„Lietuvą padalinsime į 30 rinkimų apygardų. Kiekvienoje jų bus varžomasi dėl trijų-penkių mandatų. Mandatų skaičių rinkimų apygardoje lems rinkėjų skaičius joje. Visi kandidatai balsavimo biuletenyje bus įrašyti abėcėlės tvarka, nurodant prie jų, ar jie yra konkrečios partijos, ar nepriklausomi kandidatai. Rinkėjai galės reitinguoti visus kandidatus nuo 1 iki N, t.y. tiek, kiek yra kandidatų balsavimo biuletenyje“, – Eltai savo siūlymus pristatė A. Krupavičius.

A. Krupavičiaus teigimu, net jei balsalapyje būtų reitinguotas vienas kandidatas, toks balsalapis galiotų. Į politiką pasukęs politologas akcentuoja, kad rinkėjas spręs, kuriuos kandidatus pasirinkti be partijų atrinktų sąrašų, be partijų vadų sudėliotų kandidatų eilės.
„Rinkėjas galės pasirinkti ir reitinguoti geriausius galimus savo atstovus iš visų partijų ir nepartinių kandidatų vienu ir tuo pačiu metu. Jis galės rinktis Raimundą iš „Mėlynos“ pirmu numeriu, Rūtą iš „Oranžinės“ antru numeriu, Tomą iš „Geltonos“ partijos ketvirtu numeriu. Su partijų kandidatais galės varžytis ir nepriklausomi kandidatai. Tad šalia partijų kandidatų pats rinkėjas/a galės pasirinkti nepartinius – Valdemarą trečiu numeriu“, – sakė jis.
Politologas akcentuoja, kad pagal pateiktą siūlymą rinkimų rezultatai būtų apskaičiuojami remiantis kvotos taisykle, t.y. balsų skaičius rinkimų apygardoje būtų dalijamas iš mandatų skaičiaus. Tokia formulė, pabrėžia A. Krupavičius galioja ir dabar Seimo rinkimų proporcinėje dalyje.

Taip pat politologo teigimu, naujoji Seimo rinkimų tvarka būtų patrauklesnė ir ekonomiškai.

„Seimo rinkimų organizavimas bus pigesnis, nes juose nebeliks antrojo rinkimų turo, o kiekvieno rinkėjo balsas bus stipresnis nei yra dabar, nes jis pats spręs dėl kiekvieno kandidato. Išrinkti Seimo nariai negalės pamiršti rinkėjų iki kitų rinkimų. Pagal tai, kiek tinkamai ir atsakingai kiekvienas Seimo narys įgyvendins rinkėjų lūkesčius, priklausys ar jis/ji bus perrenkami naujai kadencijai. Nauja rinkimų sistema iš esmės padidins asmeninę Seimo narių atsakomybę rinkėjams“, – akcentuoja A. Krupavičius.

Į politiką pasukęs politologas atkreipia dėmesį, kad Airija šią rinkimų sistemą naudoja beveik 100 metų, t.y. nuo 1922 metų. Ši rinkimų sistema pastaraisiais metais įvedama atskirose JAV, Indijos, Australijos valstijose, Naujoje Zelandijoje, taip pat veikia ir Škotijoje.

A. Krupavičius teigia, kad Lietuvoje apie šią galimą rinkimų tvarką diskutuota nuo 2005 metų, bet dabartines partokratijas, pasak jo, ši sistema gąsdina. Politologo teigimu, taip yra todėl, nes partijų viduje tokia sistema paskatintų konkurenciją ir griautų partinių vadų monopolijas.

A. Krupavičius akcentuoja, kad naują rinkimų sistemą būtų galimybė išbandyti 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimuose pasirinktose savivaldybėse savanoriškumo pagrindu.

ELTA primena, kad su partija „Lietuva – visų“ Seimo rinkimuose dalyvaus buvęs Lietuvos karo akademijos rektorius Raimondas Matulis, biologas Adas Darinskas, advokatė bei viena iš „Maisto banko“ kūrėjų Jūratė Zabielaitė, visuomenininkė Ramunė Mereckienė ir kiti savo profesinėje srityje kompetentingi asmenys. Su partija „Lietuva – visų“ dalyvaus ir buvusi žurnalistė Rūta Janutienė.