aA
Valstietė-žalioji Agnė Širinskienė paaiškino, kad pataisą dėl skolinimosi partijoms kartu su spendimu dėl įsipareigojimų NATO vykdymo teikė todėl, kad tai yra vieno ir to paties biudžeto reikalai. Buvusi finansų ministrė iš opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Ingrida Šimonytė tokį elgesį vadina kiaulišku.
© DELFI montažas

„Taip, registravau valstybės biudžeto pataisas. Pusmetį svarstome apie tai, kaip reikėtų, ir ar reikėtų finansuoti visas, net ir naujai įkurtas, parlamentines partijas. Pirmasis variantas – tarp visų parlamentinių partijų perskirstyti jau esamas biudžeto lėšas – susilaukė kritikos.

Konservatoriai puolė ginti savo koalicijos partnerių paluckininkų interesus, esą, neteisinga, nukentės opozicinė partija, gaus mažesnį finansavimą. Nors mažesnis finansavimas ir atrodė logiškas – po skilimo jų liko mažiau, dalis gautų rinkėjų balsų/mandatų, kurie ir lemia finansavimo dydį, „iškeliavo“ į kitą partiją. Bet OK. Tebūnie. Mes girdime opozicijos baimes ir paklausėme konservatorių. Finansavimo modelį pakeitėme“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.

Jos vertinimu, tada liko vienintelis kelias užtikrinti skaidrų naujos parlamentinės partijos finansavimą – papildomas finansavimas, neperskirstant esamų partijų lėšų, būtų skiriamas iš valstybės biudžeto.

„Tam ir buvo reikalingi mano registruoti 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo pasiūlymai. Tas konservatoriams taip pat netiko. Tada nuskambėjo kaltinimai, kad esą siūlau keisti NATO biudžetą, pasiūlymas neva kelia grėsmę vos ne nacionaliniam saugumui, nukentės NATO interesai“, – rašė A. Širinskienė.

Tvirtina, kad biudžetas yra vienas

Tačiau, pasak jos, nėra atskiro „NATO biudžeto“, yra vienas vienintelis valstybės biudžetas, kuris skirstomas įvairiausiems poreikiams.

„Įdomu, tie kritikuotojai bent prieš balsuodami skaitė, kaip atrodo tas neva „NATO biudžetas“, kuriam pataisą registravau? (…) Ten toks pats „NATO biudžetas“, kaip ir „būsimo referendumo biudžetas“, „įvykusių Zanavykų apygardoje rinkimų biudžetas“ ar „žemės ūkio biudžetas“ arba „daugiabučių modernizavimo“ biudžetas“, – teigė A. Širinskienė.

Pasak jos, kito techninio kelio skirti dotaciją partijai šiuo metu nėra ir reikėjo pasirinkti būtent tą biudžeto eilutę.

„Kitaip biudžetas nėra sudarinėjamas. Tad visi išvedžiojimai, kad kažką galima buvo padaryti kitaip – arba visiškas Statuto ir biudžeto sandaros principų nežinojimas, arba tikrai negeranoriškas bandymas kiršinti žmones ir siekis dirbtinai išpūstame burbule paskandinti kur kas didesnes problemas: kad ir verslininkų rengtus raštus, pasinaudojant mandatu nuneštus į Konstitucinį Teismą, ir paskui gautą tų pačių verslininkų fondų 11 milijonų indėlį į karalienės Mortos statybas“, – rašė A. Širinskienė.

Šimonytė tokį elgesį vadina kiaulišku

Buvusi finansų ministrė iš TS-LKD frakcijos I. Šimonytė nesutinka su A. Širinskienės paaiškinimu, kad ji esą nepakišo visiškai nesusijusio klausimo po gynybos finansavimo reikalais.

„Aišku, kad pakišo. Taip, žinoma, biudžetas tas pats, tai gal ir mokytojų algų etatiniam apmokėjimui irgi galima įdėti galimybę skolintis, nes irgi yra nelabai faina situacija, mokytojai nepatenkinti, pinigų nėra“, – per dantį oponentę traukė I. Šimonytė.

Pasak jos, yra didelis skirtumas tarp politinio moralinio įsipareigojimo 2 proc. BVP skirti gynybai ir skolinimosi nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai, kurios nėra apibrėžtos įstatymu.

„Aš suprantu, kad ji preziumuoja paprastuoju būdu – įsivaizduoja, kad išsukios rankas „tvarkiečiams“, lenkams, nežinau kam, ir tą įstatymą (kuris pakeistų partijų finansavimo tvarką) galiausiai kas nors priims.

Tada susiklostys tokia paradoksali padėtis, kad įstatymas yra priimtas, bet pinigų tai nėra. Vyriausioji rinkimų komisija daugiau pinigų partijoms tai neturi. Tai iš kur paims pinigų? Na, tai pasiskolinsim“, – kitos pusės logiką interpretavo I. Šimonytė.

Tačiau, pasak jos, šiandien partijos tokių nenumatytų poreikių neturi, ir negalima daryti prielaidos, kad jie bus.

„Nes a) įstatymas gali būti taip ir likti nepriimtas, b) prezidentė gali įstatymą vetuoti, ir dar daugybė dalykų gali atsitikti. Tai yra kiauliška, kad šitaip yra daroma, prie labai svarbaus dalyko, kuris būtų vienbalsiai priimtas Seime, (pridedamas tas klausimas). Ir paskui tokiomis apvaliomis akutėmis žiūrima, ir sakoma, kad čia konservatoriai NATO nenori duoti pinigų“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, jeigu „Vyriausybė būtų parodžiusi stuburą, ir būtų nepritarusi šitam siūlymui, tada Seime reikėtų 71 balso už jam priimti“.

„Bet kadangi Vyriausybė ausis suglaudusi pritaria, tai nebereikia, nebalsuojama atskirai. Tada automatu į priėmimą eina toks, koks yra“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkas apsispręs iki pirmadienio

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas grąžinti į svarstymo ir pataisų teikimo stadiją 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą.

Seimo pirmininkas teigė sprendimą priimsiąs iki pirmadienio.

„Seimo Pirmininkas pasisako už abiejų projektų – tiek skolinimosi gynybos finansavimui užtikrinti, tiek partijų dotacijoms skirstyti – priėmimą. Visgi, pasak Seimo Pirmininko, šie projektai neturėtų būti tapatinami. Šiuo metu dėl partijų finansavimo vyksta politinės diskusijos ir tikimasi iki pirmadienio rasti sprendimą“, – teigė V. Pranckietis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Guoga apie sprendimą nebesitraukti iš politikos: gulėjau lovoje ir pajutau tuštumą (91)

Naujausias Antano Guogos statymas – Centro partija. Kur ir kodėl dingo pažadai trauktis iš...

Gyvai / Eurolygos išgyvenimo drama Tel Avive: „Maccabi“ – „Žalgiris“ (73)

Trečiadienį Izraelyje susitinka dvi komandos, bandančios išsaugoti paskutinę viltį patekti į...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (22)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Arūnas Milašius. Žilagalviai – laikas kilti nuo sofos ir eiti dirbti, jūsų jau laukia (167)

Ką bekalbėtumėte, tačiau mūsų darbo rinka keičiasi ir keičiasi ton pusėn, apie kurią...

Sinoptikai turi pavasarinių naujienų: bus bent keli šiltesnio oro pliūpsniai karščio rekordus jau fiksuoja Šiaurės pusrutulyje esančios stotys (11)

Sinoptikai visame pasaulyje stebi pavasario įsitvirtinimą. Ne visose šalyse pavasario pradžia...

Atsakingas pareigas užimanti Vilma Drulienė: kas svarbiausia norint pasiekti bet kokį tikslą (12)

Kovo mėnesį „Litexpo“ vykusioje konferencijoje „Moters vizija“ savo pranešimą skaitė ir...

Rusija įtūžo Lenkijai nepakvietus Putino į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines (221)

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino...

5 stadijos, kurias įveikia vyras, kol pagaliau supranta sutikęs savo moterį (4)

Dauguma nieko rimto neplanuojančių vyrų sutinka savo vienintelę tada, kai mažiausiai to laukia....

Kodėl skirtingose šalyse naudojami skirtingi kištukiniai lizdai?

Jei daug keliaujate, tikrai esate susidūrę su problema, kuomet svečioje šalyje negalite naudotis...

Augant nerimui dėl „Brexit“ – žinia lietuviams emigrantams: į ambasadas siųs mobilias komandas (189)

Daugelis Lietuvos emigrantų gana neramiai stebi procesus, kurie šiuo metu vyksta britų parlamente.