Pagal galiojančias nuostatas, savivaldybės rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta, kad asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, net jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos teisę nėra ir nebuvo laikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai lapkritį paskelbė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažintas reikalavimas rinkimų plakate šalia kandidato į savivaldybės tarybos narius pavardės nurodyti apie teistumą, bet jei veika dekriminalizuota.
"Vadovaujantis įstatyme nustatyto reguliavimo nuoseklumo ir logiškumo principais atitinkamai tikslinamos ir atitinkamos Seimo rinkimų bei Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų nuostatos", - nurodo pataisas rengusi Vidaus reikalų ministerija.
KT prieštaraujančiu Konstitucijai nepripažino paties principo nurodyti apie teistumą kandidato į savivaldybės tarybą anketoje, jei veika vėliau buvo dekriminalizuota, tačiau pataisoms siūloma keisti ir šią nuostatą. Atitinkamai siūloma koreguoti ir reikalavimus kandidatams į Seimą ir EP.
Palikdamas galioti nuostatą dėl privalomo teistumo nurodymo KT pabrėžė, jog asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje paskelbdamas apie teistumą turi galimybę ją konkrečiai nurodyti ir apie ją pateikti gana išsamią informaciją. Taip, pasak KT, sudaromos "pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu".
Tačiau tuo pačiu KT konstatavo, kad tarp nusikalstamų veikų, kurios vėliau dekriminalizuotos, taip pat pagal užsienio valstybės teisę nusikalstamomis laikomų veikų, kurios pagal Lietuvos teisę nėra ir nebuvo laikomos nusikalstamomis, arba už kurias patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, ir veikų, kurios pagal Lietuvos teisę yra laikomos nusikalstamomis, yra esminis skirtumas.
Į KT dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris nagrinėjo verslininko Kęstučio Pūko skundą. K.Pūkas skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pašalinti jį iš kandidatų sąrašų, nes jis nenurodė teistumo.
Pasak K.Pūko, sovietmečiu jis buvo nuteistas už veiką, kuri nepriklausomybės laikais buvo dekriminalizuota – spekuliaciją.