Skandalinga istorija keičia kryptį: 141 tūkst. eurų baudos ąžuolo kirtėjai gali išvengti

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė, pagal savo pasitvirtintą metodiką skirdama baudą už statybvietėje pažeistą medį, viršijo savo įgaliojimus, mat jai nesuteikta ši teisė. Delfi išsiaiškino, kad pagal teismo neteisėta pripažintą metodiką savivaldybė paskaičiavo baudą ir Ceikių g. 2 nukirsto ąžuolo atveju.

Savivaldybės metodiką teismas pripažino neteisėta

Praėjusį savaitgalį per visą Lietuvą nuaidėjus skandalui, kai UAB „Rinktinės NT“ priklausančiame sklype, Vilniuje, buvo nukirstas brandus ąžuolas Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad savivaldybė vystytojui jau paskaičiavo atkuriamosios vertės baudą. Ji siekia 141 tūkst. Eur.

„Savivaldybė pagal savo tvarką yra paskaičiavusi atkuriamosios vertės baudą ir ta suma susidarė 141 tūkst. eurų. Bauda jau pateikta sklypo savininkui, vystytojui ir tikimės greito jos apmokėjimo. Tai bent kažkiek parodytų nuoširdų jų atgailavimą šitoje situacijoje kas, iš tikrųjų, iš jų komunikacijos, kelia tikrai didelių abejonių“, – trečiadienį teigė V. Benkunskas.

Vis dėlto, kaip išsiaiškino Delfi, ši suma paskaičiuota pagal tą pačią savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą metodiką, kurią teismas pripažino neteisėta ir kuri, anot teismo, parengta savivaldybei viršijant savo įgaliojimus.

Taigi, vystytojas jam paskirtą „baudą“ gali traktuoti tik kaip pasiūlymą padengti moralinę žalą. Juridiškai savivaldybė neturi instrumentų išsireikalauti jos paskaičiuotos 141 tūkst. eurų sumos.

Vystytojas kol kas jam paskaičiuotos baudos nėra sumokėjęs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2022 m. priėmė sprendimą, kuriame teigiama, kad savivaldybė, pasitvirtindama metodiką, kuria skaičiuoja žalą dėl nukirstų medžių, viršijo savo įgaliojimus, o pati metodika yra neteisėta. Tačiau savivaldybės toks teismo sprendimas neįtikino, todėl jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pastarojo teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, šių metų gegužės 24 d. paskelbė neskundžiamą teismo nutartį, kuria paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas Delfi informavo, kad šį kartą dėl nukirsto ąžuolo žala paskaičiuota pagal tą pačią metodiką, kurią teismas pripažino neteisėta.

„Minėtas galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo priimtas gegužės 24 d. – žemesnės instancijos teismo sprendimas iki tol buvo neįsigaliojęs. Teisės aktai numato specifines taisykles ir terminus, nuo kada nebegalima taikyti teismo panaikintų teisės aktų, todėl nepagrįsta teigti, kad žala apskaičiuota nesant tam pagrindo. Savivaldybė tikisi, kad sklypo vystytojas nesivels į teisinius ginčus ir geranoriškai sumokės apskaičiuotą sumą, kuri, be abejo, turi tik materialinę išraišką, neįskaičiuojant bendruomenei padarytos neturtinės žalos“, - teigė G. Grubinskas.

Tačiau jis pripažino, kad dar tik bus koreguojami teisės aktai, kurie savivaldybėms suteiks daugiau galių: „Nors teismai konstatavo, kad tuo metu, kai buvo priimta metodika, tam nebuvo pakankamo nacionalinio teisinio reguliavimo, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teisingą kryptį ir veiksmus žalos užkardymo link patvirtina tai, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioję teisės aktai numato papildomas teisines priemones savivaldybėms dėl želdinių apsaugos. Be to, dabartinė Aplinkos ministerijos vieša pozicija taip pat rodo, kad ministerija palaiko sostinės savivaldybės veiksmus želdinių klausimu ir ketina skubiai pakoreguoti teisės aktus, leidžiančius pačioms savivaldybėms saugotinais želdiniais pripažinti platesnį želdinių skaičių ir nustatyti adekvačius įkainius už kertamus medžius. Dėl to Vilniaus savivaldybė, siekdama užtikrinti didesnius Vilniaus miesto gamtos apsaugos svertus, ketina artimiausiame Tarybos posėdyje birželio 7 d. priimti visus tam reikalingus sprendimus.“

Teismo verdiktas

Savivaldybei nepalankus teismo sprendimas susijęs su statytoju „Eikos statyba“.

