Tai numatantį Darbo kodekso pakeitimo projektą įregistravo Seimo nariai socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas.
Pasak jų, projektas parengtas siekiant suteikti tinkamą pagarbą ne vienai iš kelių per visą Lietuvos istoriją priimtų konstitucijų, o visai giliausias Europoje šaknis turinčiai Lietuvos konstitucingumo istorijai.
Projekto autorių teigimu, siūlymas minėti visos konstitucingumo raidos dieną ne tik pabrėžtų demokratinių vertybių svarbą, bet tuo pačiu ir leistų kurti tradiciją tarp šalies žmonių, kviečiant juos įsigilinti į istoriją, jos aplinkybes ir Lietuvos valstybingumo plėtojimąsi apskritai.
„Lietuvos, o ir visos Europos konstitucingumo įstorija prasidėjo dar XVIII a. ir šią pradžią vainikavo pirmoji Europoje Gegužės – 3-iosios dienos Konstitucija. Tačiau tuo konstitucingumo istorija nepasibaigė, nes ir modernių laikų nepriklausomos Lietuvos priimta Konstitucija yra nepaprastai svarbi ne tik teisės, bet ir moraline prasmėmis – būtent pagal šioje Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes yra kuriama demokratinė Lietuvos valstybė. Neabejotinai milžiniška dabartinės Konstitucijos reikšmė neleidžia jos atsieti ar sumenkinti jos reikšmės visame konstitucingumo ir teisėkūros procese“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas ir parlamentaras A. Sysas.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisa dėl šventinės Konstitucijų dienos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Galiojantis Darbo kodeksas numato, kad paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų balandžio 22 d. Seimo nario konservatoriaus Emanuelio Zingerio iniciatyva įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma gegužės 3-iąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną – paskelbti nedarbo diena. Jis taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo.
Pasak E. Zingerio, šia iniciatyva siekiama labiau įvertinti gegužės 3-iosios – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dienos – reikšmę šalies istorijai.
