Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuomone, dar kartą keisti referendumo dėl ES įstatymą ir sušvelninti jo keliamus reikalavimus, kaip siūloma, dabar nebederėtų, nes toks žingsnis reikštų, kad keičiamos „žaidimo taisyklės“ siekiant sau palankaus žaidimo rezultato, kitaip tariant, manipuliuojama įstatymais, sakoma pranešime spaudai.
Kaip žinoma, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus. Sprendimas laikomas priimtu, jei jam pritaria daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių žmonių, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus.

Pritardamas vienam iš referendumo organizavimo tikslų – padidinti visuomenės informuotumą apie stojimą į ES ir įvairias jo pasekmes, LLRI atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra paplitęs noras apie stojimo į ES naudą „apšviesti“ absoliučiai visus šalies piliečius. Deja, tai yra neįmanoma ir vargu ar to turėtų būti siekiama dėl kelių priežasčių.

Viena vertus, visi šalies gyventojai niekada neturės pilnos informacijos apie viešosios politikos klausimus (o stojimas į ES yra vienas iš jų), nes dažniausiai tam neturi asmeninių paskatų. Dar daugiau, jei yra žmonių, nežinančių pagrindinių savo šalies politinių institucijų, neverta tikėtis, kad jie išmanys stojimo į ES subtilybes.

Antra vertus, Lietuvos gyventojai, kuriems narystė ES svarbi dėl jų darbo, interesų ar kitų dalykų, jau yra surinkę pakankamai informacijos ir apsisprendę dėl balsavimo. Todėl papildomos švietimo pastangos turi būti sutelktos informuoti būtent mažiausią priėjimą prie informacijos šaltinių turinčius Lietuvos gyventojus. Reikia nepamiršti, jog švietimo kampanija yra finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl ypač sveikintinos nevyriausybinių institucijų iniciatyvos.

LLRI tai pat nori pabrėžti, jog dominuojantis eurošalininkų argumentas – parama iš ES struktūrinių fondų - nėra toks jau akivaizdus ekonominės naudos prasme. Šis argumentas naudojamas kritiškai neįvertinus neigiamų šalutinių šių lėšų naudojimo pasekmių (privačių investicijų išstūmimo, biudžeto išteklių nukreipimo nuo svarbesnių sričių finansavimo ir pan.), skatina labai didelius Lietuvos gyventojų lūkesčius ir nuvertina svarbesnius ekonominius ir kitus narystės ES privalumus.

LLRI nuomone, svarbiausi narystės ES privalumai yra Lietuvos dalyvavimas ES vidaus rinkoje, naujos galimybės Lietuvos žmonėms ir verslininkams pasinaudoti laisvu prekių, paslaugų kapitalo ir darbo jėgos judėjimu (nors kai kuriais atvejais tik po pereinamųjų laikotarpių).

Kaip privalumą galima įvardyti Lietuvos piliečių teisę bylinėtis su savo šalies vyriausybe dėl ES sutartyje numatytų laisvių apribojimų, taip suvaržant savo šalies valstybinių institucijų galimybes manipuliuoti teisės normomis. Tačiau narystės ES privalumais bus tinkamai pasinaudota tik tada, kai Lietuvos institucijos ne manipuliuos ES teisės normomis įgyvendindamos siaurus partinius ar interesų grupių tikslus, o sieks perimti geriausią kitų šalių praktiką ir pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis visos šalies interesų vardan.

Neigiamos narystės ES pasekmės, LLRI požiūriu, yra apribojimų su trečiosiomis šalimis didinimas, ekonominio reguliavimo augimas, normų suvienodinimas neatsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, subsidijų mentaliteto, ypač žemės ūkio srityje, skatinimas.

Referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES numatoma organizuoti 2003 m. gegužės 11 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Legendinis NBA milžinas – apie du Sabonius, Valančiūno padėtį ir Ballų šeimos klaidą specialiai DELFI iš Londono (3)

Ką reiškia būti vidurio puolėju NBA lygoje? Atsakymas į šį klausimą per pastaruosius 20...

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą (54)

Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo...

Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje (99)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona 90 m. Alma nuo penktadienio gydoma Vilniaus universiteto ligoninės...

Minėdama Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, Vanagaitė Izraelyje prašys žydų atleidimo (360)

Rašytoja Rūta Vangaitė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minės Izraelyje, kur pristatys...

Jasaičio sesuo Aistė – apie patiriamą psichologinį smurtą iš Oksanos Pikul: mūsų šeima su ja nebendrauja (161)

Vėlyvą sekmadienio rytą Jasaičių šeimoje kilęs konfliktas pasiekė žiniasklaidą – Simo...

Šiaurės Korėjos dainininkei – akibrokštas Seule (9)

Seule pirmadienį įvyko protesto akcija, susijusi su Šiaurės Korėjos muzikinio moterų kolektyvo...

Smurtu šeimoje kaltinamam Jasaičiui „Lietkabelis“ skyrė piniginę baudą (43)

Panevėžio „Lietkabelio“ klubo puolėjas Simas Jasaitis sekmadienį pateko į nemalonią...

Dakaro atgarsiai: dvigubas lietuvių rekordas velniškai sunkiame maratone (31)

Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras. Tai – Benedikto Vanago frazė, puikiai iliustruojanti...

Alvydas Unikauskas apie medaus stiprybes: nustebsite, kur dar jį galima panaudoti (3)

Medus slopina bakterijų ir grybelių veikimą bei veikia kaip antioksidantas, tai idealiai tinka...

Sprendžiamas naujos koncertų salės Vilniuje likimas (24)

Parinkdama naujos koncertų salės Vilniuje, ant Tauro kalno, projektą sostinės savivaldybė...