Valstybei priklausanti Giraitės ginkluotės gamykla prie Kauno šovinius gamina trimis pamainomis.
„Daugiau mažiau jau pasiekėme gamybinių pajėgumų ribas. Mes investuojame, naikiname butelio kakliukus, kad galėtume dar daugiau gaminti“, – LNK žinioms sakė Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas Dangirutis Janušas.
Įmonė gamina kelių kalibrų NATO standarto šovinius, didžioji dalis jų keliauja į Ukrainą. Taip pat gaminami šoviniai medžiotojams, šaudymo sporto.
„Didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama. Lietuvos kariuomenė taip pat yra pateikusi keletą užsakymų. Bet šiaip didelį dalis išvažiuoja ir pastaruoju metu labai daug išvažiuoja į Ukrainą“, – kalbėjo finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Iš Ukrainos būna ir nuotraukų, kai išpakuodami naujus ginklus ukrainiečiai randa lietuviškų šovinių.
„Forumuose, kurie kalba apie karą Ukrainoje, dažnai tenka pamatyti, kad kalba apie Giraitės šovinius ir juos būtent pristato kaip ypatingai kokybiškus, kuriuos naudoja specialiosios pajėgos“, – kalbėjo Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas D. Janušas.
Pastaraisiais metais – įmonė pelninga. Prieš daugiau nei dešimtmetį įmonę svarstyta privatizuoti – sunkiai sekėsi pasiektu pelno. Tuomet buvo kalbėta, kad šaudmenų neva nelabai kam reikia.
Rusijai pradės plataus masto invaziją į Ukrainą, paaiškėjo, jog problema ir buvo – į sandėlius dėta per mažai, nebuvo sukaupti rezervai.
„Tas įvyko prasidėjus karui, visi suprato, kad sandėliai nėra užpildyti, kabai smarkiai padidėjo užsakymai“, – teigė viceministras G. Norkūnas.
Statant įmonę buvo specialiai palikta laisvų plotų, jeigu būtų poreikis plėstis. Lietuviai čia galėtų gaminti ir sudėtingesnę ginkluotę – išmaniuosius šaudmenis.
„Sąlygos tam yra subrendusios, taip, reikėtų antrą liniją atidaryti, gaminti gal ir platesnį asortimentą šaudmenų. Apie tai galvojama“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Bet greičiausiai apie tai ir bus tik galvojama.
„Kiekviena įmonė žiūri, kur gali plėstis, ką daryti. Ypač tokiu metu, mes irgi tą vertiname, žiūrime. Matome daug apribojimų“, – sakė Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas.
Naujas gamybos linijas būtų, kur statyti, bet nebegalima dėl saugumo. Nes pernelyg arti prie gamyklos pristatyta gyvenamųjų namų.
„Tai 2000 metais, kai gamykla buvo pastatyta viduryje laukų, dabar ta teritorija ne taip seniai Kauno rajono savivaldybė susiaurino apsaugos zonas. Tai kalbant apie didesnio masto gamybą, didesnio kalibro, tai nebūtų galimybės, nes tai nebūtų saugu. Yra ir parako sandėliai“, – kalbėjo finansų viceministras G. Norkūnas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauską stebina gyvenamųjų kvartalų plėtra prie ginklų gamyklos.
„Sprogimo apsaugos zonos nesustabdo“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, tas pats ir kituose miestuose.
„Aš pastebiu prastą tendenciją, aplink karinius dalinius, kurie yra ar prie miestų, ar miestuose, auga ištisi gyvenamieji kvartalai. Tai irgi nėra pati geriausia praktika, bet taip yra“, – sakė jis.
Įmonė sako turinti naujų planų svarstyti naujų filialų steigimą, kad vienintelė Lietuvos ginkluotės gamykla nebūtų vienoje vietoje
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