Kaip jau rašė Delfi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu „Dėl turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodika neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymui.

Kaip anksčiau Delfi nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, šiame teisme nagrinėta byla, kai ginčas kilo dėl Kaukysos g. 18 ir Manufaktūrų g. 26, Vilniuje, augančio karpotojo trikamienio beržo šaknų pažeidimo. Ieškovė iš atsakovės prašė prisiteisti 21 093,01 Eur žalos atlyginimą. Žalą lygiagrečiai paskaičiavo ir Aplinkos apsaugos departamentas. Tik bauda ir žala aplinkai buvo kur kas mažesnė nei tai, ką paskaičiavo savivaldybė.

Kaip nurodė Aplinkos apsaugos departamentas, aplinkai padaryta žala paskaičiuota 369 Eur sumai. Atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų nusižengimų kodekso tuo metu galiojančios redakcijos 281 str. 1 d. paskirta 40 Eur žala. Žala ir bauda buvo apmokėtos.

Delfi straipsnį galite rasti čia.

Advokatas: be baudų didinimo Seime nieko nebus

Taigi, savivaldybei susikūrus savo individualią žalos apskaičiavimo metodiką, kuri dubliuojasi su ta, kurią taiko Aplinkos apsaugos departamentas, Vilniuje įsigaliojo praktika, kad tas pats fizinis arba juridinis asmuo du kartus buvo baudžiamas už tą patį pažeidimą.

Teismas išaiškino, kad žala aplinkai už neteisėtai nukirstus medžius turi būti skaičiuojama pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką, nes savivaldybėms nėra suteikti įgaliojimai savarankiškai patvirtinti savo metodikas.

Tiesa, Aplinkos ministerijos patvirtintoje metodikoje įkainiai už neteisėtai nukirstus medžius yra gerokai mažesni nei toje metodikoje, kurią patvirtino savivaldybė.

Tuo metu advokatas Robertas Klovas Delfi yra teigęs, kad vienintelis kelias norint pamokyti įžūlius kirtėjus yra baudų didinimas Seime. Jo teigimu, žala gamtai turi būti objektyviai ir nešališkai pamatuojama, o baudos yra ta priemonė, kuri ir turėtų atgrasyti.

Todėl, advokato teigimu, be Seime padidintų baudų vystytojų pažaboti nepavyks. Taikant kitas priemones jos žlugtų teismuose.

Teismas savivaldybės metodiką pripažino neteisėta

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovo skundžiamas aktas yra norminis administracinis aktas. Priešingai nei teigė atsakovas, pati metodika nėra skirta vidiniam naudojimui, t. y. nelaikytina vidaus administravimo aktu, kuris skirtas konkretiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams, o būtent – aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, nėra vienkartinio taikymo aktas, orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog teismas aptariamą aktą analizavo tik dviejų požymių (visuotinai privalomas ir taikomas neapibrėžtam subjektų ratui) apimtyje.

Visuotinis privalomumas – vienas iš svarbiausių norminio administracinio akto požymių, kuris tiesiogiai siejamas su aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, sudarančiais prielaidas priimamais aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui.

LVAT pabrėžė, jog metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu tvirtina Aplinkos ministerija. Anot LVAT, savivaldybės institucijų kompetencijai klausimas dėl žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra priskirtas, jis taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguotas Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) priimti ir patvirtinti Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinta metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymui, Aplinkos apsaugos įstatymui.