Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad Vyriausybė konkrečiai nesiūlo naujų Darbo kodekso pakeitimų. Tačiau prabilo apie diskutuojant prisimintą variantą, kuris galėtų išspręsti nesutarimus – šeimadienį. Jis galėtų būti naudojamas šeimos įsipareigojimams vykdyti. Ir nors kol kas tai – tik idėja, nenugulusi į Darbo kodeksą, ji jau sulaukia palaikymo.

DELFI primena, kad prezidentas G. Nausėda siūlo pakeisti Darbo kodeksą – suteikti 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį 1 arba 2 vaikus iki 12 metų auginantiems tėvams arba auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Šiuo metu vadinamieji mamadieniai ir tėvadieniai suteikiami 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų auginantiems asmenims arba tėvams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.

Taip pat siūloma sudaryti sąlygas darbuotojams, asmeniškai prižiūrintiems tėvus arba vieną iš tėvų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis, turėti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per mėnesį, užtikrinant darbuotojui darbo užmokesčio garantiją.

Tik idėja diskutuojant, ne įstatymo projektas

Žiniasklaidai paskelbus, kad su mamadieniais ir tėvadieniais gali tekti atsisveikinti, ministerija suskubo tikslinti – visai ne, jie, jei atsirastų sutarimas, tiesiog būtų praplėsti. Laisvas dienas būtų galima naudoti šeimos įsipareigojimams vykdyti.

Aršių diskusijų šiuo klausimu būta jau ir anksčiau. Tačiau pagrindinis principas – lygių galimybių įtvirtinimas. Šiuo metu galiojanti tvarka nuolat kelia klausimų – kodėl auginant 1 vaiką tėvadienių nėra arba kodėl auginant 5 vaikus suteikiami tik 2 tėvadieniai?

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė DELFI pabrėžė, kad kol kas tai – tik idėja, jokio projekto nėra.

Vaikai rudenį

„Prezidentūra atėjo ir pristatė, kad reikia papildomos dienos tiems, kurie augina vieną vaiką. Reikėtų nuosekliai prisiminti, kad ir M. Navickienės labai panašus pasiūlymas taryboje svarstytas. Trišalė taryba tuomet nepasiekė sprendimo, mes akcentavome, kad reikėtų tartis kolektyvinėmis sutartimis, mes to niekada neatsakėme. Vienas iš Vyriausybės programos uždavinių ir yra stiprinti socialinį dialogą, kad kuo daugiau būtų tariamasi kolektyvinėmis sutartimis“ , – sakė E. Radišauskienė.

Prezidento pasiūlymo projekte į tai taip pat atkreipiamas dėmesys – profesinėms sąjungoms Lietuvoje priklauso 6,7 proc. darbuotojų, o štai Suomijoje – 74 proc. darbuotojų.

Viceministrė teigė, kad apie papildomą dieną šeimos įsipareigojimams, nebūtinai susijusiems su turimais vaikais, vykdyti jau kalbėta ir anksčiau, kai vyko pirminės naujojo Darbo kodekso diskusijos. Tačiau tada sutarta dėl jų nebuvo, liko mamadieniai. O kalbant apie prezidento G. Nausėdos pasiūlymą Trišalėje taryboje vėl buvo prisiminta ši diskusija.

„Konceptualiai buvo pasakyta, kad arba mes ir toliau lipdome ant to seno mamadienių Darbo kodekso straipsnio, arba kada nors tiesiog peržiūrime tai. Nes yra vienišų žmonių, kurie turi pagyvenusių tėvų, jais reikia rūpintis. Ir tų 4 valandų tikrai neužtenka, gal reikia papildomų dienų“, – sakė ji.


E. Radišauskienės teigimu, kitose valstybėse tokia praktika yra taikoma, skiriamas tam tikras dienų skaičius metuose. Maltoje – 12 dienų per metus, Slovėnijoje – 7 darbo dienos per kalendorinius metus, Kroatijoje – 7 dienos per kalendorinius metus, Estijoje – 3 darbo dienos per metus, Austrijoje ir Graikijoje – po 4 dienas per metus.

„Buvo pasakyta, kad reikia galvoti ir sprendžiant prezidento iniciatyvą, galvoti kaip apiforminti visą tai. Nes tas gėris turėtų pasiekti kiekvieną šeimą“, – situaciją komentavo ji.

„Jokios iniciatyvos iš Vyriausybės pusės nėra, mes net nesiūlome keisti Darbo kodekso, bet kadangi buvo pristatyta prezidento iniciatyva, mes šią mintį tik trumpai aptarėme“, – apie antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį kalbėjo viceministrė. Pridūrė, kad jei bus teikiami Darbo kodekso pakeitimai, tada jau bus galima aiškiai kalbėti.

„Jeigu jau sprendžiame, tai Trišalė taryba galėtų nagrinėti visus pasiūlymus“, – kalbėjo E. Radišauskienė.

Niekas nenori nieko keisti

Tam, kad vėl buvo iškelta diskusija, trečiadienį laidoje „DELFI diena“ pritarė ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Prezidentas girdi ir mato dirbančiuosius ir nutarė dar kartą pateikti šį pasiūlymą. Vėl lygiai tokios pačios diskusijos ir toks pats nenoras ką nors keisti“, – laidoje sakė ji ir pridūrė, kad darbdaviai viską skaičiuoja finansiniais kaštais, nesieja to su šeimos santykių gerinimu.

„Nei viena, nei kita pusė nėra suinteresuota darbuotojui gerinti sąlygų“, – sakė I. Ruginienė.

