Negirdėjo, kad tokia priemonė būtų svarstoma

Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narys ir parlamentaras Linas Slušnys, paklaustas, kaip vertintų perėjimą prie nuotolinio ugdymo, jeigu pandemijos skaičiai ir toliau augtų, sakė, kad negirdėjo, jog dabar tokia priemonė būtų vėl svarstoma.

„Nežinau, ar kas nors svarsto tokį klausimą. Dabar tikrai negirdėjau tokio dalyko, bet ir pats esu gana kategoriškas šiuo atveju. Jeigu mes pažiūrėtume į dabartinę situaciją, tai aš nežinau tiksliai, kiek procentaliai, bet nemažiau 15 proc. vaikų ir taip dabar yra izoliacijoje.

Mes visą laiką turime tą vaikų kažkokį skaičių, kurie išeina, pareina, išeina, pareina ir t. t. po visų tų PGR testų. Tai įvesti kažkokią kitą sistemą ar daryti mokyklose papildomą lokdauną, aš vis tik galvoju, kad jeigu turime vakcinas, turime absoliučiai realią galimybę su tais vaikais susitvarkyti, ypač, kai suaugę yra pasiskiepiję“, – tikino Seimo narys.

Pasak jo, galima pastebėti problemą, kad šiuo metu padaugėjo vaikų, kurie atsigulė į ligonines, guli reanimacijose ir buvo neskiepyti.

„Bet žiūrint į naudos santykį, matant, kad mirčių neturime, tai, manau, kad kol kas aš laikysiuosi griežtesnės pozicijos ir kad mums tokių dalykų dar nereikia. Jau nebereikia. Juo labiau, supraskime vieną dalyką, kad su tokiais skaičiais, kokius turime užsikrėtimo ir paskaičiavus tuos dvejus metus, kai taip gyvename, dauguma vaikų vienu ar kitu būdu jau buvo užsikrėtę.

Aš jau abejoju, ar reiktų ką nors daryti, tiesiog iškęsti tą bjaurų momentą, o suaugusiems tiesiog pasiskiepyti. Reikėtų stengtis ir maksimaliai saugiai dirbti.“

Linas Slušnys

Jo nuomone, moksleivių testavimas greitaisiais antigenų testais yra neblogas dalykas, bet mato ir dar vieną šio reikalo pusę.

„Mano ir paties vaikas buvo gavęs teigiamą atsakymą, teko tikrintis PGR. Aš pradėjau suprasti, kad ir dabartinėje sistemoje tas greitasis antigenų testas yra gerai, bet PGR nebeturi tokios prasmės. Todėl, kad kai yra tokios testavimo apimtys ir keturias paras po kontakto dar gali oficialiai vaikščioti kiti vaikai į mokyklą, o tik po keturių parų gauni atsakymą, kad yra, o kiti dar vaikščioja, tai ar taip, ar taip užkrečia. Daug geriau tuomet gavus antigenų testo atsakymą pasakyti apie izoliaciją ir po jos grįžus tęsti darbą, bet nedaryti PGR, kurio mes neapžiojame“, – sakė politikas.

Trečia savaitė bus lemtinga

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas, paprašytas pakomentuoti, kokia dabar yra susiklosčiusi padėtis šalies mokyklose dėl koronaviruso, teigė, kad turbūt trečią savaitę bus matyti, kokia iš tikrųjų ji yra.

„Be abejo, pirma savaitė buvo rami, antra savaitė, galima sakyti, tokia sakyčiau protrūkių savaitė. Turime įstaigų, kur pusė klasių yra izoliacijoje. Kol kas didžioji dauguma mokyklų kažkaip tvarkosi dar su pedagoginiu personalu. Tai tas procentas yra pakankamai didelis, bet pavaduotojai, pagalbos mokiniui specialistai, IT specialistai, visi bendrom jėgom susitelkę organizuojame tą ugdymo procesą.

