Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas antradienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo pirmininkas socialliberalas Artūras Paulauskas bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Pasak jų, asmenų, galinčių pasinaudoti lengvatomis, ratas turėtų būti išplėstas, nes tai Neringos miestui reikalinga "socialiniu ir ekonominiu požiūriu".

Daugiau nei metus galiojęs nemokamas persikėlimas keltu iš Klaipėdos į Kuršių neriją ir atgal nuo liepos 1-osios vėl yra apmokestintas. Bilietas keleiviui į abi puses kainuoja 1,5 lito - dešimt centų brangiau nei anksčiau. Tuo tarpu automobilių perkėlimo kaina sumažėjo 6 litais ir kainuoja 32 litus.

Į Kuršių neriją keltais nemokamai keltis galinčių žmonių ir automobilių srautus nutarta riboti siekiant sumažinti keleivių ir jų transporto priemonių kėlimo į Kuršių neriją ir iš jos sąnaudas.

Neatlygintinai keltais per Kuršių marias nuo liepos 1-osios bus keliami tik Neringos mieste ir Klaipėdos Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, Kuršių nerijoje turintys savo registruotą buveinę įmonių darbuotojai ir jiems priklausančios transporto priemonės. Be to, nemokamai keltu galės naudotis tik tarnybos reikalais vykstantys greitosios pagalbos, priešgaisrinio gelbėjimo, policijos, civilinės saugos, Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijų, pasienio, kelių priežiūros, muitinės, uosto saugos tarnybų automobiliai, tolimojo bei vietinio reguliaraus susisiekimo autobusai.

Nuo praėjusių metų kovo 1 dienos bendrovės "Smiltynės perkėla" keltai į Kuršių neriją kėlė nemokamai, persikėlimo kaštai buvo dengiami Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirtomis lėšomis. Nemokamo perkėlimo tvarka šalies biudžetui per metus kainavo nuo 9 mln. iki 10 mln. litų.