„Mes visi mokomės visą gyvenimą. Ir tobulinti savo kompetencijas, įgyti papildomas kvalifikacijas niekada nevėlu. (...) Tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Žinoma, visiškai laisvas apsisprendimas“, – LRT radijui teigė J. Šiugždinienė.
„Mes įvykdėme apklausą, gavome 400 atsakymų. Rusų kalbos mokytojų yra maždaug 800, tai iš jų beveik 300 norėtų įgyti antrą kvalifikaciją, kuo mes tikrai džiaugiamės“, – pažymėjo ministrė.
Anot jos, dauguma mokytojų nori papildomai įgyti specialiojo pedagogo ir kitų užsienio kalbų mokytojo kvalifikaciją.
„Džiaugiamės, kad didelė dalis jų išsakė, kad norėtų būti specialiaisiais pedagogais, taip pat pažymėjo ir ikimokyklinį ugdymą kaip papildomą kvalifikaciją, vokiečių, prancūzų kalbas. Tai tikrai nemaža dalis mokytojų planuoja įgyti antrą kvalifikaciją“, – nurodė J. Šiugždinienė.
Ministrės teigimu, antrą kvalifikaciją mokytojai galės įgyti rugsėjo-spalio mėnesiais, laisvu nuo pamokų metu.
„Šie procesai vyksta jau ne pirmus metus, mes sudarome mokytojams galimybę įgyti antrą kvalifikaciją. Tai, žinoma, vyksta laisvu nuo pamokų metu (...). Mes planuojame, jog rugsėjo-spalio mėnesiais galima startuoti su antros kvalifikacijos įgijimu, taigi, tai vyktų laisvu nuo pamokų metu“, – sakė J. Šiugždinienė.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje ministrė J. Šiugždinienė išplatino laišką, kuriame švietimo bendruomenę ir savivaldybes pakvietė imtis konkrečių veiksmų populiarinant Europos Sąjungos kalbų mokymąsi, ieškoti galimybių užtikrinti teisę mokiniams rinktis antrąją kalbą.
Rusų kalbos mokytojai, norintys įgyti antrą kvalifikaciją, buvo kviečiami užpildyti klausimyną. Antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.
Rusų kalba kol kas išlieka dažniausiai pasirenkama antra užsienio kalba, tačiau jos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas mažėja. Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – šiais mokslo metais ją pasirinko 21,5 proc. (praėjusiais – 15,2 proc.). Prancūzų kalbą pasirinko 8 proc. (pernai – 7 proc.).
