„Puolimas yra puolimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė.
Anot jos, Vakarai turi kelias priemones Kremliaus karinėms intencijoms pažaboti – visų pirma taikytų itin griežtas ekonomines sankcijas režimui ir telktų gausias karines pajėgas bei ginkluotę arčiausiai Rusijos esančiose NATO narėse.
„Ekonominės sankcijos yra baudžiamoji priemonė už veiksmus, kurie mums nepriimtinti. Kitas dalykas yra karinis, gynybinis pozicionavimasis. Čia jau kalbame apie visai kitokį priemonių arsenalą – apie ginkluotę, pasirengimą atgrasymui nuo agresyvių veiksmų“, – teigė A. Skaisgirytė.
Aktyvesnis NATO pajėgų dislokavimas rytinėje Aljanso dalyje, A. Skaisgirytės įsitikinimu, Maskvą atgrasytų efektyviau.
„Tai taip pat yra didžiulė poveikio priemonė, sakyčiau, netgi didesnė nei sankcijos“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
G. Landsbergis: jei nesustabdysime Rusijos ekonominėmis priemonėmis, tarptautinę tvarką teks ginti fronte
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad, jei artimiausiu metu Vakarai nesugebės atgrasyti Rusijos ekonominėmis priemonėmis, tarptautinę tvarką teks ginti fronte aukojant „vyrų ir moterų gyvybes“. Taip ministras tvirtina pasisakęs pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų diskusijoje, kurioje dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Aš visiškai pritariu, kad šiandien kalbame ne tik apie Ukrainą. Šiandien kalbame apie visuotiniais principais pagrįstą pasaulinę tvarką ir apie tyčinius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama šiuos principus sugriauti. Visi turime būti pasirengę ginti tai, kas buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, ir neturėtume tikėtis, kad ši gynyba mums nieko nekainuos. Jeigu nesugebėsime atgrasyti Rusijos agresijos ekonominėmis priemonėmis, tuomet tarptautinę tvarką teks ginti fronte – ir kaina bus ją ginančių vyrų ir moterų gyvybė“, – feisbuke rašė G. Landsbergis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, vesti derybas su Rusija nėra lengva.
„Diplomatija su Rusija – sunkus kelias. Tikimės, kad jis duos vaisių. Bet tam taip pat reikia ir nepalenkiamos transatlantinės bendruomenės vienybės“, – teigė G. Landsbergis, padėkodamas už dedamas pastangas JAV.
„Gresiančios energetinės prievartos akivaizdoje esame dėkingi JAV už pastangas, kuriomis siekiama spręsti kylančias problemas. Lietuva savo ruožtu yra pasiruošusi prisidėti su savo indėliu“, – teigė G. Landsbergis.
Taip pat ministras savo pasisakyme pažymėjo „dramatiškus“ pokyčius Lietuvai geopolitiškai svarbiame regione.
„Šiandien A. Lukašenka paskelbė, kad prie Ukrainos sienos sutelks VISAS savo karines pajėgas. Tuo pat metu Rusijos kariuomenė telkiama Lenkijos pasienyje ir netoli Lietuvos. Tai dramatiškai keičia mūsų saugumo padėtį. Turime reaguoti į besikeičiančią situaciją – Baltijos šalys negali likti nesustiprintos“, – teigė G. Landsbergis.
„Kaip niekada anksčiau reikalingas bendras požiūris į sankcijas agresoriui, – jei žadame, kad sankcijos bus nepakeliamos, taip ir turi būti. Šiandien yra tik vienas kelias – privalome remti Ukrainą, nes mūšis dėl Europos vyks būtent ten“, – apibendrino ministras.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
