Sinkevičius: santykiai su Rusija pasikeitė amžinai
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ tikino, jog šis laikotarpis Europai – nėra lengvas.
„Deja, tikrai niekas vasario 24 dieną nenubudo nei Ukrainoje, nei Europoje, norėdamas karo. Tai buvo Vladimiro Putino ir jo aplinkos pasirinkimas. Ir šiai dienai tai yra didžiulis iššūkis. Bet aš net neabejoju, kad iš šio iššūkio mes išeisime stipresni“, – pabrėžė eurokomisaras.
Europos Komisijos pirmininkė savo kalboje teigė, jog viena iš Rusijos sukelto karo Ukrainoje pamokų – „reikėjo klausytis tų, kurie pažįsta V. Putiną“. U. Von der Leyen taip minėjo Baltijos šalis ir Lenkiją. Eurokomisaras V. Sinkevičius teigė, jog tai yra labai svarbus pripažinimas.
„Jis labai puikiai iliustruoja ir Europos šalių pasikeitusių retoriką“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Pigios dujos ir susitarimai dėl jų ir naftos, ir leido kai kurioms ES šalims ignoruoti Baltijos šalių ir Lenkijos įspėjimus, laidoje svarstė eurokomisaras.
„Aišku, kad ta retorika yra labai smarkiai pasikeitusi. Ir tas taškas, kai prasidėjo karas, jis jau yra negrįžtamas. Ir tie santykiai su Rusija pasikeitė amžinai“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Kas lėmė priklausomybę?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas priminė, jog kai kurios ES šalys net ir po Krymo aneksijos net didino energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
„Tai buvo ne tik apžvalga, aš sakyčiau, kad reikia kalbėti tiksliau, kaip mes kalbame apie ES, kiek ji išmoko pamokas iš ankstesnių krizių. Nes skirtingos ES šalys skirtingai žiūrėjo ir į galimas rizikas, kylančias iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ir EK kaip institucija dar 2015 metais iš naujo pateikė siūlymus kaip geriau integruoti įvairių ES šalių energetikos rinkas.
Buvo tada pasiūlyta energetinės sąjungos idėja. Po Krymo aneksijos ir veikiausiai matant tą priklausomybės nuo Rusijos keliamas grėsmes. Bet problema, kad kai kurios kitos ES šalys – pirmiausia Vokietija, Italija, kai kurios vidurio Europos šalys ne tik nemažino nepriklausomybės, netgi ją didino. Tai ir yra dalis dabar esančių problemų Europoje priežasčių“, – įžvalgomis dalijosi R. Vilpišauskas.
Politologas teigė, jog EK vadovė U. Von der Leyen pasiūlė sprendimo būdus – kaip reaguoti į išaugusias energetikos kainas. Bet ne visi pasiūlymai buvo konkretūs, nes valstybės narės bendro sutarimo dar nepasiekė.
„Tam buvo skirta nemažai dėmesio kalbos pradžioje, kai kurie siūlymai – gana konkretūs. Dėl ne dujas naudojančių elektrą generuojančių gamintojų apmokestinimo, ar kiti kiek bendresni – dėl elektros kainos metodikos peržiūros, gamtinių dujų kainų atsiejimo nuo elektros.
Bet konkretumo trūkumas irgi turi priežastį. EK nesiūlo tokių dalykų, dėl kurių nėra sutarimo tarp valstybių narių. O kaip žinome, praėjusį penktadienį energetikos ministrams nepavyko rasti bendro sutarimo dėl veiksmų ES lygiu“, – laidoje sakė politologas R. Vilpišauskas.
Jis pažymėjo, jog EK pirmininkės metiniame pranešime buvo ryškus akcentas, skirtas tam, kad ES turi padėti ir remti Ukrainą.
„Ir kad Rusijos karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš visos ES pamatines vertybes. Manau, kad šita mintis buvo labai aiškiai išdėstyta. Ir tai iš tiesų yra vilties teikiantis požiūris“, – sakė VU TSPMI politologas R. Vilpišauskas.
Jis teigė, jog Vokietija ilgą laiką tikėjo, jog per prekybinius ryšius, tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą yra įtvirtinami ir taikūs valstybių santykiai. Panašiu pamatu susiformavo ir kai kurių ES šalių santykiai su Kinija. O ir tą reikia spręsti, sakė politologas R. Vilpišauskas.
„Šitas tikėjimas buvo taikomas tiek Vokietijos santykiams su Rusija. Manau, kad būtent jis ir buvo pamatas tos augančios energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Žinoma, kartu matant ir ekonominę naudą, kuri ateidavo su pigesnėmis dujomis. (…) Panaši idėja sudarė ir ekonominių ryšių su Kinija pamatą. Galvojant apie tolesnę ateitį ir bendrai ES pažeidžiamumą nuo autoritarinių valstybių, kam EK pirmininkė irgi skyrė nemažą dėmesį savo kalboje, reikia jau dabar galvoti apie didžiulę Vokietijos ir kitų ES šalių ekonominę priklausomybę nuo Kinijos“, – sakė politologas R. Vilpišauskas.
Pavilionis: brėžiama aiški riba
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis laidoje teigė, jog pokyčiai Europoje – milžiniški.
„Anksčiau visi Europoje manė, kad autokratijas galima nugalėti pinigais. Dar labiau įlįskime į jų kišenes, ir taip Rusija ir Kinija pasikeis. Na, nejuokaukime. (…) Ši EK pirmininkės kalba buvo apie tai, kad mes turime atsitraukti nuo autokratijų, kaip demokratija sukurti savo atskirą pasaulį. Mes turime viduje save išmėsinėti su įvairiais demokratijos instrumentais, kad netaptume Vengrijomis“,– laidoje sakė parlamentaras Ž. Pavilionis.
Jis sakė iš EK pirmininkės lūpų išgirdęs teiginį, kad reikia sunaikinti V. Putiną.
„Ji pasakė faktiškai tai, ką pasakė JAV prezidentas Joe Bidenas metų pradžioje. Jis sakė, kad V. Putinas žlugs ir mes laimėsime. Man šis teiginys buvo labai panašus į J. Bideno kalbą. Nes niekada anksčiau tokie aukšti ES pareigūnai nesakė, kad V. Putinas žlugs. (…) Tai yra brėžiama aiški riba – mes nuo jų atsitraukiame, mes kuriame savo pasaulį. Dėl Kinijos švelniau pasakyta, bet žadamas alternatyvus tiekimas“, – laidoje kalbėjo konservatorius Ž. Pavilionis.
Visą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ laidą žiūrėkite čia:
