„Visi supranta, kad vidaus politikoje gali visko įvykti, tačiau, žinoma, kad laikotarpis, kada tai įvyks yra nepalankus. Ir turbūt visiems visiškai aišku, kad prieš NATO viršūnių susitikimą pyktis viduje yra mažiausiai palankus momentas. Tai bent jau iki NATO susitikimo, iki liepos vidurio, turėtume tikrai susilaikyti nuo kažkokių drastiškų veiksmų“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Tačiau, anot prezidento patarėjos, situacija šiuo metu pernelyg eskalavosi, todėl norint stabilumo valstybėje po NATO viršūnių susitikimo ją reikėtų išspręsti.
„Situacija šiuo metu yra jau tiek užsieskalavusi, jau tiek daug emocijų aplink ją yra kuriama, kad kažkaip deeskaluoti reikėtų. Jeigu anksčiau tai buvo tik kelių ministrų reputacinė problema, tai dabar atrodo, kad ta situacija išaugo iš tų ministrų rėmų“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Ir, žinoma, kad norint stabilumo valstybėje ir atsakomybės už valstybės funkcionavimą, gali reikėti tą situaciją spręsti“, – pridūrė ji.
A. Skaisgirytė atkreipia dėmesį, kad visų pirma prezidentas laukia Seimo apsisprendimo dėl pirmalaikių parlamento rinkimų.
Klausimas, kas galėtų tapti laikinuoju premjeru – ankstyvas
Prezidento patarėja atkreipia dėmesį, kad jei Seimas nepalaikytų pirmalaikių rinkimų siūlymo, būtų paskirtas laikinasis premjeras. Visgi, pasak jos, kol kas yra anksti kalbėti, kas iš ministru galėtų tapti laikinuoju Vyriausybės vadovu.
„Klausimas galbūt šiek tiek per ankstyvas, kadangi Vyriausybė kol kas neatsistatydino. Tačiau pagal Konstituciją veiksmų seka yra gana aiškiai išdėstyta: turės būti paskirtas laikinasis premjeras iš dabartinių ministrų tarpo, kuris laikinai vykdytų funkcijas ir užtikrintų laikinosios Vyriausybės darbą“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS–LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
