Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 9 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas antrą dieną iš eilės.

Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 1678 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 19,5 tūkst žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1055 COVID-19 sergantys pacientai – šiek tiek daugiau nei diena prieš tai, 92 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 14,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo ir siekia 833,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi pakilo ir siekia 15,3 procento – abu šie rodikliai, lyginant su ankstesne para, paaugo.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 529,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,5 tūkst. žmonių.

Ligoninės ir mirtys

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 143 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.

66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 893 žmonėms.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.

71 proc. ligoninėse gydomų pacientų yra neskiepyti arba skiepyti nepilnai. Tokie pacientai taip pat sudaro 80 proc. reanimacijos pacientų.

Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė keturi vyresni nei 80-ies metų žmonės, dviems buvo per 50, taip pat mirė po vieną 40-ies ir 60-ies metų amžiaus grupės asmenį.

Pilnai paskiepyti buvo abu penkiasdešimtmečiai bei vienas vyresnis nei 80-ies metų asmuo.

Iš 7475 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepytas buvo 661. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,1 tūkst. mirčių.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1,92 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,15 mln. gyventojų, dar maždaug 683 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.

Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,7 proc. gyventojų.

Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 3,2 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12-15 metų vaikų – 36,4 proc.

Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 71,6 procento.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,26 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,44 mln. iš jų.

Šiuo metu koronavirusu tebeserga 19,2 tūkst. žmonių – pora tūkstančių daugiau nei prieš parą.

Primename, kad šventiniu laikotarpiu renginius tikrinę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai nustatė du reikalavimų nesilaikiusius organizatorius.

Iš viso patikrinti 56 renginiai visoje Lietuvoje, kurie vyko tiek didžiosiose šalies koncertų salėse, arenose, teatruose, prekybos ir laisvalaikio centruose, tiek rajonų kultūros centruose, bibliotekose, antradienį pranešė NVSC.

„Pirmenybę teikėme renginiams, kuriuose dalyvauja daugiau nei 500 žiūrovų. Tokiuose renginiuose iš tiesų kyla didesnė rizika, be to, jiems nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su lankytojų srautų ribojimu. Tačiau tikrinome ir mažesnius renginius“, – pranešime teigia NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Pažeidimai nustatyti baleto spektaklyje ir parodoje. NVSC užfiksavo, jog šių renginių metu nebuvo užtikrinama, kad eilėse būtų išlaikomas saugus ne mažesnis kaip dviejų metrų atstumas tarp asmenų ar asmenų grupių, nebuvo valdomi žiūrovų srautai prieš renginį, nustatyti pažeidimai, susiję su viešojo maitinimo vietų įrengimu ir asmenų iš skirtingų sektorių aptarnavimu.

Užfiksuota kaukių dėvėjimo (organizatoriai neužtikrino kaukių dėvėjimo kontrolės viso renginio metu) ir kitų pažeidimų. Organizatoriams pradėtos administracinių nusižengimų teisenos.

Patikrinti įvairūs koncertai, spektakliai, kino seansai, parodos. Nemažoje dalyje jų NVSC specialistai lankėsi kartu su policijos pareigūnais, savivaldybių administracijų atstovais.

Pagal nustatytus reikalavimus, į renginius, vykstančius uždaroje erdvėje, gali patekti tik asmenys, turintys galimybių pasą, renginių metu privalu dėvėti kaukes, be to, yra nustatyta, kaip turi būti skirstomi lankytojų srautai, kaip turi būti užtikrinama galimybė rankų higienai ir kiti reikalavimai.

Anksčiau skelbta, kad Kauno apskrities policija pradėjo administracinę teiseną dėl galimų pandemijos valdymo priemonių pažeidimų Gruodžio 29 dieną „Žalgirio“ arenoje Kaune vykusiame SEL koncerte. Pareigūnai sulaukė skundų, jog daugybė renginio dalyvių nedėvėjo kaukių, nesilaikė saugaus atstumo.

NVSC BNS informavo, jog dėl SEL koncerto atlieka tyrimą ir šiuo metu renkama su renginiu susijusi medžiaga.

