„Pirmiausia reikia akcentuoti, jog tokio tikslo, kad regione nebūtų kolegijos, nėra. Kolegija regione yra, bet, kolegija, noriu pabrėžti, nėra pastatas. Kolegija yra studentai. Tai jeigu mes neturime studentų, tai nėra ir aukštosios mokyklos“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, kolegijų pertvarkos tikslas yra išteklių sutelkimas tam, kad gerėtų studijų kokybė ir įgyjamas išsilavinimas atitiktų regionuose esančių verslų poreikius.

„Mes jokiais būdais nekalbam apie tai, kad regionuose, tarkime, Utenoje, neturėtų būti kolegijinių studijų, jos turėtų būti, bet jos galbūt nebūtinai gali būti teikiamos Utenos kolegijos. Galbūt Utenos kolegija norės sustiprinti savo resursus ir susistiprinti susitelkus su kita kolegija ar aukštąja mokykla, ar universitetu“, – tvirtino ministrė.

ELTA primena, kad sausio mėnesį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planui. Valstybė finansuos kolegijų išteklių konsolidavimo ir jungimosi projektus. Stiprinimo projektams numatyti 20 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų.

Įgyvendinus kolegijų tinklo pertvarką, 2024 metais studentus priimti galėtų 7 kolegijos su padaliniais tuose miestuose, kuriuose jos veikia ir dabar.

Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Taip pat siekiama, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Lietuvoje šiuo metu veikia 12 kolegijų.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją