Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė taip pat sako nuogąstaujanti, kad KT sprendimas gali tapti pretekstu kvestionuoti kito Seimo tyrimo dėl galimai neteisėto poveikio politikos procesams išvadas.
„Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Ji taip pat teigė, kad KT sprendimas, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, gali tapti pagrindu abejoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktu tyrimu.
„Kas man kelia didžiausią nerimą, mano galva, šitas KT sprendimas, pasakant, kad klausimai turi būti pakankamai apibrėžti, kad būtų aiškus tyrimo objektas, leidžia kvestionuoti dar vieno Seime atlikto tyrimo teisėtumą, tai NSGK tyrimo teisėtumą, kur daug buvo analizuojama „MG Baltic“ koncerno ir kitų verslo grupių įtaka politiniams procesams“, – kalbėjo parlamentarė.
„Iš esmės, jei žiūrėtume į klausimus, kaip jie atrodė, tiek šitos komisijos, tiek NSGK tyrimo, tie klausimai pagal savo esmę yra be galo panašūs. Tiesiog koncernas „MG Baltic“ šiandien gavo labai tvirtą argumentą į rankas, kuriuo aš, bijau, kad greičiausiai pasinaudos tą tyrimą kvestionuodamas “, – kalbėjo komiteto pirmininkė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstietės“ A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Komisija tyrimą vykdė trimis kryptis: aiškinosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybes bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmenį, galimą politikų poveikį prokurorų darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Dėl šios komisijos sudarymo į KT kreipėsi opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai, prašydami išaiškinti, ar nekonkrečių užduočių komisijai formulavimas iš principo neprieštaravo laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Opozicijos atstovai argumentavo, kad komisijai nebuvo suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad komisija galėjo tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.