Žinių radijo“ laidoje „Ateitis priklauso tiems“ Oksfordo universiteto neuropsichiatrijos doktorantė Emilė Radytė ir neuropsichologijos „Barcelona BETA Brain Research Center“ doktorantė Laura Stankevičiūtė labai aiškiai brėžė ribą tarp gatvinių ir medicininių kanapių.

„Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos verta paminėti apie gatvines ir medicinines kanapes, – kad gatvinėse kanapėse dažnai nežinome, ką iš tikrųjų vartojame. Taip, ten tikriausiai kanapių kažkiek yra, bet niekuomet neaišku, kokios tai kanapės“, – kalbėjo E. Radytė.

Pasak jaunos mokslininkės, svarbu žinoti, kad kanapių rūšių yra begalė.

„Yra virš keturių šimtų medžiagų net gi vienoje kanapių rūšyje (rūšys yra labai skirtingos). Gatvinėse kanapėse nei sudėtis nėra aiški, nei kiek yra kanapių jose, nei kam jos vartojamos, ir iš kur jos gautos“, – sakė E. Radytė.

Laidos dalyvė aiškino, kad medicininės kanapės yra visiškai skirtingas dalykas.

„Nors jose yra daug natūralių medžiagų, kurios sudaro patį kanapės augalą ir psichoaktyviąsias medžiagas, bet jas vis tiek mes galime kontroliuoti žymiai aiškiau. Nes jos dažniausiai būna praėjusios medicininius patikrinimus tam, kad būtų naudojamos klinikoje“, – aiškino E. Radytė.

Geriausiai žinomos dvi kanapėse esančios medžiagos

Kalbėdama apie pačias kanapes, mokslininkė paaiškino, kad geriausiai žinomos dvi (iš daugiau kaip 400) medžiagos, kurios yra kanapėse, tai kanabidiolis (CBD) ir tetrahidrokanabinolis (THC).

„THC yra tas labiausiai psichoaktyviąsias savybes turintis ingridientas kanapėse, o CBD turi daugiausiai raminančių savybių. Skirtingose rūšyse santykis tarp THC ir CBD labai skiriasi.

Norėdami turėti labiau psichoaktyvias medžiagas turinčių kanapių, ūkininkai jas augins tam tikromis sąlygomis, tam tikrus porūšius, tam tikru metu nuims derlių. O norėdami turėti aukštesnį CBD santykį, jie nuims derlių kitu metu“, – sakė E. Radytė.

Barselonos smegenų tyrimų centre studijuojanti L. Stankevičiūtė atkreipė dėmesį, kad yra tyrimų, kurie rodo, kad CBD gali net malšinti THC poveikį.

„Santykis tarp THC ir CBD yra ir fokusuojamas į tai, kaip bus toliau taikomas medicinoje, ir kokioms ligoms gydyti“, – sakė L. Stankevičiūtė.

Oksfordo universiteto doktorantė paaiškino, kad vienoms ligoms gydyti kaip tik reikia psichoaktyvaus efekto, o kitoms gydyti reikia aukštesnio CBD santykio.

Vartojamos simptomams malšinti

Neuropsichologijos doktorantė vengė sakyti, kad medicininės kanapės vartojamos gydymo tikslais. Pasak jos, jos vartojamos slopinti tam tikrus simptomus ir malšinti tam tikrus pojūčius.

„THC pagrindu sukurtas sintetinis preparatas yra pritaikytas chemoterapijos pacientams malšinti vėmimo pojūtį, skatinti apetitą, nes THC būtent veikia receptorius, susijusius su apetito skatinimu.

Taip pat labai daug kanapių preparatų yra vartojami įvairiems skausmams, pavyzdžiui, tokiems kaip migrenai, taip pat vartojama ir Krono ligai malšinti simptomams. ŽIV pacientai irgi turi teisę pasinaudoti kanapių medicininiais preparatais.

Ir net neurodegeneracinių sutrikimų, kaip Parkinsono, Alzhaimerio ligos, atvejais. Čia yra ganėtinai įdomu, nes žinome, kad nėra jokių vaistų, kurie iš tikrųjų sustabdo Alzhaimerio ligą, tačiau yra įvairūs preparatai, kurie gali padėti šiek tiek numalšinti patologinius mechanizmus, kurie veikia mūsų smegenyse“, – aiškino L. Stankevičiūtė.

Jaunoji mokslininkė paaiškino, kad Alzhaimerio ligos metu kaupiasi tam tikros patologinės šiukšlės, tam tikros medžiagos, kaip amiloido beta baltymai, vyksta oksidacinis stresas.

„Buvo įrodyta, kad kanabinoidai turi priešuždegiminį efektą ir padeda slopinti šituos patologinius procesus. Yra ganėtinai plati kanapinių preparatų pritaikymo įvairovė. Mokslas dar daug gilinasi. Esame pradžioje, ir labai svarbu sužinoti šalutinius efektus“, – kalbėjo L. Stankevičiūtė.

Neuropsichiatrė pridūrė, kad kanapių preparatus galima laikyti palaikomąja terapija.

„Labai dažnai naudojama skausmui malšinti, kas dažniausiai yra chroniškas simptomas, su kuriuo gyventi yra labai sunku, ir kuris labai veikia gyvenimo kokybę.

Labai daug taikymo yra ir neurologinėje, neuropatologinėje srityje. Tačiau dabar taip pat daugėja pritaikymo psichiatrijos srityje“, – pasakojo E. Radytė.

Pasak jos, dabar vienas įdomiausių tokių pavyzdžių yra kovojimas su valgymo sutrikimais.

„Tam tikri kanapių aspektai padeda ir didina apetitą. Pavyzdžiui, vis dar eksperimentuojama, padedant žmonėms su valgymo sutrikimais“, – sakė E. Radytė.

Pasak jos, dažniausiai tokie preparatai yra neoficialiai rekomenduojami gydytojų.

„Nors tai nėra oficialus to vaisto vartojimas, žmonėms su bipoliniu sutrikimu, kurie dažniausiai turi ekstremumus arba dėl depresijos, arba manijos poveikio, jiems padeda stabilizuoti nuotaikos procesus“, – pasakojo E. Radytė.

Kaip jos veikia?

Neuropsichologė paaiškino, kaip kanapės veikia žmogų. L. Stankevičiūtė pakartojo, kad kanapėse yra labai daug medžiagų. Jos vadinamos kanabinoidais. Dvi pačios populiariausios yra THC , kuris žinomas savo psichaktyviosiomis savybėmis, ir kanabidiolis (CBD), kuris neturi psichoaktyvių savybių, tačiau veikia mūsų imuninės sistemos ląsteles.

„Mūsų organizmas turi išvystytą endokanabinoidinę sistemą. Tai yra ta sistema, kuri yra skirta palaikyti mūsų įvairias organizmo funkcijas, palaikyti jų homeostazę – nuo miego iki atminties funkcijų iki apetito reguliavimo.

Kas yra įdomu, kad turime labai daug endokanabinoidų receptorių, du pagrindiniai yra CB1 ir CB2 receptoriai. Jie yra labai skirtingai išsidėstę mūsų organizme. Nuo jų išsidėstymo priklauso ir veikliųjų kanapių medžiagų efektas“, – aiškino L. Stankevičiūtė.

Mokslininkė tęsė, kad CB1 receptoriai yra paplitę centrinėje nervų sistemoje, jų gausu mūsų galvos smegenyse. CB2 receptoriai yra daugiau išsidėstę imuninėse ląstelėse.

„Kai žmogus vartoja kanapes, tam tikra efektyvioji medžiaga, tarkime THC, reaguoja su mūsų organizme esančiais kanapių receptoriais. Jie veikia rakto ir spynos principu. Jeigu teisingas raktas pakliūna į gerą spyną, tada atsirakina, ir būtent prasideda jų veikimas.

