Siūlomas projektas numato, kad „lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina negali būti didesnė negu šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina. Neatitikus šio reikalavimo, lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina laikoma šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina“.

Kartu su L. Slušniu įstatymą teikiantys Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Domas Griškevičius, Paulė Kuzmickienė ir Jurgita Sejonienė mano, kad dabartinė teisinė sistema nesukuria pakankamos konkurencijos farmacijos rinkoje, dėl to nukenčia galutinis pirkėjas, kuris vaistinėse įsigyja vaistus su pertekliniu antkainiu.

Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas būtų skatinama ne tik rinkos dalyvių konkurencija ir skaidrumas, bet taip pat atsirastų naujų vaistinių preparatų importuotojų, kurie glaudžiau bendradarbiautų su vaistų gamintojais, siekiant palankesnių kainų.

„Viena iš pamatinių Europos Sąjungos ašių yra laisvas prekių judėjimas visoje ES, bet dėl lygiagretaus importo nebuvimo vaistinės neretai piktnaudžiauja esama padėtimi, deda didelius antkainius, turi „lentynos mokestį“. Todėl būtina didinti šio sektoriaus skaidrumą bei skatinti konkurenciją, kurios dėka vaistai atpigtų“, – sako įstatymo pataisų iniciatorius L. Slušnys.

Jo nuomone, vienintelė priemonė, galinti sukurti konkurenciją tarp didmeninių vaistų pirkėjų ir užtikrinti geriausias vaistų kainas Lietuvos gyventojams, yra lygiagretus vaistinių preparatų importas.
Anot parlamentaro, statistiniai duomenys rodo, kad lygiagrečiojo importo dėka Švedijoje nekompensuojami vaistai per vienerius metus atpigo 3,12 procento, o per trejus vaistų kainos iš viso sumažėjo 4,72 procento. L. Slušnio duomenimis, panašūs pokyčiai stebimi ir kitose ES šalyse, kurių farmacijos rinkoje galioja lygiagretaus importo principai.

Šiuo metu Farmacijos įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame nekompensuojamųjų vaistinių preparatų kainodarą, yra numatyta, kad tokių vaistinių preparatų registruotojai ir lygiagretaus importo leidimo turėtojai deklaruoja šių preparatų Lietuvai taikomas kainas, o didmeninio platinimo licencijos turėtojas bei vaistinė ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, parduodami nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių negu nustatyti Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu „Dėl Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių sąrašo patvirtinimo“.
Taigi, anot įstatymo pataisų autorių, nekompensuojamųjų vaistų kaina reguliuojama tik per nustatytus didmeninius ir mažmeninius prekybos antkainius, o taisyklių dėl analogiškų nekompensuojamų vaistų kainų dydžio, tarpusavio konkuravimo skatinimo ar pan., kaip yra nustatyta kompensuojamųjų kainų atžvilgiu, nėra.

Siūloma, kad Farmacijos įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.