Politikė, reaguodama į opozicijos reiškiamus priekaištus ir kaltinimus statant nacionalinį saugumą į pavojingą padėtį, šauna konservatoriams atgal - kaltina juos taikant dvigubus standartus, trumpa atmintimi bei visuomenės kiršinimu. A. Širinskienė atkakliai aiškina, kad jos pateiktas pasiūlymas, kuriuo valstybė galėtų pinigų skolintis ne tik gynybos biudžetui didinti, bet ir socialdarbiečiams finansuoti, yra visiškai normalus.
Pasak jos, konservatoriai prieštarauja jos pataisoms, susiejančioms lėšų skolinimąsi krašto apsaugai ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) dotavimui, ne todėl, kad jos pataisose yra sugretinami du vienas kitam prieštaraujantys klausimai, bet todėl, kad viskas, ką pasiūlo ne konservatoriai - yra blogis.
A. Širinskienė kelis kartus savo įraše paminėjusi G. Landsbergio šeimai priklausančią karalienės Mortos mokyklą, tvirtina, kad konservatoriai siekia nuslėpti, pasak jos, kur kas didesnes problemas.
„Visi išvedžiojimai, kad kažką buvo galima padaryti kitaip - arba visiškas Statuto ir biudžeto sandaros principų nežinojimas, arba tikrai negeranoriškas bandymas kiršinti žmones ir siekis dirbtinai išpūstame burbule paskandinti kur kas didesnes problemas: kad ir verslininkų rengtus raštus, pasinaudojant mandatu nuneštus į Konstitucinį Teismą, ir paskui gautą tų pačių verslininkų fondų 11 milijonų indėlį į karalienės Mortos statybas. Manau, kad būtent toks Konstitucinio Teismo pažeminimas bei Seimo nario mandato paniekinimas labiausiai menkina pasitikėjimą valstybe tiek viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Ir tikrai ne siekis, kad visų partijų finansavimas būtų skaidrus“, - feisbuke ketvirtadienį rašo A. Širinskienė.
Politikė tvirtina, kad konservatoriai, oponuodami jos siūlymams, taiko dvigubus moralės principus.
„Keista, bet trumpa konservatorių atmintis ir dviguba moralė užmiršo, ką suokė prieš dešimtį: „Tai istorinis žingsnis, Seimas parodė savo brandą ir manytina, kad tai bus pirmas žingsnis ir kelias didesnio politinio skaidrumo link“, - Seimo sprendimą drausti juridinių asmenų rėmimą ir partijas dotuoti tik iš valstybės biudžeto tuomet sveikino prezidentės patarėja. Tuometinis premjeras A. Kubilius taip pat ragino „apskritai uždrausti bet kokią finansinę paramą partijoms fizinių ar juridinių asmenų ir palikti tiktai tas biudžeto dotacijas“. Paradoksas, dešimtmetis praėjo ir konservatorių lūpose siekis skirti valstybės dotaciją partijai tapo blogiu, nes, elementaru - viskas, ką pasiūlo ne konservatoriai ir kas skirta ne jiems - blogis. Tik 11 milijonų iš pensijų fondų karalienės Mortos mokyklos statybai yra gerai, nes tai - konservatorių labui“, - savo feisbuke rašo A. Širinskienė.
„Valstietė“ deklaruoja įsiklausanti į opozicijos būgštavimus ir dėl to jau vieną kartą keitė numatomą partijų finansavimo modelį. (ELTA primena, kad pirmasis politinių partijų finansavimo pataisų siūlymas buvo ypač nepalankus Lietuvos socialdemokratų darbo partijai). Tačiau, pabrėžia politikė, tai konservatoriams taip pat neįtiko.
„Tada nuskambėjo kaltinimai, kad esą siūlau keisti NATO biudžetą, pasiūlymas neva kelia grėsmę vos ne nacionaliniam saugumui, nukentės NATO interesai. Pirmas dalykas, nėra „NATO biudžeto“. Yra vienas vienintelis valstybės biudžetas, kuris skirstomas įvairiausiems poreikiams: mokytojų atlyginimams, NATO įsipareigojimams ir kitiems dalykams, kurie išlaikomi biudžeto lėšomis finansuoti“, - sako A. Širinskienė.
Tuo tarpu opozicija labiausiai priešinasi tam, kad nėra galimybės atmesti siūlomo partijų finansavimo klausimo, neatmetus įstatymo, įgalinančio lėšų skolinimąsi krašto apsaugai.
A. Širinskienė kartoja toliau tarp politikų bei politologų pašaipas sukėlusį aiškinimą -neskyrus valstybės lėšų LSDDP, socialdarbiečiai tikriausiai ieškos neskaidrių būdų, kaip finansuoti partiją.
„Pastarųjų dienų situacija parodė, kad kai kurie politikai ir partijos, sistemingai įpratę bėgioti pas „MG Baltic“ pasitarti dėl savo rinkimų, postų ar mielai ėmę kupiūrų pilnas dėžutes, yra nepajėgūs suprasti, jog LVŽS siekia skaidraus partijų, tarp jų ir esamos koalicijos partnerių partijos, finansavimo. Taip, mes nenorime, kad mūsų partneriai aplinkybių būtų stumiami į abejotinas korupcines konservatorių ar liberalų lygio dėžučių ar pasitarimų verslininkų būstinėse situacijas. Mes norime, kad su mumis Vyriausybės programą kartu įgyvendinantys žmonės turėtų orias ir skaidrias sąlygas savo partijos veiklai“, - aiškino A. Širinskienė.
Ketvirtadienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas į svarstymo ir pataisų teikimo stadiją grąžinti A. Širinskienės teiktą įstatymo projektą, kuris atvertų kelią gauti papildomų lėšų gynybai ir politinėms partijoms.
Politikas aiškina, kad skolintis norint užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus gynybai būtina, tačiau mėginimas kartu skolintis ir partijų finansavimui primena politinę korupciją.
ELTA primena, kad poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.
Rugsėjo 27 d. Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui nesėkmingai bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, kad skiriamos išlaidos atitiktų 2 proc. nuo BVP įsipareigojimams NATO.
Opozicijai nesiregistravus balsavime ir užsiregistravus tik 63 Seimo nariams, pasiūlymas buvo atidėtas. Šis valdančiųjų pasiūlymas sukėlė milžinišką opozicijos nepasitenkinimą. Opozicijoje esantys politikai valdančiųjų sumanymą vadino skandalingu ir grėsmingu nacionaliniam saugumui.
Prie pataisų ketinama grįžti ateinančios savaitės antradienį. A. Širinskienė Eltai tvirtino, kad tikriausiai naujų siūlymų nebus, todėl valdantieji sieks priimti tas pačias pataisas.