aA
Artimiausią parą per Lietuvą lėtai slinks atmosferos frontas. Numatomi audringi orai, perspėja ir apie galimą škvalą.

Birželio 24-os naktį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, perkūnija. Vietomis lis smarkiai. Kai kur kils škvalas, galima kruša. Vėjas nepastovios krypties, 5–10 m/s, per škvalą 15–20 m/s. Žemiausia temperatūra 15–20 laipsnių. Dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija. Rytiniuose rajonuose kai kur lis smarkiai, galima kruša, škvalas. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, per škvalą 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 26–31, vakariniame šalies pakraštyje 23–25 laipsniai

Birželio 25 d. daug kur trumpi lietūs, perkūnija, vietomis lis smarkiai. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 24–29 laipsniai.

Birželio 26-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis, perkūnija. Temperatūra naktį 14–19, dieną 22–27 laipsniai.

Birželio 27-os dieną pietvakariniuose rajonuose trumpai su perkūnija palis. Naktį vietomis rūkas. Temperatūra naktį 12–17, dieną 21–26 laipsniai.

Birželio 28 d. vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra naktį 10–15, dieną 20–25 laipsniai.

Daugėja nuostolių

Karščius paprastai visuomet keičia didžiulės liūtys ir audros. Sinoptikai prognozuoja lietų būtent ilgojo, Joninių, savaitgalio metu, todėl draudikų ekspertas Artūras Juodeikis ragina nepamiršti svarbiausių saugumo reikalavimų – vasarą audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais.

„Mūsų duomenys rodo, kad vasarinės vėtros sukelia daug nuostolių ir lyginant 2020 ir 2019 metus matome, kad pernai nuostolių buvo net tris kartus daugiau nei ankstesniais metais“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad pernai vasarą šalyje siautė aštuonios didelės audros, kurių metu daugiausiai nuostolių patyrė gyventojų turtas.

„Pernai nuostolių sumos buvo išties įspūdingos – jos viršijo 1 milijoną eurų, kuriuos išmokėjome per tris vasaros mėnesius. Didžiausią nuostolį patyrė klientas, nuo kurio namo buvo nuplėštas stogas, apgadintas vidus – jam buvo išmokėta 4 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Skrenda net batutai

Ekspertas teigia, kad vidutinė nuostolių suma per vasaros sezoną 2020 metais buvo beveik 490 eurų ir šis vidurkis yra keliasdešimčia eurų didesnis nei 2019 metais. „Lietuvos draudimo“ atstovas sako, kad didžioji dalis nuostolių patiriama dėl krušos ar liūties, kai pakyla didžiulis vėjas. Tada apgadinamos terasos, namų sienos, šiltnamiai, automobiliai, ant kurių užvirsta medžiai.

„Taip pat svarbu nepamirši prirakinti bet kokius lauko baldus, lauke esančius ir jums priklausančius lengvesnius daiktus prie stacionariai stovinčio daikto arba geriausiaįnešti viską į vidų. Didelis vėjas pakelia vazonus, batutus, lauko baldus, kurie gali išmušti namų langus, sugadinti automobilius – jūsų ir kaimynystėje stovinčius“, – teigia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Netikėkite, kad visada bus tik karšta

Artėjant Joninų savaitgaliui, A. Juodeikis primena, kad svarbu prieš išvykstant pasirūpinti visišku namų saugumu.

„Nepamirškite užtikrinti ne tik lauke esančių daiktų saugumą, bet ir pasirūpinkite namo vidumi – jokiu būdu išvykdami nepalikite pravirų langų, balkonų, orlaidžių – sandariai juos uždarykite. Galbūt galima tikėtis, kad lauke, esant karščiui, namams nieko nenutiks, tačiau vasarą per tokią kaitrą orai yra labai permainingi – pakilus dideliam vėjui ar prasidėjus liūčiai gali būti išlaužti namų langai ar prilyti į pastato vidų – toks netikėtumas pridarys labai daug žalos.

Be vėjo ir lietaus yra didelė žaibų tikimybė – jie sugadina elektronikos prietaisus, o tokia žala vidutiniškai siekia 400 eurų. Todėl būtinai prieš išvykdami išjunkite elektros prietaisus, ištraukite juos iš elektros lizdų. Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia tokie prietaisai kaip šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai. Nuosavuose namuose – šildymo katilai, signalizacijos sistemos“, – situaciją apžvelgia A. Juodeikis.

Norint rimčiau pasiruošti vasaros vėtroms, rekomenduojama dar pavasarį patikrinti, ar ant pastatų ir jų stogų nėra įtrūkimų, ar sandarūs lietvamzdžiai ir drenažo sistema, ar name, rūsyje, bute kur nors nesikaupia vanduo, nedrėksta sienos, nėra atvirų laidų, o aplink namus – pasvirusių, aplūžusių medžių.

Ar tikrai kasmet per Jonines lyja?

Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai taip yra? Į šį klausimą atsakykime paanalizuojant vidutinę oro temperatūrą ir kritulių kiekį 1991–2020 m.