Epidemiologai: COVID-19 protrūkių dar mažėja, bet nerimą kelia omikron atmaina

Epidemiologai teigia kol kas stebintys palankias tendencijas COVID-19 protrūkių žemėlapyje, tačiau nerimauja, kad situaciją gali pakeisti plintanti omikron atmaina.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) antradienį skelbiamais duomenimis, paskutiniąją 2021-ųjų savaitę bei pirmosiomis šių metų dienomis protrūkių sumažėjo dar penktadaliu. Teigiami poslinkiai stebimi jau antrą savaitę iš eilės, po prieš tai kelis mėnesius trukusio aktyvių COVID-19 ligos protrūkių plėtimosi.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuotas 451 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – 575 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Vis dėlto NVSC laikinosios direktorės Giedrės Aleksienės teigimu, gerėjimas protrūkių kreivėje dar tikrai nėra tvarus, situaciją reikėtų vertinti rezervuotai, su atsarga dėl plintančios omikron atmainos.

„Fiksuojame vidinį dar mokslo visiškai nepažintos omikron atmainos plitimą. Dauguma ja užsikrėtusiųjų nepatenka į rizikos grupes, tad sunku prognozuoti, kaip keisis epidemiologinė situacija, kokias pasekmes ši atmaina gali sukelti. Kitaip tariant, tai yra rimtas signalas dar labiau saugotis patiems ir saugoti savo artimuosius, sumažinti kontaktus, jei yra galimybė – dirbti iš namų ir, žinoma, pasiskiepyti, nebedelsti“, – sako G. Aleksienė.

NVSC pabrėžia, kad preliminariais kitų valstybių duomenimis, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims sustiprinančioji dozė apie tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja COVID-19 omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.

Pauzė ugdyme stabilizavo padėtį

Epidemiologų vertinimu, šalies ugdymo įstaigose kaip ir rudens, taip ir žiemos atostogų metu epidemiologinė padėtis pagerėjo.

„Kitaip tariant, pauzė ugdymo procese, kaip rodo šiuo metu turimi duomenys, leido užgesinti dalį įsiplieskusių židinių, taip mažinant bet kokias galimas rizikas sistemai perdegti. Panašų vaizdą stebėjome ir lapkričio mėnesį, kaip protrūkių ugdymo įstaigose skaičius nuo rekordinio po mokinių atostogų sumažėjo 60-čia procentų ir, nors vėliau stebėjome augimą, jis nebuvo toks grėsmingas“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Paskutiniąją metų savaitę ugdymo įstaigose registruoti 306 aktyvūs, t. y. besitęsiantys, COVID-19 ligos protrūkiai, kai pieš savaitę jų buvo 396. Kaip ir anksčiau, didžiąją dalį sudarė protrūkiai, registruoti mokyklose, tačiau išaugo vaikų darželiuose registruotų protrūkių dalis – ji siekė 17 proc., skaičiuojant nuo visų ugdyme registruotų aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių.

Toliau stebima tendencija, jog 97 proc. ugdymo įstaigose registruotų protrūkių nėra skaitlingi, pirminių atvejų skaičius juose nesiekia dešimties. Gausus protrūkis šiuo metu registruotas vienas – jame registruota per 30 susijusių COVID-19 ligos atvejų.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, kaip ir ankstesnes dvi savaites.

Protrūkių sumenko visuose sektoriuose

NVSC epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad paskutiniąją 2021-ųjų metų savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo visuose sektoriuose.

Gydymo įstaigose fiksuota 10-čia proc., socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 18 proc. mažiau aktyvių protrūkių nei savaitę prieš tai. Gamybos sektoriaus įmonėse padėtis taip pat pagerėjo – praėjusią savaitę registruoti 29 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, arba penktadaliu mažiau, lyginant su ankstesne savaite.

Prekybos sektoriuje registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumenko beveik perpus – nuo 13 iki septynių. Maisto pramonės įmonėse protrūkių dar labiau sumenko – jų fiksuota 60-čia proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai.

Paslaugų įmonėse, statybų, taip pat logistikos ir transporto versle, žemės ūkio sektoriuje registruotas nuo kelių iki keliolikos procentų siekęs aktyvių COVID-19 ligos protrūkių mažėjimas.

NVSC primena, kad protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Epidemiologai pabrėžia, kad užsikrėtusieji COVID-19 gali padėti stabdyti jo plitimą kuo skubiau užpildydami jiems skirtą anketą internete, nurodydami, kur galėjo užsikrėsti, taip pat kontaktinius asmenis. Taip pat gyventojai raginami vakcinuotis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės