Apie tai ji žurnalistams pranešė ketvirtadienį po susitikimo su vadovėlių leidėjais.
„Sutarėme labai konkrečiai, kad leidėjai per dvi savaites peržiūrės visus savo leidžiamus vadovėlius, kad nebūtų tokių situacijų, kurias turime su rusų kalbos vadovėliu. Rusų kalbos vadovėlis yra išimtas iš apyvartos, taip pat iš visų sistemų, išsiųstas raštas mokykloms, kad šiuo vadovėliu naudotis negalima. Jis taip pat išimtas iš archyvų“, – sakė J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, tai – leidyklos „Šviesa“ vadovėlis „V dobryj put“, jame „yra vietos, kurios šlovina Rusiją, ir šiame, brutalaus karo kontekste, yra visiškai nepriimtinos“.
„Tų vietų buvo nemažai“, – sakė ji.
J. Šiugždinienės teigimu, Nacionalinė švietimo agentūra savo ruožtu atliks „visų rusų kalbos vadovėlių vertinimą“. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 21 skirtingas rusų kalbos vadovėlis, skirtas tiek besimokantiems gimtosios, tiek antrosios kalbos.
„Taip pat (...) atliksime kalbų teminę peržiūrą mokyklose, kad matytume visą paveikslą“, – teigė ministrė.
Grąžins pinigus už vadovėlius
Ji nurodė, kad „Šviesa“ grąžins mokyklos lėšas už įsigytus vadovėlius.
„Jie tą patvirtino, kad už šiais metais įsigytus vadovėlius grąžins pinigus“, – sakė J. Šiugždinienė.
Anot ministrės, leidykla per susitikimą nurodė, kad nebeleis rusų kalbos vadovėlių.
„Bet mes vis dėlto manome, dar turėsime diskusiją, kad taip neturėtų būti. Turime turėti gerus vadovėlius, bet čia yra verslas, jie turi galimybę apsispręsti“, – kalbėjo ji.
„Šviesos“ leidykla vėliau informavo, kad savo iniciatyva peržiūrėjo ir revizavo visus leidžiamus vadovėlius, o leidyklos viduje pradėjo „savarankiškai taikyti griežtą turinio galiojimo kontrolę“.
Kaip teigė leidyklos vadovė Milda Juonė, leidykla nebekuria ir nebekurs rusų kalbos mokymui skirtų priemonių, ir skirs daugiau dėmesio, „kad pasikeitusi geopolitinė situacija būtų labai objektyviai integruota į naujos kartos vadovėlius“.
„Esama situacija indikuoja, koks jautrus klausimas yra mokomasis turinys, nes pasaulis keičiasi tikrai greičiau nei bendrojo ugdymo programos. Ir dar kartą atkreipiame dėmesį – mokyklose yra nemažai seno turinio. Nors oficialiai tai buvo galiojantis ir programas atitinkantis vadovėlis, dėl kurio iš mokyklų nesulaukta jokių pastebėjimų, proaktyviai patys prašėme išimti jį iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės“, – pranešime sakė M. Juonė.
Kaip praėjusią savaitę skelbė LRT radijas, šiuo metu pasirinkę rusų kalbą 6–12 klasių moksleiviai vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą, o karą Ukrainoje tęsianti šalis pristatoma kaip patraukli demokratinė valstybė.
Rusų kalbos vadovėlių leidėjai teigia, kad prasidėjus karui sustabdė prekybą jais.
Ministrė nurodė, kad prieš pranešimus žiniasklaidoje nusiskundimų apie rusų kalbos vadovėlius nebuvo sulaukta.
Anot ministrės, minėtą vadovėlį naudojo tik nedidelė dalis mokyklų. Mokykloms ji rekomenduoja rinktis kitas priemones, o kol lauks grąžinamų pinigų ir įsigys naujas priemones, J. Šiugždinienė sako, kad mokytojai galėtų naudotis ir kitais prieinamais šaltiniais.
Ji taip pat tvirtino, kad rusų kalbą, kaip antrąją, renkasi vis mažiau moksleivių, matomos tendencijos, jog auga besirenkančių prancūzų, vokiečių kalbas. Planuojamos ir įvairios skaitmeninės priemonės, skirtos nuotoliniam ir hibridiniam kalbų mokymuisi.
Atsakomybė – leidėjui
Susitikime dalyvavęs leidyklos „Baltos lankos“ vadovas Saulius Žukas tvirtino, kad daugelis leidyklų savo vadovėlių turinį yra peržiūrėjusios, tad įvertinti jį per artimiausias dvi savaites nekils problemų. Anot jo, visą atsakomybę, įskaitant ir finansinę, už vadovėlių turinį prisiima leidykla, samdanti ir nepriklausomus recenzentus.
Jo nuomone, situacija dėl iš mokymo programos išimto vadovėlio susiklostė ir dėl pačių mokyklų kritiško požiūrio stokos.
„Šį dalyką vertinu labai rimtai. Man tai rodo ir kitas bėdas, nors dabar viskas nukreipta į „Šviesą“ (...). Nebuvo tos kritinės minties, sklindančios iš mokyklų. Ką sako ministerija – mokytojai gali ir nesinaudoti vadovėliais, patys susirinkti medžiagą. O kas ją kontroliuoja?“, – svarstė jis.
„Šiuo atveju, jei rusiškose mokyklose nėra kritiškumo, kad tai būtų pastebėta 2014-2015 metais, tad kontekstas, į kurį patenka vadovėliai, kelia problemų“, – kalbėjo leidyklos vadovas.
Jis ragino ministerija pagalvoti, kuo užpildyti spragą, kad mokytojai nesiimtų ieškoti šaltinių internete, nes kiltų pavojus, jog bus naudojamas „indoktrinuotas turinys“.
S. Žukas sako, kad, pavyzdžiui, lenkiškuose vadovėliuose taip pat „turime įtampos zonų“ dėl skirtingo istorijos traktavimo, tačiau šias problemas iš esmės sprendė Lietuvos ir Lenkijos bendra ekspertų taryba.
Anot S. Žuko, lenkų, rusų kalbų ir kitų mažatiražių vadovėlių leidyba leidykloms nėra finansiškai patraukli, tad turėtų būti dotuojama ministerijos.
Rusų antrąja užsienio kalbą yra pasirinkę daugiau nei 110 tūkst. arba 75 proc. 6–12 klasių moksleivių.