„Šiandien ministrė esu dar aš. Ir jeigu aš sakau, kad nenukentės nei mokiniai, nei studentai, vadinasi, taip ir bus. <...> Aš padariau maksimaliai. Aš padariau daugiau negu galėjau. Vietoj penkių milijonų mes suradom šešis“, - taip dar kovo 2-ąją, po susitikimo su premjeru A. Butkevičiumi vienoje televizijos laidoje kalbėjo ministrė A. Pitrėnienė.
Tačiau DELFI žiniomis, šeši milijonai eurų, kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija teigia radusi streikavusių pedagogų atlyginimas didinti, švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės nurodymu buvo atimti iš moksleivių popamokinei veiklai finansuoti skirtų lėšų, vadinamųjų Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) pinigų.
Vėl brandinamas skubus Vyriausybės nutarimo projektas
Tai, kad švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė nuėjo lengviausiu keliu, ieškodama, kaip išspręsti streikuojančių pedagogų reikalavimus, paaiškėjo po to, kai A. Pitrėnienė skubos tvarka įsakė parengti naują moksleivio krepšelio lėšų skirstymo metodiką.
Skubos tvarka po stalu Švietimo ir mokslo ministerijoje sukurptas Vyriausybės nutarimo projektas jau nukeliavo į Vyriausybę derinimui ir priėmimui.
Jame - iš moksleivio krepšelio sudėties išbrauktos neformaliajam mokinių švietimui skirtos lėšos.
Nutarimo projekte nenumatyta šių lėšų kompensavimo savivaldybėms mechanizmas ir šaltiniai.
Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad parengtas Vyriausybės nutarimo projektas Nr. 16-2495 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ bus priimtas dar kovo mėnesį.
Ministrės A. Pitrėnienės lydraštyje Finansų min isterijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai rašoma, kad projektą prašoma svarstyti ir derinti skubos tvarka, mat įsigalioti jis turėtų jau nuo balandžio 1 -osios.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktam Vyriausybės nutarimo projektui suderinimą su pastabomis pasirašė kovo 15-ąją.
Savivaldybių asociacijos nuomone, nerimą kelia per didelis ministerijos numatytas lėšų ugdymo proceso įstaigose valdymui sumažinimas. A. Pitrėnienės siūlymu, nuo balandžio 1-osios bus galima skirti tik 10 procentų ugdymo plano įgyvendinimui skirtų lėšų. Savivaldybių asociacija siūlo skirti bent 15 procentų.
„Miestelių ir miestų mokyklos, turinčios apie 240 mokinių, iš valdymui skiriamų lėšų galės išlaikyti tik direktorių, o kaimo mokyklos nuo 80 mokinių ir iki 120 mokinių galės išlaikyti tik apie 0,5-0,75 direktoriaus etato, taip pat stigs lėšų ugdymo procesui organizuoti Jaunimo ir Specialiosioms mokykloms. Siekiant gerinti ugdymo kokybę, ugdymo proceso organizavimą, mokyklos direktorius fiziškai nepajėgus atlikti savo ir direktoriaus pavaduotojo ugdymui funkcijų. Manome, jog šiam apribojimui pagrįsti neatlikti reikalingi paskaičiavimai“, - apie A. Pitrėnienės vadovaujamos ministerijos parengto Vyriausybės plano trūkumus sako J. Mickus.
Tiesa, Savivaldybių asociacija sako teigiamai vertinanti tai, kad neformaliojo švietimo krepšelio lėšos pagal naująjį Nutarimo projektą nebus įskaitytos į bendrą mokinio krepšelio dydį.
Finansų ministerija kol kas savo išvadų derinimui nepateikė.
Sužinoję apie Darbo partijos deleguotos ministrės A. Pitrėnienės planus moksleiviams skirtas mokinių krepšelio lėšas atiduoti pedagogų atlyginimams, neužtikrinus, iš kur bus kompensuojamas lėšų trūkumas neformaliajam vaikų švietimui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ministrę A. Pitrėnienę kviečiasi pasiaiškinti.
