aA
Prezidento Gitano Nausėdos dar prezidentinės kampanijos iškelta gerovės valstybės idėja atskirų visuomenės grupių suprantama skirtingai. Lietuvos Caritas, minintis savo atkurtos veiklos trisdešimtmetį į viešųjų diskusijų lauką nori iškelti ne tik papildomas pašalpas skurdžiai gyvenantiems asmenims, bet ir suvokimą, kad ne tik pinigais, bet ir leidimu priimti sprendimus šeimoje turi būti įgyvendinama gerovės valstybės vizija.
Skambina pavojaus varpais: žmonės laukia ne tik didesnių pašalpų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ ir diskutavo ekspertai.

Lietuvos Caritas Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas laidoje kalbėjo, kad negalima apie gerovės valstybė kalbėti tik iš skurdo aspekto, būtina aptarti ir įvertinti kitus.

„Nemažai laiko „Caritas“ rūpinosi skurdo klausimais, atrodo, kad darbotvarkėje tie klausimai iškelti, viešoji erdvė yra prisotinta, jau vyksta rimtos diskusijos. Bet mes pajautėme, kad nueita per daug į vieną pusę. Tas noras greitai išspręsti klausimus, politika „staigiai spręsti klausimus“. Tai čia mes ir norime akcentuoti, kad ne viskas yra taip paprasta, labai turime pasižiūrėti į įvairius gerovės kūrėjus“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo A. Kučikas, pridurdamas, kad tiek šeima, tiek ir smulkus, bei vidutinis verslas yra galimybė žmonėms kurti savo darbo vietas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad ne papildomi pinigai kuria garsiai aptarinėjamą gerovės valstybę.

„Pirmiausia akcentuoja moralinį imperatyvą. Pirmiausia, tai nėra pinigai, tai iš principo net nėra materialiniai dalykai, tai yra vertybės. Šito dabartiniame kontekste, kalbant apie prezidento, Vyriausybės nuostatas, faktiškai to negirdime. Girdime tokius praktinius dalykus: paimti, padalinti, kam padalinti, kam atiduoti, po kiek. Bet tai praeitis, kolegos“, – raiškiai savo nuomonę Žinių radijo eteryje reiškė B. Gruževskis.

„Tai yra vertybių struktūra, kurios turi būti realizuojamos“, – teigė sociologas.

„Turime užtikrinti, kad įgalinti bus silpniausi“, – tvirtino B. Gruževskis.

B. Gruževskis laidoje priminė ir subsidiarumo principą, juo sprendimus priima žemiausiai galimas, ar atsakomybę turintis institucijos lygmuo.

„Tai yra šeima“, – tvirtino sociologas.

Svarbios ne tik pašalpos

Lietuvos Caritas į diskusiją viešojoje erdvėje apie gerovės valstybę nori „įnešti“ ir dar vieną svarbų dedamąjį – šeimos vaidmenį.
„Mums atrodo, kad iki šiol nėra atrasto, ar patirto geresnio savireguliacijos būdo, kartų palaikymo tarpusavio, jaunosios kartos užauginimo, vyresniosios kartos palydėjimo gyvenimo pabaigos link, nėra geresnio ir švelnesnio būdo surasta, kaip per šeimą“, – apie šeimos svarbą laidoje kalbėjo A. Kučikas.

Jo teigimu, ydinga manyti, kad šiam „mažam visuomenės organizmui“ galima primesti taisyklių rinkinius, kuriais jie ir turi vadovautis.

Skambina pavojaus varpais: žmonės laukia ne tik didesnių pašalpų
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ir šeima yra tas mažas organizmas, kuris gerovės valstybėje turi būti saugomas, pripažįstamas ir labai atsargiai bandoma išspręsti klausimus už ją. Ypač kuriant taisyklių rinkinius, kaip jie turi elgtis“, – tvirtino A. Kučikas. Jis tvirtino, kad atsakingos institucijos turi prie šio proceso prisijungti tai tada, kai pastebi, kad problemos nesisprendžia.

„Atsargiai elgiantis su šeima, pripažįstant jos autonomiškumą, tada ir instrumentai tampa atsargesni“, – teigė jis.

„Bendrų taisyklių neišvengsi“, – kalbėjo laidos pašnekovas, pabrėždamas, kad tai neturėtų būti visas situacijas vienijančia taisykle.

Tam pritarė ir sociologas B. Gruževskis. Jis sakė, kad dažnai valdžiai prasčiau gyvenantys asmenys „dingsta už išmokų“.

„Dažnai už tų išmokų dingsta net ir žmogus“, – kalbėjo sociologas. Jis sakė, kad daugiau pagalbos reikia ne pajamomis, bet prieinamomis paslaugomis – kad ir edukacinėmis paslaugomis, skirtomis vaikams.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (172)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Toks lietuvių elgesys kelia didžiulį nerimą: patys nesuprantate, kaip galite sau pakenkti (7)

Regis, pamiegota, pavalgyta, o ir darbai nevijo bėgti kūlversčiais, bet nuovargis vis tiek toks,...

Šiems darbuotojams pandemija kito labai negailestingai: masiniai atleidimai ir per pus sumažėję atlyginimai (7)

Kokioms profesijoms pandemija kirto skaudžiausiai? Menininkai, rašytojai, užsidarius kavinėms –...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (217)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (6)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (48)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Katrina Abolina | D+

Sultingiausi pomidorai ir traškiausi agurkai: kaip užsiauginti superderlių

Tikras dieviškas jausmas – užeiti į savo ar kaimynų šiltnamį (jiems leidus, žinoma),...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (79)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...