatenkintas studijų kokybe Klaipėdos universitete (KU) Indijos pilietis Myilsamy Murugasamy...

Nuožmus diktatorius veikė pagal visas taisykles, tačiau Rusija čia vykdė dar klastingesnę strategiją (9)

Praėjusių metų pabaigoje Sudane staiga prasidėjus protestams prieš valdžią, atrodė, kad...