„Kauno diena“ jau ne kartą rašė, kad A.Gineito veikla sudomino prokurorus, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

A.Gineitas taip pat bylinėjasi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, kuri yra pripažinusi, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Keletą metų „Autroliui“ vadovavo liberalcentristas Algirdas Krivickas. Paskui laikinu vadovu buvo paskirtas liberalcentristras Arvydas Augonis. Birželį A.Krivickas buvo atleistas.

Valdybos pirmininko pareigų neteko ir liberalcentristas Paulius Keras.

Liepos mėnesį „Autrolio“ valdybos pirmininku išrinktas konservatorius Kęstutis Derliūnas. „Kauno švaros“ ir „Kauno vandenų“ valdybos pirmininkais taip pat paskirti Tėvynės sąjungos nariai.

Meras teigia nežinojęs

Tačiau, nepaisant šių faktų, Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad vadovai nėra parenkami politiniu principu. Jis teigė nežinąs ir apie A.Gineito paskyrimą „Autrolio“ vadovu.

„Jį renka bendrovės valdyba, kurią formuoja savivaldybės administracijos direktorius. Direktoriaus kandidatūrą pagal Vyriausybės nutarimą pasiūlo savivaldybės administracijos direktorius. Jo paskyrimas su manimi nebuvo derintas, ši kandidatūra nesvarstyta ir konservatorių Kauno skyrių sueigoje“, - tikino meras.

A.Kupčinskas užsiminė, kad galbūt su A.Gineitu buvo susitarta, kad šis ne savanoriškai palieka Ekonomikos departamento direktoriaus postą, bet yra paskiriamas „Autrolio“ direktoriumi. „Svarbu, kad bendrovė dirbtų racionaliai. Tam reikalingas stiprus vadovas“, - mano meras.

Nei A.Gineitas, nei „Autrolio“ valdybos pirmininkas Kęstutis Derliūnas vakar neatsiliepė telefonu.

Įtarimų šleifas

Šių metų birželį Kauno apygardos prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, kuriame minimos A.Gineito, Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Algirdo Vyšniausko ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Raimondo Mačikėno pavardės. Už Aleksoto tilto transporto mazgo statybą ir eksploataciją savivaldybė įsipareigojo per 25 metus sumokėti ne daugiau kaip 59,3 milijono litų. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad už 15,5 milijono litų paskolą savivaldybei tektų sumokėti apie 26 milijonus palūkanų.

Specialistai atkreipė dėmesį, kad jeigu pati savivaldybė imtų paskolą, suma būtų 20 milijonų litų mažesnė. Prieš dvejus metus Kauno miesto taryba pritarė šiai koncesijai, o aktyviausi sandorio šalininkai buvo A.Gineitas ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius.

Tai ne vienintelė skandalinga istorija, į kurią įsivėlė A.Gineitas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad dalyvaudamas rengiant Nemuno krantinių konkursą Ekonomikos departamento direktorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tuomet aktyviai proteguota bendrovė, kuri statė A.Gineito firmai sandėlius. Žiniasklaidai atskleidus abejonių keliančius šio politiko darbus, jis nusprendė nedalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose.