aA
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nepatekimą į antrąjį prezidento rinkimų turą priima kaip asmeninį pralaimėjimą, ir nors frakcija juo pasitiki, premjeras kalba apie atsistatydinimą. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, nors viešai svarsto apie pasitraukimą, to greičiausiai nedarys, įsitikinęs LVŽS pirmininko pavaduotojas Virginijus Sinkevičius.

„DELFI Dėmesio centre“ – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Virginijus Sinkevičius.

– Kodėl partija ir frakcija prieš prezidento rinkimus pareiškė, kad pralaimėjus atsisakys valdžios?

– Pirmiausia tai buvo turbūt lyderio pareiškimas, grįstas tuo, kad jei visgi nebėra pasitikėjimo darbu, kurį LVŽS atliko per tuos dvejus su puse metų, ar verta laikytis įsikibus valdžios.

– Sakote, daugiau lyderio, bet priminsiu, vienbalsiai palaikė šią iniciatyvą partijos valdyba ir ne vienbalsiai, bet palaikė frakcija. Jūs esate valdybos narys.

– Taip, tai valdyboj lygiai kaip ir frakcijoje – ne visi nariai dalyvavo, ne visi balsavo.

– Jūs dalyvavote?

– Taip, dalyvavau, bet nei vienam, nei kitam balsavime nedalyvavau.

– Parašyta, vienbalsiai.

– Likau nuoseklus savo nuomonei, kad tai būtų klaida.

– Partija melavo sakydama, kad vienbalsiai?

– Ne, nemelavo, tiesiog nedalyvavau balsavime, ir tiek. Nemačiau prasmės dalyvauti balsavime, kur labai sunku pasakyti, dėl ko balsuojame.

– Kiek jūsų buvo susirinkę?

– Reikia žiūrėti protokolus.

– Tai buvo protokoluojama?

– Be abejo, mes protokoluojame savo susitikimus.

– Ir protokoluota, kad jūs nebalsavote?

– Nežinau, reikia sekretoriato paklausti. Šiai dienai turime situaciją, kai už Saulių Skvernelį prezidento rinkimuose balsavo 277 tūkst. šalies gyventojų. Aš manau, kad tai yra labai daug. Tai pasitiki tie žmonės mumis, ar nepasitiki?

– Išsiaiškinkime iš pradžių tai, kokia buvo partijos logika. Jūs buvote valdyboje. Sakote, nebalsavote, bet partija pranešė, kad valdyba nutarė vienbalsiai. Galima bus patikrinti, ar yra protokolai. Kitas dalykas, frakcija balsavo, ir frakcijos dauguma nutarė išeiti iš valdžios, jei bus pralaimėti rinkimai. Dabar frakcija po rinkimų vėl susirinko. Ar vėl balsavo?

– Vakar vyko tik diskusija, nebuvo balsavimo. Vienintelis balsavimas, kuris vyko – slaptas balsavimas dėl pasitikėjimo Ministru Pirmininku.

– O kokia to balsavimo logika? Paaiškinkit, prašau. Kas kėlė jo nepasitikėjimo klausimą, jis pats?

– Ministras Pirmininkas pats. Kad sėkmingai dirbtum premjeru, pirmiausia turi turėti labai stiprią paramą Seime, turėti daugumą Seime. Antra, labai svarbu, kad būtų susitarimas bent jau dėl valstybės vizijos, pagrindinių darbų su šalies prezidentu.
Manau, Saulius Skvernelis priima asmeniškai tą pralaimėjimą, jis neinterpretuoja niekaip kitaip, kaip pralaimėjimą prezidento rinkimuose, ir, prisiimdamas tai asmeniškai, vis dar klausia, ar turi paramą frakcijoje, nes, jo manymu, dirbti bus labai sudėtinga. Paramos reikės ne interpretuojant tuos darbus, o juos remiant ir balsuojant už juos. 47 iš 50-ies frakcijos narių, kurie dalyvavo, visi 47 balsavo „už“, nors, pasikartosiu, balsavimas buvo slaptas.

– Ar tada, kai jūsų frakcija balsavo dėl pasitraukimo iš valdžios, tai buvo viešas balsavimas?

– Taip, tai buvo viešas balsavimas.

– Kaip jūs balsavote?

– Aš nebalsavau. Aš išsakiau savo argumentus, kad nėra prasmės balsuoti, nes neaišku, už ką balsuojame. Du mandatai Europos Parlamente – pergalė ar pralaimėjimas? 280 tūkst. balsų už Saulių Skvernelį – pergalė ar pralaimėjimas? Jei įsivardijame tiksliai, dėl ko balsuojame: pirma vieta pagal mandatų skaičių EP, pirma vieta – prezidentas Saulius Skvernelis, tiki tuo atveju liekame valdžioje? Jeigu konkrečiai žinočiau, už ką balsuojame, tuomet ir matyčiau prasmę balsuoti.

Likau nuoseklus. Tiek aš pats, tiek daugelis mano frakcijos kolegų vienmandatininkų, atliko didelį darbą 2016-aisiais įtikinant rinkėją balsuoti už juos, pasitikėti mumis, kad mes atliksime tuos darbus, kuriuos įsipareigojome savo programoje „Orus žmogus – stipri valstybė“. Manau, mes privalome su ta atsakomybe, norime, ar mažiau norime, įžeidė mus kažkas, ar neįžeidė, privalome tai pabaigti iki 2020 m., ir tuomet jau rinkėjas nuspręs. Jeigu kažkas pavargo, gali pasitraukti – nėra priverstinio darbo mūsų šalyje.

– Taip, tai sakė kandidatė į prezidentus, komentuodama Sauliaus Skvernelio kalbas. Bet grįžkime prie ankstesnių dalykų. Kai partija išplatina pranešimą, kad valdyba vienbalsiai remia, jūs, kaip partijos narys, matydamas, kad tai yra netiesa, kodėl nereagavote net savo „Facebooke“? Kodėl pradėjote kalbėti drąsiai tik po rinkimų, ar rinkimų naktį, kai buvo aiškūs rezultatai?

– Pasakiau labai aiškiai iškart, kad jei valdyba ar frakcijos dauguma priima sprendimą trauktis, mano vieno balsas nieko nereiškia, aš negaliu likti dirbti.

– Partija platino melą, o jūs su tuo taikstėtės, kol nepamatėte, kad Saulius Skvernelis neišeina į antrą turą?

– Visi, kas balsavo, pritarė vienbalsiai. Aš nemačiau prasmės dalyvauti balsavime ir nedalyvavau. Mano nuomonė buvo priimtina tiek kitiems valdybos nariams, tiek pirmininkui. Pirmininkui, juo labiau, buvo ne paslaptis, kad mano nuomonė buvo kitokia nuo pirmosios minutės.

– Kodėl nematėte pagrindo pasakyti tiesą, kad jūs nebalsavote, kad turite kitokią nuomonę?

– Tiesa gali būti ta, kad susirinkusi valdyba penktadienį nuspręs, kad jie vis dėlto lieka prie nuomonės, kad reikia trauktis, frakcija lieka prie nuomonės, kad reikia trauktis, ir tai bus sprendimai.

– Jei kažkas platina jūsų vardu neteisingą informaciją, jūsų nuomone, tai yra normalu?

– Informacija nėra platinama mano vardu.

– Jūsų, kaip valdybos nario vardu, visos valdybos buvo pasakyta, kad valdyba balsavo vieningai. Dabar jūs sakote, kad nebalsavote.

– Valdyba balsavo vieningai, niekas nėra priverstas dalyvauti balsavime. Niekas nėra priverstas dalyvauti valdybos, frakcijos posėdžiuose iki pabaigos, ir balsuoti už vienus ar kitus sprendimus.

– Premjeras dar rinkimų naktį pakartojo, kad atsistatydina. O dabar jau neatsistatydina, kokios jūsų žinios?

– Aš manau, kad atsistatydina, ir mes matome paskutinius pranešimus, kad Ministras Pirmininkas liepos 12 ar kurią dieną, kaip ir žadėjo, pateiks atsistatydinimo raštą.

– O kaip bus, kaip manote?

– Net neabejoju, kad jis atsistatydins. O kaip bus toliau, kam pavyks suformuoti koaliciją, žiūrėsime. Galų gale, daug kas priklausys ir nuo naujai paskirto prezidento, kokia bus jo vizija.

– O ką reiškia „kam pavyks suformuoti koaliciją“? Koalicijos dabar nėra?

– Šiuo metu yra, bet pateikus Ministrui Pirmininkui atsistatydinimo raštą, matyt, bus galimybė formuoti koaliciją iš naujo.

– Norėtumėt, kad būtų formuojama koalicija iš naujo, atsistatydinus premjerui?

– Aš kaip politikas kuriantis, o ne griaunantis, visada noriu stabilumo, darbų judėjimo į priekį ir darbų įgyvendinimo, kuriuos esu įsipareigojęs įgyvendinti rinkėjams. Man visada smagiau, kai mes judame į priekį.

– Norėtumėte, kad Saulius Skvernelis liktų Ministru Pirmininku kaip partijos narys?

– Ne tik kaip partijos narys, bet aš manau, kad šiuo metu stipresnio žmogaus parlamente, tarp partijų lyderių galų gale, nėra, kuris galėtų suformuoti kabinetą. Tai yra žmogus, kuriam 280 tūkst. šalies gyventojų išreiškė pasitikėjimą, tai yra žmogus, kuris lyderiauja apklausose, jei kalbame apie Ministro Pirmininko poziciją, tai nematau jokio pagrindo jam netęsti tų darbų.

– Ir tai yra žmogus, kuris pats, nieko neverčiamas, na, galbūt partijos valdybos ar frakcijos, galbūt partijos lyderio, daugybę kartų pasakė, kad atsistatydina.

– Manau, jis pirmiausia tai priima kaip pralaimėjimą.

– Jūsų manymu, jis turi moralinę teisę likti Ministru Pirmininku, tiek kartų pažadėjęs atsistatydinti? Jau nekalbu apie kai kurių valstybės institucijų sąmoningą diskreditavimą, kalbu apie centrinį šalies banką, arba valstybės investicijų naudojimą savo rinkimų kampanijai, kaip estakada Rusnėje.

– Estakada Rusnėje buvo reikalinga ir visų politikų žadama eilę metų.

– Taip, tik jos atidarymas šį šeštadienį turėjo virsti dar vienu svarbiu renginiu ruošiantis rinkimų kampanijos antrajam turui.

– Aš džiaugiuosi, kad ji bus atidaryta, ir tai bus dar vienas Sauliaus Skvernelio įgyvendintas darbas, patinka tai kai kuriems žmonėms, ar ne. Man labai gaila, kad daugelis politikų, turėdami eilę metų valdžią savo rankose, nesugebėjo to padaryti, o dabar pritempinėja prie įvairių rinkimų padarytus darbus.

– Ar, jūsų nuomone, suplanuota šventė Rusnėje šį šeštadienį, susijusi su kandidato į prezidentus ir premjero Sauliaus Skvernelio atvykimu?

– Šeštadienį suplanuota šventė susijusi su Rusnės estakados atidarymu.

– Ir tai niekaip nesusiję su jo planais, kad tai būtų akcentas antram rinkimų turui? Man atrodo, net neprasminga į tai atsakinėjant gaišti laiką. Ar, jūsų nuomone, jis turi moralinę teisę likti Ministru Pirmininku vien dėl to, kad yra daugybę kartų pažadėjęs atsistatydinti?

– Tai jis ir atsistatydins. O kas imsis formuoti daugumą, kuo dauguma pasitikės – nepamirškime, kad esame parlamentinė valstybė, jeigu parlamente susidaro dauguma, kuri teikia, kuri pasitiki kaip Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, jis turi visas teises būti Ministru Pirmininku.

– Žinoma, tik jeigu jam pačiam nusispjaut į savo atsistatydinimo pažadus. Nes jei taip, tai jis tikrai tokią teisinę teisę turi.

– Jis turi teisę pateikti atsistatydinimo prašymą, prezidentas netgi turi teisę jo netenkinti.

– Taip, prezidentas turi tokią teisę. Tikitės, kad naujas prezidentas įkalbės likti S. Skvernelį premjero pareigose?

– Man labai sunku pasakyti. Abu kandidatai į prezidentus pasakė, kad jie mato galimybes dirbti su S. Skverneliu.

– Bet jūs gi suprantate, kad tai yra susiję su jo balsų medžiokle trumpajame laikotarpyje? Tikroji pozicija paaiškės po prezidento rinkimų.

– Tai yra politika, ir tai yra interesai, kurie labai dažnai kažkur susieina, kažkur – išsiskiria, ir nereikia dėl to labai stebėtis.

– Jūs nebūtumėt linkęs stebėtis, jei politikai apgaudinėja žmones?

– Jei abu kandidatai į prezidentus pasako, kad jie remia S. Skvernelį kaip galimą Ministrą Pirmininką ir jį tvirtintų, ir staiga tas pasikeičia po rinkimų, tai turbūt būtų apgaulė. Bet ar jūs kviesitės prezidentą į savo laidą pakalbėti apie tai, ar ne?

– Vien dėl Sauliaus Skvernelio?

– Ne, dėl apgaulės, kurią labai dažnai bandoma pritraukti vienai pusei, bet labai lengvai atleidžiama kitai.

– Kalbant apie apgaulę ir atsakomybę, kaip manote, ar Ramūnas Karbauskis penktadienį tarybos posėdyje atsistatydins, ar ne?

– Net neabejoju, kad ne, nes kol kas tam pagrindo nėra. Pirma, taryba net netvirtina partijos vadovo, tą turėtų daryti suvažiavimas.

– Ar turėtų pareikšti apie atsistatydinimą taryboje, jūsų nuomone?

– Manau, ne. Manau, turime įvertinti trejus rinkimus. Būtų labai keistas veiksmas prieš pat EP rinkimus, kur vis dėlto bus balsuojama už partiją, už jos sąrašą. O tada jau bus įvertinta – trejų rinkimų rezultatai, vadovaujant partijos pirmininkui.

– Net ir nesant trejų, dabar yra dveji – jūsų nuomone, jis turėtų atsistatydinti?

– Kol kas ne. Matysime ir vertinsime trejus rinkimus, ir, galų gale – viziją 2020 m. Nes tai metais vyks parlamento rinkimai. Tai partijos pirmininkas turėtų atsakyti į šiuos du klausimus: koks periodas buvo dabar partijai ir ar toliau savo energiją eikvosime reikalingiems ir nelabai reikalingiems tyrimams, ar vis dėlto tą energiją skirsime tam, kad pristatytume svarbius darbus, kuriuos padarėme dėl Lietuvos žmonių.

– Sakėte tai savo partijos kolegoms, kurie užsiima vien tyrimais?

– Sakiau, ir ne kartą. Užsiimsime tuo – pristatysime tai Lietuvos žmonėms, paaiškinsime. Aš manau, kad tas pats sveikatos apsaugos ministras, kuris labai dažnai linksniuojamas, padarė tikrai didelį darbą savo srityje, bet ta žinutė žmonėms dėl įvairių skandalų yra pateikiama labai iškreipta. Manau, turėtume susikoncentruoti į darbų pristatymą.

– Kokį scenarijų prognozuotumėte dėl partijos pirmininko ir dėl Ministro Pirmininko? Jūsų galva, kaip realiausias scenarijus atrodys?

– Nematau prielaidų, kad būtų abejojama Ministru Pirmininku. Jis tai prisiima kaip pralaimėjimą, ir tai matosi, jis, mano ir partiečių nuomone, pasirodė labai stipriai, tai nemanau, kad partijoje bus išreikštas nepasitikėjimas juo.

– Tai net nebuvo klausimas prieš rinkimus, ar partija pasitikės juo. Klausimas buvo apie viešą įsipareigojimą.

– Jei Saulius Skvernelis būtų surinkęs daug mažiau balsų, būtų visai kitaip. Dabar tas pasirodymas buvo tikrai stiprus, žiūrint į bet kuriuos rinkimus prieš tai, tokio balsų skaičiaus užtenka antram turui.

– Dėl premjero, kaip jūs įsivaizduojate: kol kas, kaip pats sakote, labiausiai tikėtina, kad S. Skvernelis, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus, nebepretenduos į tas pareigas. Kas toliau?

– Manau, kad jis atsistatydins, o ar atsiras kažkas kitas, formuojantis Vyriausybę, labai abejoju.

– Jūs imtumėtės lyderystės telkti daugumą? Kaip Ministras Pirmininkas?

– Manau, šiai dienai ne, nes neturiu tokio pasitikėjimo, kokį turi Saulius Skvernelis. Manau, kad jis pats turėtų atsakyti sau į klausimą, ar jis turi jėgų, ar gali tęsti tuos darbus. Ir, jei gali, manau, jam bus patikėta tai padaryti.

– O dėl partijos pirmininko, kaip prognozuotumėt situaciją?

– Dėl partijos pirmininko – daug labiau kompleksinis klausimas, liečiantis daug partijos narių, matysime nuotaikas suvažiavime, taryboje. Vakar frakcijoje nebuvo išsakyta kažkokių nuomonių prieš partijos pirmininką.

– Jis pats žadėjo, kad čia ir juo pasitikėjimas. Jis tiek daug visko prikalbėjo, kad šie rinkimai – ir pasitikėjimas juo, kaip pirmininku.

– Tai mes ir matysime, kai galėsime vertinti trejų rinkimų rezultatų bendrą vaizdą, partijos pirmininkas pažadėjo pasitikrinti pasitikėjimą juo, ir tada bus galima įvertinti.

– Pasitikrinti, vadinasi, atsistatydinti, ar iš naujo teikti savo kandidatūrą į partijos pirmininkus?

– Man labai sunku kalbėti apie tą techniką, kaip bus daroma, nes tai nebuvo detalizuota, lygiai kaip su tuo pasitraukimu. Man būna labai sunku vėliau pakomentuoti kai nežinau konkrečiai, kaip bus, kokia to pasitikrinimo technika.

– Kokį pozityvą matote tame, kad ateina laikas atsakyti už savo priešrinkiminius žodžius? Turiu omeny pažadus apie pasitikrinimus, atsistatydinimus, griūtį, valdžios krizę, pirmalaikius rinkimus, siūlymą Landsbergiams užimti valdžią, ir senajam, ir jaunajam – daugybė visko prikalbėta. Matote naudą visuomenei, kad reikėtų už tuos žodžius kažkaip atsakyti?

– Visuomet reikia atsakyti už savo žodžius, yra vienas politikas, kuris atsako už savo žodžius kiekvienam plakate. Nežinau, kaip yra realybėje. Bet matysime, kuo visa tai pasibaigs. Aš tikiu, kad tai turės pozityvią baigtį ir judėsime į priekį.

– O jūsų partijai laikas atsinaujinti ar ne?

– Manau, kad partija atsinaujina, tas galbūt galėtų vykti greičiau, bet mes partijoje turime daug nuostabių žmonių, ne tik tuos, kuriuos matote Seime ar savivaldybėje – tie žmonės ir yra pagrindiniai, kurie padeda mūsų partijai laimėti tuos mandatus savivaldybių tarybų rinkimuose, laimėti merams jų savivaldybėse, net ir naujiems, ir net tam pačiam Ministrui Pirmininkui pasirodyti labai solidžiai prezidento rinkimuose. Ir esu dėkingas kiekvienam partijos nariui už tą atsidavimą.

Be jokios abejonės, partijai reikia strategijos, kaip atrodysime 2020 m., kaip mes save pateiksime, ar statysime kažkokias alternatyvas, sakydami, kad ten yra balta, o čia – juoda. Ar vis dėlto mes pristatysime tuos darbus, kurių niekas nesiėmė – dvidešimt metų rusniškiams estakada buvo žadama turbūt kasmet, kiekvieną šventę, bet ji taip ir neatsirado. Jei tam turėjo įtakos rinkimai, tai nuo to laimėjo tik rusniškiai.

Tikiu, kad daugeliu atvejų dėl mūsų priimtų sprendimų naudą pajuto žmonės. O rinkimai – jie visuomet bus, ar kas ketverius metus, ar kas penkerius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.3077

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (93)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (80)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (62)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (301)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (3)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

Po reikalavimo dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių – Maskvos atkirtis (37)

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (8)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

Mačiulis: regioninė atskirtis yra natūralus turtingos valstybės reiškinys (47)

Naujo išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos siekis Lietuvą paversti gerovės valstybe, kai kurių...

Po techninių apžiūrų duomenų įvertinimo – signalas naudotų vokiškų automobilių mėgėjams (20)

Vokietijos techninių apžiūrų organizacija ( TUV ) jau daugelį metų renka įvairią statistiką...

Bręsta skandalas: Italijos balsavimas parodė, kad Jurijus turėjo patekti į „Eurovizijos“ finalą papildyta Jurijaus komentaru (170)

Nors taip ilgai ir nekantriai laukta „Eurovizija“ baigėsi, kalbos apie Tel Avive vykusį dainų...