„Šis (Turkijos – ELTA) sprendimas išsprendžia Suomijos klausimą. Tiesa, dar reikalingas prezidento Erdogano parašas. Tikimasi, kad artimiausiu metu jis bus uždėtas ir mes galėsime Suomiją pasveikinti kaip visateisę NATO narę“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Skaisgirytė.
Klausiama, ar Ankaros sprendimas suteikia daugiau vilčių ir dėl Švedijos protokolų priėmimo, šalies vadovo patarėja teigė, kad Stokholmas dar turi atlikti savo namų darbus. Visgi, pasak jos, vilčių dėl šalies tapimo Aljanso nare dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo yra.
„Dėl Švedijos išlieka Švedijos namų darbų klausimas. Procesas toliau tęsiasi. Žinoma, turime vilties, kad jis judės iki Vilniaus samito“, – nurodė ji.
ELTA primena, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija kartu su Švedija atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie NATO.
Kovo 30 d. Turkijos parlamentas patvirtino Suomijos stojimo į NATO protokolą. Turkija tapo paskutine šalimi, ratifikavusia Suomijos paraišką dėl prisijungimo prie Aljanso.
Visgi, Ankara ir Budapeštas kol kas blokuoja Švedijos ketinimus prisijungti prie kolektyvinio saugumo organizacijos. Turkijos prezidentas ragina Švediją imtis griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.
NATO lyderiai ir diplomatai viliasi, kad šią vasarą Vilniuje vyksiančiame Aljanso vadovų susitikime Suomija ir Švedija dalyvaus kaip pilnateisės bloko nares.
