"Istorijos įvertinimas yra skirtingas skirtingose ES šalyse, jis net skiriasi šalyse, kurios patyrė totalitarizmą. (...) Vakarų ir Rytų Europai atstovaujantys politikai mato skirtingai tuos pačius dalykus", - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė, Europos Parlamento Europos istorijų sutaikymo grupės pirmininkė Sandra Kalnietė.
Anot jos, reikės įdėti daug pastangų, kad vakariečių požiūris pasikeistų. Tai esą liudija Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl sovietinės simbolikos.
Vengrija EŽTT pralaimėjo bylą prieš savo pilietį dėl draudimo naudoti sovietų simboliką. Strasbūro teismas nusprendė, kad toks draudimas prieštarauja žmogaus išraiškos laisvei.
"Net svastikos draudimas, pasirodo, yra žmogaus išraiškos laisvės pažeidimas. Turime labai daug dirbti", - tvirtino S.Kalnietė.
"Europos vidinė konsolidacija yra svarbus uždavinys, ir tai liečia taip pat istoriją", - teigė kitas spaudos konferencijoje dalyvavęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos iniciatyva neseniai atliktas totalitarinių režimų įvertinimas.
"Norėtume iš to išplaukiančių rekomendacijų ES švietimo sistemai, - pridūrė Lietuvos parlamentaras. - Ir norėtume, kad dešimties mūsų naujų narių įstojimas į ES konsoliduotų senųjų narių atmintį ir ją atnaujintų."
Pasak E.Zingerio, Rytų europiečiai į ES atsinešė savo kančių patyrimą, kuris turėtų padėti suformuoti visos Europos solidarumą. Politiko teigimu, totalitarizmo režimų neįvertinimas "reiškia tokių režimo pratęsimas kitomis formomis", "leidžia kvailinti jaunąją kartą".
"M.Golovatovo paleidimas rodo, kad turime darsyk pergalvoti dabar veikiančio solidarumo pirmumą. Kas yra pirma – ar vertybės, ar ekonomika", - kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis Michailas Golovatovas pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.
E.Zingeris taip pat pabrėžė, kad kalbant apie totalitarizmo nusikaltimus nebandoma peržiūrėti holokausto.
"Priešingai - bandome sustiprinti holokausto atmintį. Bandome visoms pajėgomis pasakyti, kad nepakankamai holokaustas tyrinėjamas", - sakė politikas.
Pirmadienį ir antradienį Lietuvos Seime vyksta tarptautinė konferencija, skirta sovietinei praeičiai ir jos įtakai šiandienai aptarti. Joje istorikai, sociologai, politikos mokslų specialistai, žurnalistai iš Lietuvos ir kitų šalių diskutuoja apie režimo nusikaltimus Vidurio ir Rytų Europoje, pasipriešinimo slopinimą, žmogaus teisių pažeidinėjimą, normalių socialinių ir ekonominių ryšių žlugdymą ir sovietinį palikimą po formalaus totalitarinės sistemos žlugimo.