Vadinasi, kad ir kiek mokinių yra nuotolyje ar klasėse, tas procesas vis tiek vyksta. Bet aš kaip pavyzdį pateiksiu, kadangi mūsų mokymo įstaiga yra viena didžiausių Lietuvoje ir jos viename pastate iš 31 klasės jau 15 klasių, šios dienos duomenimis, yra izoliuotos. Taip yra viename padalinyje, o kitame padalinyje, kur irgi yra 30 klasių, tai tik 4 izoliuotos.“

Pasak D. Žvirdausko, taip pat pirmadienį labai atsakingai svarstė šį klausimą ir kalbėjo su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) specialistais, kokia yra apskritai situacija Kaune.

„NVSC specialistai turbūt žino, koks yra apkrovimas ligoninėse, tai kol kas tik svarstoma, bet dar nei viena mokykla Kauno mieste nėra pilnai perėjusi prie nuotolinio mokymo. Mes ką tik turėjome nedidelį direkcinį pasitarimą, kad būtų gerai „pratempti“ dar šią savaitę ir galbūt rimčiau svarstyti apie nuotolinį kitą savaitę. Tuo pačiu prijungti ir tas atostogas.

Aišku, mes dabar negalime tiksliai žinoti, nes visos situacijos šeimininkas yra virusas. Turbūt, jeigu būtų jau labai didelė bėda ligoninėse, manau, savivaldybių administracijų vadovai, kiti atsakingi asmenys rekomenduotą tą išėjimą į nuotolinį.“

Tačiau, jo teigimu, net ir dabar toks nelengvas ugdymas organizacine prasme vis tiek yra geresnis negu tik nuotolinis. Taip ir tėvams būtų vėl daugiau sunkiau planuoti savo darbus, jeigu dar reiktų rūpintis namuose besimokančiais vaikais.

Psichologas: padaryta didelė žala

Minčiai, kad reikėtų pereiti ir vėl prie nuotolinio ugdymo, nepritartų ir paauglių psichologas Edvardas Šidlauskas.

„Jeigu kalbame apie nuotolinį mokymą, tai vienareikšmiškai yra padaryta didelė žala ne tik suaugusių psichinei sveikatai, bet ir vaikų. Iš mano patirties, yra tokių pirmūnų, kurie išvis nustojo mokytis nuotolinio ugdymo metu. Jie prarado motyvaciją, padidėjo įvairūs nerimo sutrikimai.

Bendrąja prasme, prarasti įgūdžiai ir dveji arba treji metai išbraukti iš jaunimo gyvenimo. Aišku, ne visur tokia tragiška padėtis, bet iš mano patirties, kiekvienoje klasėje yra koks nors vienas ar du mokiniai, kurie, galima sakyti, nusirito pažangumo ir įgūdžių prasme.“

Dar viena žala, teigė psichologas, kad netgi suaktyvėjo nerimo spektro sutrikimai, įvairios fobijos.

„Pavyzdžiui, žmonių baimė, sociofobija ir pan. Tas nuotolinis mokymas tai suaktyvino. Taip pat savarankiškai mokytis ne visi sugeba, mat tam reikia labai daug valios arba sąmoningumo. Sakyčiau, kiekvienoje klasėje tik apie 10 proc. mokinių sugeba mokytis savarankiškai.“

E. Šidlausko teigimu, didesnei daliai pritrūksta motyvacijos, mat kai kuriems vaikams reikia gyvo kontakto, kokio nors paskatinimo, asmeninio dėmesio, o per kamerą tai suteikti yra neįmanoma.

„Žodžiu, nuotolinis yra prastesnė bet kuriuo atveju mokymosi forma, bet ne visiška blogybė. Tačiau šios priemonės imtis vis tik siūlyčiau tik blogiausiu atveju. Mūsų mokykloje taip ir yra, kad jeigu didesnis mokinių skaičius užsikrėtė, tai ta klasė dirba nuotoliniu būdu. Jeigu kiti išsitestuoja, tuomet gali ateiti į mokyklą, bet visa mokykla nėra karantinuojama.

Aš manau, tai yra gera praktika ta prasme, kad ji galėtų likti ir ateityje, kai vaikai serga ar susitraumuoja ir turi likti namuose, kad ir toliau galėtų jungtis prie pamokos nuotoliniu būdu. Tai padėtų jiems neatsilikti, mat yra kita problema, kad tie vaikai dažnai iškrenta iš konteksto ir nebegali pasivyti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)