Kadangi CB1 yra išsidėstę būtent ir mūsų hipokampe, todėl yra labai dažnai patiriamas efektas, kai žmonės vartoja THC, turi įvairias atminties problemas ir kognityvinius lepsusus“, – sakė L. Stankevičiūtė.

Neuropsichiatrė E. Radytė pridūrė, kad endokanabinoidų receptoriai, kurie yra jautrūs kanapėms, yra vieni populiariausių receptorių mūsų smegenyse.

„Kodėl jie yra tokie populiarūs? Nes mes turime daug natūralių panašių medžiagų, kurios reaguoja su tais receptoriais. Tai reiškia, kad efektai, kuriuos mūsų smegenyse sukuria kanapės, yra gana natūralūs, ir jie yra gana natūraliai vykstantis procesai, tiesiog paskatinami išorinių medžiagų“, – sakė E. Radytė.

Yra ir šalutinių poveikių

Neuropsichiatrė paaiškino, kad kanapės turi ir šalutinių poveikių.

„Tai yra, kad yra sulėtėjęs mastymas, pasikeičia laiko suvokimas, dažnai padidėja kraujospūdis ir širdies ritmas. Priklausomai nuo žmogaus ir to, kam jie turi pažeidžiamesnes savybes, taip pat gali reaguoti su tuo“, – sakė E. Radytė.

Pasak jos, apskritai šiuo atveju pagrindinė žala yra nuo visų sintetinių medžiagų.

„Pačios kanapės, jeigu jos yra medicininės, jos yra patvirtintos, žinai, koks yra santykis THC arba CBD, arba, kai tai yra medicininis preparatas, jos nėra pavojingos. Pavojinga, kai darai sintetinius dalykus, kai imi gatvines kanapes, ir nežinai ką vartoji. Nes tuomet, kaip ir bet koks dalykas, jeigu primaišai, ir nežinai, ką vartoji, tuomet nežinai ir kokie bus žalingi efektai“, – sakė E. Radytė.

Mokslininkė pastebėjo, kad yra kalbama apie psichinius epizodus, kurie išprovokuojami kanapių vartojimo.

„Svarbu žinoti, kad jie dažniausiai yra išprovokuojami žmonėms, kurie jau turėjo pažeidžiamumą tam. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi polinkį į šizofreniją arba šizofrenijos atvejų šeimoje, yra labiau tikėtina, kad kanapių vartojimas paskatins jų ankstesnį atsiradimą.

Pavyzdžiui, pirmasis šizofrenijos epizodas dažniausiai atsitinka 21 metų amžiaus. Jeigu vartoji kanapes, tai gali atsitikti anksčiau“, – sakė E. Radytė.

Apskritai, pasak Oksfordo universiteto doktorantės, žala, kuri yra susijusi su kanapių nuolatiniu vartojimu, yra susijusi, jeigu kanapes žmonės pradeda vartoti iki šešiolikos arba iki aštuoniolikos metų amžiaus. Kai smegenys yra nesusiformavusios.

„Jas pradėjus vartoti vėliau, psichiatriniai efektai dažniausiai yra beveik arba visai nepastebimi“, – sakė E. Radytė.

Ji taip pat paminėjo, kad iš psichiatrinių žalingų poveikių, buvo pastebėtas atvejis, kai vienas iš kanapių sudėtinėmis medžiagomis grįstų vaistų buvo patvirtintas Europos Sąjungos, vartojimui gydant nutukimą. Jis buvo skirtas tam, kad mažintų apetitą ir padėtų žmonėms mažiau nutukti.

„Bet buvo nutrauktas vartojimas dėl šalutinio poveikio, kuris buvo mastymas apie savižudybes. (…) Šiuo metu jis nėra vartojamas. Tačiau yra galvojama, kaip jį būtų galima naudoti toliau, todėl, kad jis buvo labai efektyvus mažinant apetitą ir padedant žmonėms numesti svorio“, – sakė E. Radytė.

Pasak L. Stankevičiūtės, dar vienas svarbus efektas yra priklausomybė.