„Toks ministrės žingsnis tik rodo visišką nesugebėjimą valdyti situacijos ir tai, kad ministerijoje nėra bendro sutarimo dėl švietimo politikos tęstinumo. Prisiminkime, kad dar sausio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija ministrės įsakymu pagaliau įtvirtino tvarką, jog lėšos popamokiniam arba neformaliajam moksleivių švietimui yra neatsiejama mokinio krepšelio dalis. Liberalų sąjūdis šiai nuostatai pritarė ir ją sveikino, mat savivaldybėms pagaliau atsirado galimybė skirti daugiau lėšų gabiems vaikams ir jų poreikių ugdymui. Buvo sukurta sistema, skirtos valstybės lėšos, ir staiga, susidūrus ministrei su streikuojančiais pedagogais, užuot ieškojus lėšų ministerijos administravimo ir neaiškių programų finansavimo sumažinime, imama griauti visa sistema, ir pagaliau paaiškėja, kad į gatves išėjusius mokytojus užčiaupiame ne kieno kito, o moksleivių pinigais“, - DELFI sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis.
Skyles kamšys investicinių projektų lėšomis?
Viena ranka skubėdama teikti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo pateisintų ir įteisintų neformaliojo vaikų švietimo lėšų paėmimą iš jau patvirtinto biudžeto, kita ranka Švietimo ir mokslo ministerija skuba ieškoti alternatyvos atsiradusiai skylei finansavime lopyti.
Kaip DELFI raštu pranešė Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys, šiuo metu ministerijos specialistai baigia parengti dokumentus projekto įgyvendinimui, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Šis projektas, kaip tikisi jo rengėjai, turėtų užtikrinti neformalaus vaikų švietimo krepšelio finansavimą ir po balandžio 1-osios, kai baigsis šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos šalies savivaldybėms skirti asignavimai Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.
Projektas, pasak T. Pūčio, rengiamas įgyvendinant priemonę „Neformaliojo vaikų švietimo įvairovės ir prieinamumo didinimas“.
„Dokumentai, būtini projekto įgyvendinimui, finišuoja - derinami su Finansų ministerija, o bendra numatoma projekto vertė - daugiau kaip 10 mln. eurų. Dar kartą pažymime, kad neformalaus vaikų švietimo krepšelis bus finansuojamas nepertraukiamai, kaip buvo iki šiol“, - tikino ministerijos atstovas.
DELFI žiniomis, minėtas projektas numatytas finansuoti iš Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtintos 2014-2020 metų investicinių projektų į švietimo ir mokslo sritį programos lėšų - pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.2.2-ESFA-V-729 „Neformaliojo vaikų švietimo įvairovės ir prieinamumo didinimas“.
Šiai programai per penkerius metus numatyta skirti 14,48 mln. eurų. Pagrindinis šios struktūrinių fondų lėšomis finansuoti numatytos programos uždavinys - sumažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių.
Kaip rašoma projektų atrankos prioritetų apraše, pagal šią priemonę numatytos remti veiklos yra - neformaliojo vaikų švietimo (tarp jų ir vaikų vasaros edukacinių) programų įvairovės ir prieinamumo didinimas, prevencinių ir sveikatą stiprinančių programų įgyvendinimas mokyklose, siekiant mažinti iškritusių iš švietimo sistemos mokinių skaičių. Supaprastintai tariant, Europos Sąjunga šiomis paramos lėšomis numačiusi finansuoti projektus, skirtus gatvę vietoje pamokų pasirinkusių mokyklinio amžiaus vaikų užimtumui gerinti.
„Žinant, kiek trunka derinimai ir pats parengimas projekto, kuriam finansuoti yra skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, Švietimo ir mokslo ministerijos optimizmas suspėti susitvarkyti lėšas iki balandžio 1-osios man yra sunkiai įsivaizduojamas“, - savo ruožtu tvirtina Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis.
