Apie alkoholikų tėvų vaikus: kaip tai veikia jų atžalas? Ar tikrai šiems vaikams gresia ligos? Apie tai laidoje „DELFI diena“ kalbėsimės su „Alkoholikų vaikų savaitės“ rengėjais organizacijos „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė Eglė Degutienė ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

– Lietuvoje pastaruoju metu labai daug kalbama apie rūpestį vaikais, jų teises, tėvų pareigas. Kuo išskirtinė ir kodėl minima Alkoholikų vaikų savaitė?

– E.D. Alkoholikų vaikų savaitė yra išskirtinė tuo, kad joje kalbama apie esmę, nes esmė ta, kad Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje yra labai didelis alkoholio vartojimas. Be to, svarbu ir ta stigma, kuri yra susijusi su alkoholio vartojimu. Apie tai, kad tos šeimos, kuriose vartojamas alkoholis, nežino, kaip elgtis, žmonės apie tai vis dar nedrįsta kalbėti, nors specialistai ir bando padrąsinti, bet tai pakankamai didelis šešėlis.

– Kodėl šiais metais dėmesys skiriamas geriančioms moterims-mamoms?

– E.D. Ne paslaptis, kad mama yra vienas svarbiausių žmonių, kuris lemia vaiko visą vystymąsi ir augimą, jo psichologinę būseną. O mes mažai apie tai kalbame dėl to, kad moterys dažniausiai yra linkusios pasislėpti ir įninka į alkoholį slapta.

– Ką statistika liudija apie moterų alkoholizmą šalyje? Kaip ji kinta?

– I.J. Kai mes kalbame apie tokią savaitę, tokį šydą, kurį iš tiesų reikia praskleisti, kai kalbama apie pačius jautriausius dalykus, tai turbūt jeigu aš pasakysiu tik statistiką, ji turbūt nieko nepasakys ir nieko nereikš. Mes dar labiau sumenkinsime iniciatyvą, kurią pradėjo jau prieš penkerius metus. Pati statistika yra tokia: moterų, kurios yra priklausomos nuo alkoholio, mes turime apie 15 procentų nuo visų priklausomų asmenų. Bet tai yra tik ledkalnio viršūnė. Mes turime suprasti, kad šiandien moteriai eiti ieškoti pagalbos yra didelis iššūkis. O Lietuvoje pasakyti garsiai, kad tu turi priklausomybę yra labai drąsu. Mamai, kuri turi išeiti gydytis, palikti šeimą, ieškoti tos specialios pagalbos, tai yra sudėtinga. Mes visos norime būti tobulos žmonos, mamos, o pripažinti, kad nesi tobulas, mūsų visuomenė menkai leidžia. Statistika viena, bet viskas daug sudėtingiau.

– Su kokiais iššūkiais susiduria vaikas, augdamas šeimoje, kurioje mama piktnaudžiauja alkoholiu?


– E.D. Tų iššūkių iš tiesų yra labai daug. Jie yra dažniausiai psichologiniai. Vienas iš pagrindinių – nerimas ir baimė, netikrumas dėl savo būties. Įsivaizduokime vaiką, kuris grįžo į namus ir nežino, ką ten gali surasti. Jis nežino, ar tėvai bus namuose, ar bus didelė „šventė“, ar reikės rūpintis mama. Tas neįsivaizdavimas, kas tavęs laukia už namų durų, tai didžiausias nerimas, su kuriuo vaikas grįžta namo. Kitas momentas, vaikui užkraunama per didelė atsakomybė. Dažniausiai vaikas turi rūpintis ne tik savimi, bet ir savo broliais, kaip pavalgyti, apsirengti, tai yra per didelė atsakomybė. Taip pat reikia rūpintis tėvais, turėtų būti atvirkščiai.

Yra tokios statistikos, kad vaikai, kurie augo alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose, užaugę dažniau skiriasi šeimose. Jie nesugeba išlaikyti kontaktų, santykių, nemoka mylėti.
E. Degutienė

– Kokią įtaką jo tolesniam gyvenimui, jau suaugus, turi vaikystė, praleista su geriančia mama? Tai netgi turi konkretų pavadinimą?

– E.D. Tos emocijos, kurios yra išgyventos vaikystėje, bet yra neapkalbėtos ir neišgydytos, jos lieka visam gyvenimui. Lygiai taip pat, jeigu vaikas vaikystėje neturėjo draugų, bijojo atsivesti juos į namus, lygiai su tokia pačia baime susieti save su kažkokiais žmonėmis savo gyvenimą, jis jaučia visą laiką. Yra tokios statistikos, kad vaikai, kurie augo alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose, užaugę dažniau skiriasi šeimose. Jie nesugeba išlaikyti kontaktų, santykių, nemoka mylėti.

– Kaip galima padėti vaikui, augančiam su geriančia mama?

– I.J. Pirmas dalykas, aš manau, kad mes turime pastebėti tokį vaiką. Jis negyvena kažkur miškuose, laukuose ar dykumoje ir jeigu nepastebėsime, jis gyvens su pačiais baisiausiais jausmais, nes suaugusiu jis tampa daug anksčiau. Pirmas ir svarbiausias dalykas yra atpažinti tokį vaiką. Jeigu jūsų vaikas kelintą dieną atėjo į mokyklą neišsimiegojęs, neparuošęs pamokų ir tu girdi pasakojimus, kaip jis rūpinasi savo mažaisiais broliukais ir sesutėmis, tai jau yra pirmieji signalai, sakantys, kad šeimoje yra rūpesčių, bet svarbu ir sugebėti kalbėtis, kad vaikas atsivertų. Vaikai kaip niekas kitas myli savo tėvus ir bijo prarasti šeimą. Todėl šiame lojalumo etape labai svarbu rasti raktą ir atrakinti tas duris, kad nebūtų pasekmių, kai vaikas užauga.

Traumų toks vaikas turi tikrai labai daug. Tos traumos išauga į tai, kad jis pradeda vartoti, tai yra neatsiejama.
E. Degutienė

– Ar galima sakyti, kad sutrinka ir vaiko raida?

– E.D. Traumų toks vaikas turi tikrai labai daug. Tos traumos išauga į tai, kad jis pradeda vartoti, tai yra neatsiejama.

– I.J. Visos tos patirtys, kurias patiriame vaikystėje, nulemia mūsų ateitį, mūsų elgesį. Tai nulemia ir pasirinkimus ateityje. Natūralu, kad tie vaikai neranda kitų išeičių. Aišku, labai gerai, kai požiūris keičiasi, yra kitų būdų rasti atsakymų į savo klausimus. Bet ar tie vaikai, augę tokioje aplinkoje gali juos rasti, tai tikriausiai, kad ne.

– Kur gali kreiptis moterys, suprantančios, kad alkoholio vartojimas joms tapo problema?

– I.J. Pirmiausia reikia pripažinti, kad yra problema ir kreiptis į Priklausomybių ligų centrą, reabilitacijos centrai. Ten atviros durys, taip pat savipagalbos grupės, sistema laukia žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Visą laidą „DELFI diena“ galite pamatyti įraše: