Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, Vyriausybė balandį Seimui teiks svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, kurios užtikrintų, kad išieškant lėšas skolininkai nebūtų palikti žemiau skurdo ribos.
© DELFI / Andrius Ufartas

Įsiskolinusių asmenų skaičius Lietuvoje yra įspūdingas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. spalio 1 d. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 tūkst. 612 skolininkų fizinių asmenų, iš kurių net 181 tūkst. 559 asmenų atžvilgiu buvo vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla.

Taigi šiems skolininkams iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA), vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis, išskaitoma po 50 procentų, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA (jeigu skolininkas uždirba daugiau nei MMA), išskaitoma 70 procentų.

Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis dirbančiųjų uždirba tik MMA – 361 eurą atskaičius mokesčius, atlikus išskaitas, skolininkui telieka 288,80 euro, jeigu vykdoma tik viena vykdomoji byla, arba 180,50 euro, jeigu vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų.

Taigi, kaip teigiama CK pataisų aiškinamajame rašte, tie skolininkai, kurie uždirba tik MMA, ypač tie, kuriems išskaitoma po 50 procentų, iš esmės neturi jokių galimybių patenkinti bent minimalius poreikius.

Dažniausiai tai sąlygoja naujų skolų atsiradimą, nes skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų – pavyzdžiui, sumokėti už komunalines paslaugas, ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai, o skolininkas patenka į tam tikrą užburtą ratą.

Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti oficialaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas įvairias socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, bei kitą paramą iš esmės turi panašias pajamas, teigiama aiškinamajame rašte.

Numato svarbius pakeitimus

Vyriausybė numato sumažinti CPK nustatytus išskaitų dydžius ir tokiu būdu suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius.

CPK projekte numatyta, kad, vykdant priverstinį išieškojimą, iš skolininko sąskaitos bus nurašomos tik minimalių vartojimo poreikių dydį viršijančios lėšos. Nuo šių metų sausio 1 dienos tas dydis siekia 245 eurus. Tai reiškia, kad bent jau tokia suma skolininkui bus palikta.

CPK nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 tūkst. 30 eurų.

Ši suma buvo nustatyta dar 2006 metais, tuo tarpu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio iki 2017 metų antrojo ketvirčio būstų kainos Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės ir būsto būklės, padidėjo 11,64 – 49,68 procento. Taigi CPK įtvirtinta skolininko būsto apsauga nebeatitinka per vienuolika metų pasikeitusių ekonominių ir socialinių sąlygų. Numatyta CPK nustatytą 2 tūkst. 30 eurų sumą pakeisti į 4 tūkst. eurų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad paskutinio būsto netekimas skolininkui gali turėti ypač didelių neigiamų socialinių, emocinių ir kitų pasekmių, numatyta CPK papildyti nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių iš jo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, ir išieškojimas šiuo būdu yra vykdomas.

Civilinio kodekso pataisų projektas įregistruotas Seime vasario 8 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (43)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (283)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (13)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (102)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (949)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (44)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (2)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (33)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...

Rimvydas Valatka. Paskutiniai neribotos valstiečių arogancijos metai? (753)

Ko neatimsi iš Karbauskio, tai arogancijos ir fantazijos. Priešingai nei dauguma jo į Seimą...

Vaisiai nėštumo metu: kurie mažina tikimybę, kad vaikas bus alergiškas, o kurie padeda kovoti su mėšlungiu

Kūdikio besilaukiančioms moterims itin svarbu rinktis sveiką maistą. Jų mityba padeda aprūpinti...