Analizuojant paskutines dvi birželio savaites pastebima, kad būtent Joninių laikotarpiu (birželio 23–24 d.) vidutiniškai Lietuvoje iškrenta 4–5 mm kritulių per dieną, o tai yra iki 2 kartų daugiau kritulių per parą nei prieš ir po Joninių. Taip pat šios dienos yra apie 0,5 °C vėsesnės nei diena prieš ir po. Neretai drėgnesnėmis ir vėsesnėmis sąlygomis gali pasižymėti ne tik pačios Joninės, tačiau ir ilgesnis laikotarpis (žr. į grafiką žemiau). Pagal daugiametes reikšmes, didesnio kritulių kiekio laikotarpis tęsiasi ir po Joninių – beveik iki liepos vidurio. Į lietingesnį laikotarpį patenka ir liepos 10 d., kuri liaudyje vadinama „Septyniais miegančiais broliais“ arba tiesiog „miegančiais broliai“. Sakoma, kad jei šią dieną lyja, tai lis dar septynias dienas ar net septynias savaites. Šis pastebėjimas „veikia“ tikrai ne visada, tačiau apie tai papasakosime atkeliavus šiais dienai.

Joninių laikotarpis taip pat pasižymi ir žemesne nei prieš tai ir po oro temperatūra. Vidutinė oro temperatūra birželio 23–24 d. Lietuvoje siekia apie 15,8 C, tačiau dienos prieš ir po yra šiltesnės.

Ar tikrai per Jonines visada lyja, kaip sakoma liaudyje, galime patikrinti naudojant ne tik vidutines kritulių reikšmes šiomis dienomis, tačiau lietingų dienų (>0,1 mm) pasikartojimą per 30 metų. Vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 d. dažniau lyja, nei nelyja, tačiau pasakymas „visada per Jonines lyja” nėra teisingas, nes kritulių pasikartojimas siekia, atitinkamai, 58 % (17 iš 30 metų) ir 64 % (19 iš 30 metų). Žinoma, kad kritulių pasikartojimas labai priklauso nuo vietovės. Birželio 23 d. dažniau krituliai iškrenta pajūryje, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje (60–64 %; žr. į žemėlapį), o birželio 24 d. – Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvos dalyje (66–74 %).

Jau išsiaiškinome, kad Joninių laikotarpis tikrai pasižymi didesniu kritulių pasikartojimu ir vėsesnėmis sąlygomis. Bet kodėl taip yra? Nėra tiksliai žinoma, kad būtent šios dvi dienos taip išsiskiria temperatūros ir kritulių sąlygomis daugiametėse sekose, tačiau tai labiausiai sietina su intensyvesne ciklonine cirkuliacija. Apie Jonines dienos trukmė yra ilgiausia per visus metus, todėl ir Saulė stipriai šildo žemę. Stiprus įšilimas dažnai siejasi su žemesnio slėgio atmosferos cirkuliacijos ir cikloninės bei frontinės veiklos suintensyvėjimu.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(96 žmonės įvertino)
3.1146

Top naujienos

Feisbuke žaibišku greičiu pasipuikuoti norėjusiam BMW vairuotojui – skaudi pamoka (97)

Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas chuliganiškas vairavimas, demonstravęs tauragiškis nebuvo...

Ekspertų dokumente – rimti pavojaus signalai dėl delta atmainos: karas pasikeitė (347)

Koronaviruso delta atmaina sukelia sunkesnę ligos formą ir plinta taip pat lengvai, kaip...

Krauju pasruvęs berniuko – krabo gyvenimas: kai kas net lygino jį su šėtonu (2)

1937 metais Pensilvanijos Pitsburgo mieste gimęs Grady Stilesas jaunesnysis, dar vadintas berniuku...

Pateikė išsamią neteisėtų migrantų Lietuvoje statistiką: iš kokių šalių, kokio amžiaus (299)

Statistikos departamentas pradeda skelbti išsamius duomenis, susijusius su neteisėtų migrantų...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Nevzorovas lietuvius už kvailą naivumą nubaudė šaltu ir intensyviu mėšlo dušu

Šie propagandos pavyzdžiai yra tokie pamatiniai, tokie būtini mokantis Rusijos propagandos...

LVŽS perspėja: jei rudenį kas nors palaikys partnerystę, bus šalinami iš frakcijos Savickas: panašu, kad partijoje sėkmingas karjeros kelias klojamas tik „pritarėjams“, papildyta 22.00 (843)

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) taryba ne tik...

Į mažą avariją patekusį „CityBee“ automobilio vairuotoją ištiko didelės problemos – paaiškėjo, kad jis girtutėlis (28)

Penktadienio vakarą, kiek po 20 val., Vilniuje dideli nemalonumai ištiko „ CityBee “ automobilį...

Toks geras, kad pamėginsite pasigaminti ir patys: legendinis gruziniškas Sandros chačapuri (11)

Norite savaitgalį išsikepti kažką naujo ir skanaus? Savaitgalio kepiniams – gruzinišku...

Senkant naftos ištekliams jos gavyba Lietuvoje gali būti stabdoma (13)

Iš šalies sausumoje esančių išžvalgytų telkinių varva paskutiniai naftos lašai – gali...

Milijardieriai, pakilę į kosmosą – dar ne astronautai: yra dalykų, kurių už pinigus nenusipirksi, tad kas tai? (10)

Žmonės, atlikę komercinį kosminį skrydį, įprastų astronautų sparnų negaus. Milijardieriams...