Apie šias problemas antradienio rytą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje pasakojo medikai.

Vieni nurodymai prieštarauja kitiems

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė frakcijos posėdyje prabilo apie didžiulį chaosą.

„Pirmiausia, dėl ko tas chaosas vyksta? Darbas ciklais mažina paslaugų prieinamumą, tai vienas iš pagrindinių aspektų. Jei mes neleidžiame medikams dirbti kitoje darbovietėje, tai, be abejo, paslaugų nesulauks pacientai kitose jų darbovietėse. Nukenčia regioninės ligoninės, nukenčia ir privatus sektorius“, – problemas vardijo ji.

„Visas reguliavimas paremtas draudimais. (...) Buvo sakoma, kad darbuotojas galės nepasirašyti, nepersirašyti sutarčių, bet girdime iš kai kurių ligoninių – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, – kad tai yra direktoriaus įsakymai. Labai aiškiai pasakoma, kad darbas kitose institucijose praktiškai draudžiamas. Tai interpretuojama ne kaip ministro rekomendacija, o kaip draudimas“, – teigė medikų profsąjungos vadovė.

Ž. Gudlevičienė sakė nesuprantanti, kaip su šia rekomendacija gali įvykdyti kitus nurodymus – pas šeimos gydytoją patekti per 7 dienas, pas specialistą – per mėnesį.

„Tai įgyvendinti visiškai neįmanoma“, – sakė ji.

Medikų sąjūdžio vadovė teigė, kad eilės pas specialistus jau dabar siekia net lapkričio mėnesį.

Nusiskundimų medikai turi ir dėl atlyginimų.

„Kaip prieš tai kalbėjome su ministerija, kai mus kvietė pasirašyti deklaracijos, (…) mūsų pirmas klausimas buvo, kas kompensuos jiems atlyginimo dalį? (…) Viskas buvo nupasakota labai gražiai, kad tuos atlyginimus jie gaus, darbo užmokestis nenukentės, bet to neįvyko. Visas reguliavimas buvo paremtas draudimais“, – antradienio rytą sakė Ž. Gudlevičienė.

Pasak Ž. Gudlevičienės, medikai gerokai neteko pajamų – dirbusieji COVID-19 skyriuose, kurie po kontakto su sergančiuoju laikėsi saviizoliacijos, gavo žymiai mažesnius priedus, nei buvo tikėtasi dirbant pavojingomis sąlygomis.

„Tie 100 proc. priedai už nedarbingumo pažymėjimus nėra mokami, nes tokie priedai yra, (...) jei nustatyta profesinė liga (jei būtų nustatyta COVID-19). Medikas izoliuojasi, paskui pasidaro COVID-19 testą. Turime džiaugtis, kad jam nenustatyta, jis nesusirgo, neužsikrėtė, bet tuomet nemokama už nedarbingumą 100 proc. Medikas gauna mažesnes pajamas. Nukentėjo didžioji dalis medicinos darbuotojų netekę dalies savo pajamų“, – pažymėjo Ž. Gudlevičienė. Dėl to, tvirtino medikų atstovė, būtina atkurti paslaugų teikimą.

Ji teigė, kad jei medikui nėra patvirtintas koronavirusas, jis negauna ir didesnio darbo užmokesčio.

„Kuo skubiau reikėtų sugrąžinti ir atkurti paslaugų teikimą, tai galima daryti saugiai, panašiomis apimtimis, kurios buvo iki koronaviruso; eilės didžiulės, pacientų nepasitenkinimas auga ne dienomis, o valandomis. O kitas klausimas – ar tai yra COVID-19 reforma?“ – klausimą kėlė ji.

Laikas atvers didžiules sveikatos problemas

Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas TS-LKD posėdyje prognozavo, kad jei ir toliau bus atsakingai laikomasi atsargumo priemonių, jei ateitų antroji koronaviruso banga, ji nebūtų triuškinanti.

V. Pečeliūnas paaiškino, kodėl šis sprendimas sukėlė tiek sumaišties.

„Nepaisant pandemijos, nepaisant daugybės problemų, viena tema medikų bendruomenėje yra vyraujanti – operacijų vadovo įsakymas dėl darbo ciklais. Net neaišku, kaip tai pavadinti, lyg rekomendacija. Tas nekonkretumas sukėlė didžiulę sumaištį. Žmonės kalba ne apie pacientus, o apie tai, kas tapo rimta problema, – darbas ciklais.

Kodėl šitas sprendimas sukėlė tokią sumaištį? Ne paslaptis, kad didžioji dalis Lietuvos gydytojų dirba keliose įstaigose, grafikų, darbo vietų derinimas būdingas visiems. Jie leido užtikrinti pacientams teikiamų paslaugų kiekybę ir kokybę“, – TS-LKD frakcijos posėdyje sakė V. Pečeliūnas.

Jis teigė, kad šią rekomendaciją skirtingos įstaigos supranta nevienodai, todėl derinti grafikus tampa neįmanoma.

„Tai riboja gydytojų teisę dirbti (…), neabejotinai veikia ir dar stipriau ateityje paveiks pacientų teises, nes bus ribojamas paslaugų gavimas“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas.

V. Pečeliūnas teigė, kad artimiausiaisiais mėnesiais bus pastebimos didžiulės pacientų sveikatos problemos.

„Jau po 1–2 mėnesių bus ne tik nusiskundimų dėl nepatogumų, prasidės labai rimtos problemos su pacientų sveikata“, – prognozavo jis.

„Matau pacientus, kurie blaškosi, negauna reikiamų paslaugų, nežino, kada jų gydytojas dirbs, kenčia. Daugybė žmonių vartoja vaistų nuo skausmo dėl lėtinių problemų“, – problemas vardijo V. Pečeliūnas.

„Neabejotinai šis sprendimas daro įtaką pajamoms. Algos padidintos, (…) bet realiai šiomis aplinkybėmis, kai žmonės negali dirbti, jų algos ir pajamos žymiai sumažėjo. Nors formaliai žiūrint turėjo didėti, bet po šios sumaišties pajamos kur kas mažesnės“, – teigė jis.

Rajonuose labai keblu

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas kalbėjo apie šių sprendimų įtaką mažųjų miestų sveikatos įstaigoms.

„Darbuotojas atsiduria tokioje padėtyje, kad arba turi imti 2 savaičių atostogas per mėnesį, o tai yra nerealu, arba išeiti iš to darbo“, – kalbėjo Molėtų ligoninės direktorius.

„Visi šitie reikalavimai nebuvo derinti su organizacijomis, tiesiog išėjo įsakymo forma, ir to mes turime laikytis“, – antradienio rytą sakė V. Grigas.

„Situacija rajonuose kebli. Tas planinis darbas labai sunkiai įsivažiuoja“, – TS-LKD frakcijos posėdyje nuotoliniu būdu sakė V. Grigas.

Ir pripažino, kad trūko net paprasčiausios komunikacijos su gydymo įstaigų vadovais.