„Aš pateikiau tam tikrus faktus, kurių vertinimą palieku Priežiūros komitetui. Mes be abejonės visi siekiame, kad ta politika būtų kuo vieningesnė ir kuo labiau atitiktų mūsų ilgalaikes partines nuostatas užsienio politikos srityje, ir, kad mes neatrodytume besiginčijantys tomis temomis, kuriomis paprastai Lietuva garsėja savo vienybe – būtent užsienio ir saugumo politikoje“, - sakė Ž. Pavilionis išėjęs iš Priežiūros komiteto posėdžio.
TS-LKD Priežiūros komitetas Ž. Pavilioniui konstatavo įstatų ir rinkiminės tvarkos pažeidimus būti tolerantiškam kitam partijos nariui, gerbti jo nuomonę ir pasisakymus, skyrė įspėjimą ir rekomendavo ateityje vengti panašaus pobūdžio kalbėjimo ir tiesų ieškojimo tam, kad nebūtų daroma reputacinė žala partijai, teigė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
Savo paaiškinime Priežiūros komitetui Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad V. Ušackas paskelbė, jog kandidatuos prezidento rinkimuose nesulaukęs TS-LKD atvirų rinkimų pabaigos, jis nėra patvirtinęs, kad, pralaimėjęs pirminius partijos rinkimus, nacionaliniuose rikimuose parems rinkimų nugalėtoją bei nedalyvaus tolimesniuose rinkimuose prieš TS-LKD kandidatą.
„Taigi nuoširdžiai manau, kad viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu esu svarstomas Priežiūros komitete yra tai, jog garsiai ginu ir išsakau TS-LKD įtvirtintas vertybes ir politiką Rusijos atžvilgiu, kurias kvestionuoja, mano nuomone, mūsų partiją paliksiantis p. V. Ušackas“, – rašė Ž. Pavilionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis V. Ušacko motyvas kreipiantis į Priežiūros komitetą yra „šmeižtas dėl prorusiškumo“.
„Šį terminą suprantu kaip neprincipingą „palankumą“ Rusijai ar jos vykdomai politikai, kas prieštarauja TS-LKD atstovaujamoms vertybėms bei Lietuvos užsienio ir saugumo politikai“, – rašė Ž. Pavilionis.
Jis Priežiūros komitetui pateikė V. Ušacko pasisakymų pavyzdžių ir daugiausiai viešų faktų, kuriais remiantis grindė savo nuomonę.
Jis priminė, kad beveik prieš dešimtmetį, 2009 m. rugsėjo 22 d., kritikuodami V. Ušacko inicijuojamus Rytų politikos ypatumus, į tuometinį TS-LKD lyderį ir premjerą Andrių Kubilių konfidencialiu raštu kreipėsi TS-LKD nariai Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Kaip rašo Ž. Pavilionis, po šio kreipimosi V. Ušackas buvo nušalintas nuo užsienio reikalų ministro posto. Konfidencialaus dokumento turinio jis neatskleidė, tačiau pridėjo nuorodą į 2011 m. rugsėjo 7 dienos tinklapyje lrt.lt publikuotą straipsnį „V. Ušackas – tikrasis draugystės su A. Lukašenka ir Rusija architektas“.
Atkreipė dėmesį į ryšių tinklą
Jis taip pat pabrėžė, kad Skuodo skyriaus pirmininko Gedimino Anužio keliami klausimai partijai iškraipo jo teiginių esmę.
„Niekada nesu teigęs, kad mūsų partiją formuoja oligarchai, tačiau esu viešai minėjęs apie a.a. Bronislavo Lubio ryšius su V. Ušacku, taip pat jo ryšius su V. Uspaskichu, kuris ne kartą yra viešai išsakęs viešą paramą V. Ušackui bei siūlęs jį skirti užsienio reikalų ministru nuo Darbo partijos dar 2004 m.“, – rašė Ž. Pavilionis.
Jis taip pat, pateikdamas nuorodą į šių metų publikaciją naujienų portale DELFI, priminė, kad V. Uspaskichas siūlė rinkti V. Ušacką prezidentu.
„Esu kritikavęs ir dešiniosios Kauno mero V. Matijošaičio rankos, „Vieningo Kauno“ atstovo Povilo Mačiulio perėjimą dirbti į V. Ušacko komandą (tai pats p. V. Ušackas pradžioje neigė). Visa tai, mano nuomone, ilgainiui gali grėsti partijos vientisumui“, – rašė Ž. Pavilionis.
Jis teigė viešai minėjęs ir V. Ušacko draugystę su G. Žiemeliu, kuri, pasak jo, užsimezgė Maskvoje, ir kurią pabrėžė žiniasklaida minint V. Ušacko 50-metį. Pridedamos nuorodos į publikaciją portale „alfa.lt“ ir žurnalą „Stilius“, kur buvo publikuotos nuotraukos.
„G. Anužio referencija į V. Ušacko giminę nėra etiška, nes konkretų asmenį bei jo veiksmus vertinti vargu ar galima vertinant jo tėvus“, – rašė Ž. Pavilionis.
Įtarimų kilo prieš dešimtmetį Londone
Jis teigė V. Ušacko polinkį nuolaidžiauti Rusijai pirmą kartą pastebėjęs beveik prieš dešimtmetį Londone, ir apie tai kalbėjęs viešumoje. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad V. Ušackas dažnai kritikuoja prezidentę dėl pernelyg griežtos politikos Rusijos atžvilgiu.
„Asmeniškai pritariu ir palaikau prezidentės, kuri pagal LR Konstituciją yra pagrindinė Lietuvos užsienio politikos formuotoja, politiką, todėl manau, kad p. V. Ušacko politika yra „prorusiškesnė“ arba „palankesnė“ Rusijai nei prezidentės. (…) Noriu pabrėžti, kad Prezidentė iš esmės tęsia Lietuvos užsienio ir politikos tradicijas, suformuotas dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušroje bei vėliau tęstas ir Prezidento Valdo Adamkaus. Tuo tarpu V. Ušacko politika Rusijos atžvilgiu atsiskyrė nuo šios tradicijos dar 2009 m.“, – rašė Ž. Pavilionis.
Jis prisiminė, kad tais metais, spalio 29 d., per susitikimą LR amabasadoje Londone, V. Ušackas pasidalino su juo pro memoria (atsiminimais), kurioje buvo išdėstyti argumentai, kodėl TS-LKD reikia atsisakyti pasenusio „landzbergizmo“ bei pereiti prie britų konservatorių seniai puoselėjamo modernumo ir pragmatiškumo santykiuose su Kremliumi.
Šią pro memoria prezidentas Valdas Adamksus mini ir 469 puslapyje savo dienoraščio „Paskutinė kadencija“ bei žurnalistas Vladimiras Laučius savo interviu tinklapiui „lrt.lt“ su prezidento V. Adamkaus patarėju, nurodo Ž. Pavilionis.
Pastebi politikos posūkį
Pasak jo, jam dirbant užsienio reikalų viceministru, tuometinis ministras V. Ušackas „visai URM (Užsienio reikalų ministerijos) vadovybei pareiškė, kad nuo šiol vystys pragmatišką politiką Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, todėl dėmesys Gruzijos, Ukrainos, Moldovos kovotojams už laisvę taps neprioritetinis“.
„Šį posūkį vaizdžiai iliustruoja ir p. V. Ušacko 2009 m. pasisakymas: „Demokratiją galima eksportuoti tik į tas rinkas, kurios tam pribrendusios. Nei Ukraina, nei Baltarusija tam nėra pribrendusios, todėl mes turime apsiginkluoti tam tikra kantrybe, tačiau ir nuoseklumu. Ir vykdyti politiką, kuri Lietuvai būtų naudinga – tai yra pragmatinę politiką“, – cituojama dalis interviu tinklapiui „lrytas.lt“.
Dokumente nurodoma, kad Rytų Europos studijų centre (RESC) dirbančiam ekspertui (dabar Seimo nariui) Laurynui Kasčiūnui užsienio reikalų ministro kabinetas perdavė užsakymą – parengti studiją, kurioje būtų pagrįsta tokio posūkio užsienio politikoje būtinybė.
Tada, esą atėjęs pas jį, kaip Rytų politiką kuruojantį viceministrą, L.Kasčiūnas pasakė, kad tokių išvadų, kurių reikalauja ministras, jis studijoje neformuluos, bet, atvirkščiai, pagrįs būtinybę užtikrinti užsienio politikos tęstinumą.
Pasak Ž. Pavilionio, taip L. Kasčiūnas ir padarė, o užsienio reikalų ministro kabinetas jam perdavė, kad daugiau jokių studijų rašyti neteks.
Įžvelgia įtaką prezidentei
Jo teigimu, 2009 m. V. Ušackas įtikino prezidentę padaryti posūkį santykiuose su Baltarusija – „po ilgametės paramos Baltarusijos disidentams prezidento V. Adamkaus laikais, dviejų susitikimų su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, V. Ušacko iniciatyva buvo suorganizuotas prezidentės susitikimas su diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, kurio metu diktatorius praktiškai išsityčiojo iš Lietuvos vadovės“.
„Panašų rezultatą matome ir po tuo metu V. Ušacko organizuoto paskutiniojo D. Grybauskaitės susitikimo su V. Putinu, kai Rusijos vadovas pareikalavo sustabdyti Lietuvos energetikos saugumo projektus ir paklusti Maskvos nurodymui tęsti „Rosatom“ ir „Gazprom“ projektus.
Atkūrus tokią „pragmatišką“ politiką su Rusija, buvo pamiršta ir prezidento V. Adamkaus laikais labai sunkiai pasiekta (blokuojant ES-Rusijos susitarimą) ES parama siekiant išaiškinti Sausio 13-osios bei Medininkų žudynių kaltininkus“, – rašė Ž. Pavilionis.
Jis atkreipė dėmesį tuomet ministro V. Ušacko ir Lenkijos diplomatijos vadovo R. Sikorskio iniciatyvą vienašališkai liberalizuoti vizų režimą su Kaliningradu. Pasak parlamentaro, tuo metu to labai norėjo Rusija, tačiau šią iniciatyvą blokavo Valstybės saugumo departamentas, prieš ją pasisakė ir prof. Vytautas Landsbergis.
Ž. Pavilionis, pridėdamas nuorodas į publikacijas spaudoje, teigia, kad „V. Ušackas ir šiuo metu nuolat pasisako už dialogo su Kremliumi atnaujinimą, politikos peržiūrą, artimesnius ryšius su Rusijos verslu, nors TS-LKD atstovai pasisako už dar griežtesnes ES ir JAV ekonomines sankcijas Rusijai, ilgalaikę politiką Rusijos atžvilgiu, išvengiant dialogo ar nuolaidžiavimo Kremliui“.
Parlamentaras paragino Priežiūros komitetą įvertinti, ar V. Ušacko teiginiai nedaro žalos TS-LKD ir Lietuvos valstybei.
Pavilionį kaltina melo ir šmeižto kampanija
Ušackas apkaltino Ž. Pavilionį vykdant melo ir šmeižto kampaniją, ir taip rodant nepagarbą savo partiečiams ir partijai.
„Man apmaudu žiūrėti, kad Ž. Pavilionis toliau tęsia savo melo ir šmeižto kampaniją, už kurią ką tik buvo įspėtas TS-LKD Priežiūros komiteto. Taip jis pirmiausiai išreiškė pagarbą savo partiečiams ir partijai“, - sakė jis.
Kandidato vertinimu, „tai yra pavyzdinė Kremliaus propaganda, kai yra paimami keli faktai, ir toliau jie yra apvynioti melo ir prasimanymų porcija“.
„Aš tikiuosi, kad partija ras drąsos įvertinti Ž. Pavilionį elgesį iškart po to, kai jis gavo įspėjimą iš Priežiūros komiteto. O jeigu kas nors turi kokių nors klausimų, ir jeigu tai yra svarbu Lietuvos žmonėms, esu pasiruošęs atsakyti dar ir dar kartą, ką jau esu pasakęs daug kartų“, - sakė V. Ušackas.