„Visai tikėtina, kad vardan stabilumo Vyriausybėje ir valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė eilinį kartą užmerks akis ir skubos tvarka patvirtins eilinį Vyriausybės nutarimą ar kokio europinio projekto finansavimą „pagreitintais terminais“. Šitai Vyriausybei yra būdinga ramiai dreifuoti vandens paviršiuje, nesiimant jokių esminių priemonių situacijai šalies ūkyje gerinti ir kelti“, - sako kitas parlamentaras, konservatorius Valentinas Stundys.
Švietimo padėtis, pasak opozicijos Seime atstovų, dar niekada nebuvo tokia apverktina per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, kaip valdant Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei, kai švietimui šalyje skiriama vos 4,2 procento nuo BVP.
„Net krizės metais šis procentas visuomet siekdavo 5 procentų ribą“, - sako V. Stundys.
Kalbinti šalies savivaldybių švietimo atstovai baiminasi, kad jei nuo balandžio 1-osios nebus spėta gauti lėšų iš struktūrinių fondų neformaliojo švietimo finansavimui, tuomet liks dvi išeitys – prašyti moksleivių tėvų patiems finansuoti popamokinius būrelius arba tiesiog nutraukti jų veiklą.
Pastaruoju atveju baiminamasi akredituotųjų neformaliojo ugdymo programų mokytojų nepasitenkinimo ar net – ieškinių už teisėtų lūkesčių netesybas.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, pernai įvestas neformaliojo švietimo krepšelis mokinio pasirinktai veiklai po pamokų 2015 m. buvo finansuojamas valstybės lėšomis.
„Tačiau tai gali būti ne vienintelis lėšų šaltinis, todėl 2016 m. planuojama panaudoti ES fondų lėšas. Tikimasi, kad tai leistų išplėsti vaikų neformaliojo švietimo galimybes. Tad 2016 m. neformaliojo švietimo krepšelis dalinai finansuojamas valstybės, dalinai – ES fondų“, - rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Sugriovė programos tęstinumą
DELFI primena, kad NVŠ programa pradėta įgyvendinti 2015 metais. Spalio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą šias lėšas susiejo su mokinio krepšelio lėšomis.
Iš viso 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais šalies savivaldybėms buvo išdalinta 3,24 milijono eurų Neformaliojo vaikų švietimo lėšų.
Valstybės skiriamas tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui pasiteisino su kaupu – registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė: daugiau kaip 1000 neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo per 2000 programų. Į įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse vien 2015 m. spalio – gruodžio mėn. užregistruota 63 000 mokinių, t. y. beveik tiek, kiek ir buvo planuota, kurie gavo neformaliojo švietimo krepšelį.
Sekant gerosios praktikos tęstinumo pėdomis, jau svarstant 2016-ų metų biudžetą, Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio dalis mokinio krepšelyje, Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu, iš viso sudarė 9,72 milijono eurų. Lėšos buvo numatytos devyniems 2016-ų metų mėnesiams, išskiriant vasaros atostogų mėnesius, kai tokia veikla nevyksta.
Nuo vasario mėnesio pradėjusi vėl veikti Neformaliojo vaikų švietimo sistema šalies savivaldybėms pirmajam ketvirčiui padalino 3 milijonus eurų vaikų popamokinei veiklai finansuoti.
Savivaldybės savo ruožtu pasitvirtino ir akreditavo neformaliojo vaikų švietimo programas, teisės aktų numatyta tvarka atrinko šių programų vykdytojus ir paskirstė lėšas. Dešimtys tūkstančių Lietuvos moksleivių pradėjo lankyti popamokinius užsiėmimus.
„Lazdijų rajono savivaldybei 2016 metams buvo numatytas 65 tūkstančių eurų NVŠ krepšelio fondas. Tai – didelė parama moksleivių popamokiniam užimtumui, mes šias lėšas numatėme išnaudoti, pasitvirtinome akredituotas programas, paslaugos teikėjų sąrašą“, - sakė Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas.
Tačiau vasarį prasidėjus mokytojų streikams ir ministerijai karštligiškai ieškant lėšų pedagogų reikalavimams įgyvendinti, likusi NVŠ krepšelio dalis nuo balandžio mėnesio gali būti paimta ir skirta pedagogų atlyginimams didinti.