Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Jeigu Seimas pritartų, taip pat būtų numatyta galimybė tiesiogiai organizuojamuose šių Seimo struktūrų posėdžiuose atskiriems Seimo nariams ir kitiems posėdžio dalyviams dalyvauti nuotoliniu būdu iš anksto apie tai informavus posėdžio organizatorius. Beje, uždari komitetų posėdžiai negalėtų vykti nuotoliniu būdu.
„Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad nuotoliniai Seimo komitetų, komisijų, valdybos posėdžiai gali vykti tik esant ekstremaliai padėčiai ar karantinui, tačiau tokių posėdžių reikmė, kai dabar įsitikinta jų efektyvumu, gali iškilti ir kasdienėmis aplinkybėmis, ypač tuomet, kai sprendimus reikia priimti skubiai“,- sako projekto autorius. Taip pat galiojančiame Statute nenumatytas posėdžių organizavimas mišriu būdu.
Siekiant racionalesnio, prasmingesnio Seimo ir jo struktūrų darbo, J. Razma siūlo keisti ir kai kurias kitas Statuto nuostatas, kurių šiuo metu „iš esmės nesilaikoma, nes jos stokoja loginio pagrindimo“.
J. Razma siūlo atsisakyti formalaus reikalavimo šaukiant neeilinius Seniūnų sueigos posėdžius apie tai jos nariams pranešti prieš šešias valandas. „Šio reikalavimo nebuvo paisoma, kai neeiliniai seniūnų sueigos posėdžiai būdavo šaukiami plenarinių posėdžių dienomis.
Tuomet Seimo posėdyje būdavo daroma pertrauka ir Seniūnų sueiga rinkdavosi iš karto po tokio posėdžio paskelbimo. Tokią galimybę ir siūloma įtvirtinti pateiktame projekte. Taip pat siūloma numatyti galimybę atskiriems Seniūnų sueigos nariams posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, kai posėdis vyksta tiesiogiai“,- sako J. Razma.
Statuto pataisomis jis siūlo atsisakyti Seimo nutarimu tvirtinamų komitetų narių pavaduotojų, o vietoj to numatyti, kad komiteto narys savo pavaduotoją nurodytų asmeniškai, informavęs komiteto pirmininką.
Manoma, kad tai leistų lanksčiau išspręsti komitetų narių pavadavimo klausimą.
Seimo narių pareiškimus J. Razma siūlo perkelti iš vakarinio Seimo plenarinio posėdžio pabaigos į rytinio posėdžio pabaigą. „Tokiu atveju didesnė tikimybė, kad juos pastebės žiniasklaida. Jei pareiškimai yra reakcija į tam tikras tos dienos aktualijas, iki pietų juos paskelbus būtų daugiau galimybių su jais susijusioms struktūroms reaguoti“,- savo siūlymą argumentuoja politikas.
Pagal projektą, „kiekvienos dienos rytinio posėdžio paskutinės 10 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų“.
Konservatorius J. Razma siūlo sudaryti palankesnes sąlygas atskirų Seimo narių projektų įrašymui į plenarinių posėdžių darbotvarkę, atsisakant galimybės trečdaliui Seimo narių blokuoti tokį įrašymą bei neapriboti jų svarstymo trukmės dviem valandomis.
Statuto pataisomis jis siūlo atsisakyti būtinybės pateikto projekto svarstymo datą nustatyti toje pačioje sesijoje. „Šis reikalavimas sunkiai gali būti išpildomas, kai projektai pateikiami sesijos pabaigoje“,- pažymi J. Razma.
Taip pat siūloma atsisakyti prievolės priėmimo stadijoje balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, jei tam nėra prieštaraujančių Seimo narių. Jeigu parlamentarai pritartų, būtų balsuojama atskirai tik dėl tų straipsnių, kuriems priėmimo stadijoje buvo pateikta pasiūlymų.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas siūlo atsisakyti galiojančios Statuto nuostatos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos, kuri sukeldavo problemų keičiantis Seimo kadencijoms. J. Razma siūlo atsisakyti Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo parlamentui pirmaisiais metais po įvykusių Seimo rinkimų.
Siūlomos Statuto pataisos numato, kad „kiekvienais metais, išskyrus pirmuosius metus po Seimo rinkimų, (iki kovo 31 d.) Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai“.