„Bijau, kad jei Vyriausybė neturės politinės valios, tai niekada šis pasiūlymas dienos šviesos neišvys“, – sakė I. Ruginienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė, Seimo Socialinių reikalų komiteto narė Monika Navickienė dar praėjusiais metais registravo pasiūlymą, beveik identišką prezidento G. Nausėdos registruotam. Jos teigimu, „šeimadienio“ idėjos iškėlimas – sveikintina iniciatyva. Jos idėja taip pat buvo aptarta Trišalėje taryboje, tačiau sutarimo nerasta.

Inga Ruginienė, Eglė Radišauskienė

„Manau, kad einama teisinga kryptimi. Žmonės, kurie neaugina mažų vaikų, bet slaugo labai sunkiai sergančius tėvus ar artimuosius, lygiai tokius pat darbo ir šeimos įsipareigojimus turi. Todėl manau, kad šis pasiūlymas svarstytinas“, – idėją vertino konservatorė.

Jos teigimu, būtina užtikrinti, kad šeimos reikmėms skiriamų dienų skaičius nebūtų esmingai mažinamas.

„Aš diskutavau su darbdaviais, lygiai taip pat, kaip ir su profesinėmis sąjungomis, jos labai palaiko šią idėją, taip pat – su pačia ministerija. Man atrodo, kad visų problemų, susijusių su darbo ir šeimos įsipareigojimais derinimais, mamadieniais mes neišspręsime. Bet tai būtų labai didelis valstybės žingsnis, parodantis, jog yra svarbu, kad yra iššūkių, (…) svarbu, kad nebūtų papildomo streso tas aplinkybes derinti su darbdaviu“, – kalbėjo ji.

„O darbdaviams visada siūlau pagalvoti apie tai, kad gerų darbo sąlygų sukūrimas, kai darbuotojai jaučiasi komfortiškai savo darbo vietoje, atsiliepia ir darbo rezultatams“, – žinutę skeptiškiems darbdaviams perdavė Seimo narė M. Navickienė.

Lengva nebus

Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė spaudai Rasa Žemaitė DELFI sakė, kad sveikina šią idėją.

„Mes visada buvome už išplėstinę šeimos sąvoką ar nediskutavimą, kas yra šeima, leidžiant joms pačioms pasirinkti, kokios sudėties šeimą laiko tikra šeima. Mes labai sveikiname tokias iniciatyvas, nes niekam nėra paslaptis, jog rūpinamasis vaikais ilgainiui išauga į rūpinimąsi tėvais. Manau, kad būtų labai sveika gyventi realijomis“, – sakė R. Žemaitė.

Ligoninė

Pridūrė, kad visuomenė sparčiai sensta, todėl tai – didžiulis iššūkis. Jos teigimu, jei idėja bus pradėta vertinti kaip tikrai galimas variantas, tai nebus lengva kova su darbdaviais.

„Manau, kad verta pradėti diskutuoti apie tai. Bet kokiu atveju tai yra labai didelė naujiena. Ir jei kalbėtume apie vienam vaikui skiriamą mamadienį, kaštai darbdavių jau yra įvertinti milijonais eurų, jie sako, kad bus nuostolių. Tai yra logiška, nes darbdaviai bando įvertinti pakaitinius darbuotojus ir kitus iššūkius. Išplėtus iki senų ar negalią turinčių asmenų priežiūros ir slaugos, patrauklumas darbo rinkoje tėvų su mažais vaikais įgytų visai kitą kontekstą. (…) Labai nustebsiu, jei darbdavių organizacijos taip ims ir be jokio pasipriešinimo sutiks. Bet kita vertus, nei viena socialinė iniciatyva neatėjo lengvai“, – DELFI sakė R. Žemaitė.

Keistas sprendimas

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sutiko, kad emocine prasme ši idėja nėra netinkama. Tačiau yra niuansų, apie kuriuos būtina pagalvoti.

„Ir viena, ir kita idėja, emocine, socialine prasme yra labai gera. Bet vis dėlto tėvadieniai yra labai aišku ir suprantama, kas gauna tą naudą. Man patrauklesnė idėja yra ta, kad rūpinamės tuo, kas yra labai svarbu, – demografine situacija. Mes esame labai dėkingi tiems, kurie ryžtasi vaikus auginti, reikia jiems padėti. Bet šiuo atveju mūsų nuomonės išsiskiria“, – sakė jis.

Pašnekovas teigė, kad jei ši idėja atsidurtų teisės aktuose, galimas piktnaudžiavimas.

Danas Arlauskas

„Nesu šalininkas tokių minčių, gal kam ir bus gerai ta diena, bet mes kuriame hibridinį modelį. Čia panašiai, kaip ir per Jonines: vieni Jonai švenčia, kiti ne, bet visiems duodama, visi džiaukitės. Emociškai ir socialiai viskas gerai, bet, turint omeny pragmatinį požiūrį, jis nėra išgrynintas“, – DELFI sakė D. Arlauskas.

Pašnekovas svarstė, jei tokios dienos bus suteikiamos visiems, prasidės jų naudojimas net ir tada, kai jų naudoti visai nereikia.

„Ekonomine prasme tai būtų visiškai keistas sprendimas“, – sakė jis.

„O jeigu mes kalbame apie šeimas, kurios augina vaikus, man tai yra labai suprantamas interesas, bet reikia ieškoti tokių formų, kad nebūtų užkraunama viskas konkrečiam darbdaviui“, – DELFI teigė D. Arlauskas.