„Tai yra labai svarbus aspektas duodant tuos vaistus pacientams. Tai yra tiesa, kad tai yra vidutinį priklausomybės rizikos lygį keliantis vaistas“, – teigė ji.

Pasigenda švietimo šiais klausimais

Abi jaunos mokslininkės pasigenda švietimo kanapių panaudojimo medicinoje klausimais.

„Lietuvoje, man atrodo, mes esame įpratę kanapes matyti kaip narkotiką. Bet pats labiausiai kenkiantis narkotikas Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje), žinoma, yra alkoholis. Galbūt tiksliau kanapes vadinti tiesiog psichoaktyvia medžiaga, todėl, kad narkotinės medžiagos pagal savo apibūdinimą tikriausiai turėtų visai kitų apibrėžimų“, – sakė E. Radytė.

Kartu ji pastebėjo, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie įvairias chronines kondicijas kaip skausmą, Alzhaimerio ligą, demencijas.

„Dažniausiai kanapės yra naudojamos gydant tuos simptomus, kurie nėra staigūs vaistai, bet, kurie padeda tvarkytis su ligomis, kurioms tikriausiai reikia kitų gydymų. Kadangi mes nekalbame apie tai, kaip yra svarbu skausmą malšinti kasdienybėje, todėl mažiau kalbame ir girdime ir žinome, kaip jau minėjo Laura, iš švietimo pusės apie kanapių galimą pozityvų poveikį“, – kalbėjo E. Radytė.

Taikomas skirtingas teisinis režimas

Laidoje dalyvavusi neuropsichologė aiškino, kad medicinines kanapės yra legalizuotos daugelyje šalių – tiek Pietų Amerikoje, tiek Australijoje, taip pat Kanadoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos valstybėse.

„Skiriasi veikliųjų medžiagų kiekis, kuris yra legalizuotas. Skiriasi ir preparatų pritaikymas vienoms ar kitoms ligoms. Ne visos ligos yra leidžiamos gydyti kanapių pagrindu sukurtais preparatais vienoje valstybėje, o kitoje yra leidžiamos“, – sakė L. Stankevičiūtė.

Neuropsichiatrė aiškino, kad kontrolė vyksta per tai, kad kanapės būna išrašomos kaip ir kiti vaistiniai preparatai. Jos nuomone, piktnaudžiavimo išvengti padėtų ir žmonių informavimas, taip užtikrinant, kad jie žinotų, kad vienas preparatas bus naudingas, bet kiti tiesiog nepasieks teigiamo poveikio arba net gali būti jiems kenksmingi.

„Mano nuomone, toks ironiškiausias, bet vienas efektyviausių būdų kontroliuoti ir užtikrinti nepiktnaudžiavimą yra būdai šiek tiek laisviau reguliuoti ir suteikti prieigą prie aukštos kokybės kanapių. Kai žmonės ieško preparatų nelegaliais būdais, tai dažnai randa gatvinę kanapę, kuri yra ir šalyse, kur ji yra legalizuota, ir, kuriose yra nelegalizuota.

Tačiau didinant prieigą prie legalių, labai gerai patikrintų kanapių, matoma, kad žmonės, kurie jų nori siekti gydymo tikslais, jomis nepiktnaudžiauja, ir norintys jomis piktnaudžiauti turi prieigą prie aukštesnės kokybės produktų. Todėl yra mažinami toksikologų dažnai bijomi šalutiniai efektai ir priežastys, dėl kurių žmonės dažniausiai galėtų nukentėti“, – sakė E. Radytė.

Jauna mokslininkė svarstė, kad nuo kanapių šiaip beveik nemirštama, dažnai mirštama nuo šalutinių efektų, „pavyzdžiui, vairuojant, jeigu esi apsvaigęs, arba, jeigu atsiduri kažkokiose netyčinėse situacijose, kurios yra rezultatas to, kad tavo mastymas tiesiog yra laikinai sutrikęs“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (83)