Idėja Lietuvai – esperanto kalbą paskelbti antrąja valstybine kalba (nes nieko įdomiau nesugalvojame). Išgarsėtumėm pasaulyje ir mažiau išleistumėm pinigų kalbų mokymuisi“, – sako G. Degėsys.

Jo nuomone, taip Lietuva labiau pradėtų domėtis pasaulis. Be to, atvykėliams mūsų šalyje būtų lengviau pritapti.

„Kadangi anglų kalbos vis tiek gerai nemokame, esperanto kalbą atvykėliams būtų labai lengva išmokti, ji juokingai lengva. Taip galėtume pritraukti ir investuotojų.

Antra galimybė – apsijuoktume – vieni profesionalai ir žinomi žmonės į esperanto kalbą žiūri labai pozityviai, kitiems tai yra juokingas užsiėmimas. Jeigu ir apsijuoktume, vis tiek išgarsėtume“, – dėstė G. Degėsys. Jo manymu, žinia, kad Lietuva esperanto kalbą pripažino antrąja valstybine, tikrai nuvilnytų per pasaulį. Ypač, jo manymu, šia žinia būtų dalijamasi Lotynų Amerikoje, kur daug esperantininkų. Taip apie Lietuvą sužinotų nežinantys.

G. Degėsio nuomone, leidyklos populiariausias knygas turėtų leisti su šalia pateiktu vertimu į esperanto kalbą. Taip lietuvius supažindintume su esperanto kalba, jie žinotų, kad ši kalba gyva. Tuo pat metu esperantiškas pasaulis labiau pažintų Lietuvą, įdomesnius mūsų autorius.

G. Degėsio aiškinimu, versti į esperanto kalbą gerokai lengviau nei į anglų, prancūzų ar vokiečių.

Gediminas Degėsys
Kartą eidamas mieste VU dėstytojas svarstė, kad viešieji užrašai pamažu galėtų būti keičiami į esperantiškus, pamažu esperanto kalba būtų įvedama į mokyklas. „Tai būtų precedento neturintis atvejis, nes dar nė viena valstybė per daugiau nei 100 metų trunkančią šios kalbos gyvavimo istoriją to nebuvo padariusi“, – sako jis.

G. Degėsys esperanto kalbos yra mokęs daugiau nei 1000 žmonių. Pašnekovo teigimu, esperanto kalbos judėjimas nemiręs, vyksta įvairūs kongresai, esperantiškų leidinių knygų mugės.

Poligloto teigimu, nors anglų kalbą linkstama laikyti tarptautine, pasaulyje to daug kas nepripažįsta. Štai keliaudamas po Kinijos gilumą arba arabiškus kraštus, išsižiojęs angliškai gali būti ir sužalotas. Nors šiandien sakoma, kad visas pasaulis kalba angliškai, keliaudamas kur nors po Afriką anglų kalba negali nusipirkti net kavos – tavęs nesupranta. „Niekur nėra parašyta, kad šiandien tarptautinė kalba yra anglų, tą mums tiesiog diktuoja ekonomika ir pinigai“, – sakė poliglotas.

Esperanto kalba – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba. Ji nėra ir niekada nebuvo gimtoji kalba jokiai tautai. Kurdamas esperanto kalbą, Liudvikas Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų pagalbine tarptautine kalba, antrąja kalba visiems pasaulyje.

Kaip laikraštyje „Universitas Vilnensis“ yra rašęs G. Degėsys, esperantininkų judėjimas ir pati šios pasaulinės kalbos kūrėjo asmenybė yra glaudžiai susiję su Lietuva. L. Zamenhofo gimtasis miestas – Baltstogė, esanti buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Tačiau pačios kalbos gimimo vieta – nuo XVI a. žinomas vienas gražiausių mažų lietuviškų Dzūkijos miestelių – Veisiejai. L. Zamenhofo žmona – Kauno žydaitė, kurios tėvas buvo karštas pasaulinės kalbos idėjos šalininkas ir mecenatas.

L. Zamenhofui Veisiejuose pastatytas paminklas.